Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Muziejų spindesys ir skurdas

Sunday, January 22, 2012

Kadangi laikau save šiokia tokia turizmo eksperte, norėčiau pakomentuoti Delfio straipsnį Per krizę šalies muziejų duris varsto mažiau lankytojų .


Visų pirma, mane suneramino straipsnyje jau įžangoje išreikšta mintis, kad "šių kultūros įstaigų lankymo gaivinimui 2012-ieji skelbiami Muziejų metais". Nežinau, kokiais šaltiniais remdamasis straipsnio autorius tai teigia, bet jeigu tai atėjo iš patikimo šaltinio, vadinasi, reikalai tikrai blogi.

Toliau, labai įdomus paradoksas. Jeigu muziejų lankymas krenta, kodėl abonementas į Operos ir baleto teatrą išgraibstomas taip, kad antrą dieną po jo išleidimo bilietų į norimas vietas jau nebėra; o spektaklių metu gausiai stovi publika? Mano nuomone, menas, pateikiamas muziejuje ir teatre, skiriasi pateikimo būdu, taigi, problema susijusi ne su menu, bet su pateikimo būdu, kurį mieliau renkasi publika.

Dabar pereiname prie paties muziejaus kaip institucijos. Apie tai straipsnyje yra teisingai paminėta, kad "tradicija vesti vaikus į muziejus per pamokas čia yra labai nesena". Ha, ar Jūs žinot, kiek mokytojui reikia vargti, kad išvestų vaikus į tokią ekskursiją, kiek parašų surinkti, kiek dokumetų užpildyti prieš, per, ir po kad įrodytų, kuom šis išėjimas iš keturių mokyklos sienų vaikams bus naudingas (ir dar įrodyti, kad mokytojas ne kupranugaris koks)? Nors dabar edukacinės programos šeimoms ir moksleiviams dygsta kaip grybai ir kainuoja ne karvę. Muziejaus pritaikymas edukacijai mane labiausiai sukrėtė Stokholme. Ten muziejuose ne tiek laikomi eksponatai, kai įrengiamu muliažai ir vaikų žaidimo aikštelės. Man buvo baisus šokas, kai vaikai aplink lakstė klykdami, kaišiojo pirštus į beždžionės kaukolės muliažą (tikiuosi, kad tai buvo muliažas) ir kitaip ėjo galvomis. Iki šiol nesu apsisprendusi, ar tokio tipo muziejus man patinka. Taipogi atsimenu keletą kraupių nutikimų iš Lietuvos muziejų, kai besiduodami mažvaikiai porą kartų vos neišdaužė stiklo, po kuriuo buvo didžiai vertingi akmens amžiaus radiniai, ir tetulės prižiūrėtojos apstaugė mamas. Palyginus su situacija šiandien, mes stipriai Europizavomės.

Dabar norėčiau pereiti prie straipsnyje minimų konkrečių muziejų. "Sunkmetis itin skaudžiai atsiliepė Europos parkui – 2009–2010-aisiais šio muziejaus lankytojų skaičius krito perpus." [...] "„Kadangi apie pusę lankytojų – užsienio svečiai, tai krizė jų srautams daro mažiau įtakos. Vietiniai lankytojai labiau atsižvelgia į finansinę situaciją. Žiūrint, kiek žmonės išleidžia kitoms reikmėms ir kiek skiriama kultūrai, tai nėra dideli kaštai [nusipirki bilietą į muziejų]". Na, nuo ko čia pradėjus tarkuoti? Pradėsiu nuo to, kad Vilniuj gimus, Vilniuj augus, bet Europos parke nesu buvus. Mano sesė buvo kartą, mokykloje, kai mokytojai suorganizavo autobusą. Pagrindinė Europos parko blogybė (ir penas pamąstymui dejuojantiems dėl mažo lankytojų srauto) yra jo visiškas nepasiekiamumas žmogui be automobilio (nekalbu dabar apie organizuotas autobusines ekskursijas). Jis yra 11 kilometrų nuo Santariškių žiedo. Į Europos parką galima nuvykti 146 Skirgiškių (Europos parko) autobusu / mikroautobusu, išvykstančiu iš Žalgirio stotelės (autobusų žiede prie Kalvarijų gatvės, šalia buvusio „Tėvynės“ kino teatro, dabar – „New Yorker“). Dabar mane labiausiai linkminanti dalis, nes prašoma "Priminkite vairuotojui, kad užsuktų į Europos parką", o kelionei atgal patariama "kartais šis autobusas išvažiuoja truputėlį anksčiau, tad geriau nevėluoti". Pridėjus tuos varganus keturis reisus per dieną, gauname labai sudėtingai pasiekiamą objektą, jeigu nesėdi už vairo, ir dar turistui nesvetingą ir jo nelaukiantį, nes autobusas, matyt, ten net neužsuka be specialaus pageidavimo. Prie šio minuso drąsiai dedu riebų minusą ties lankymo kaina suaugusiam žmogui: 25 LT. Dar 15 LT teks pakloti -jeigu pageidausite-už sertifikatą, kad čia lankėtės. Apie suvenyrus ir restoranus aš neužsiminsiu. Objektas, esantis nepatrauklioje vietoje ir brangus (neurgzkit pasakodami, kad reikia mokėti algas ir sąskaitas už šildymą, todėl reikia brangių bilietų) tikrai manęs neskatina atvykti jo pasižiūrėti.

Kitas straipsnyje paminėtas muziejus yra Trakų istorijos muziejus. "Didžiulį lankytojų nuosmukį 2009-aisiais išgyveno ir Trakų istorijos muziejus. [....]2008-aisiais muziejų aplankė daugiau kaip 350 tūkst. lankytojų. 2010-aisiais skaičius nukrito iki 285 tūkst., o 2011-aisias vėl šiek tiek atsigavo – į Trakų istorijos muziejų atvyko daugiau kaip 305 tūkst. lankytojų. „Įtaką daro daug kas: dalis turistų negali atvykti dėl tiesioginių skrydžių nebuvimo ar kitų priežasčių. Bet visa tai bandoma kompensuoti turistais iš kaimyninių šalių“, – lrt.lt teigė V. Poviliūnas." Trakai turi gerą susisiekimą su Vilniumi, pilis pasiekiama pasivaikštant, netrūksta vietų pavalgyti. Bilieto pilna kaina 14 LT, dar 4 LT už leidimą fotografuoti. Kažkiek monopolizuota padėtimi pasinaudojama, bet dar padorumo ribose. Trakai tikrai patraukli vietovė turistams (istoriškai, gamtiškai), nei kaina, nei atstumas nėra (labai) baisūs, todėl nuosmukio priežasčių reikia ieškoti kitur. Reikia sutikti su muziejaus direktoriaus (V. Poviliūno) nuomone, kad tiesioginių skrydžių nebuvimas gali tai įtakoti. Kita vertus, Trakai nėra ta vieta, kuri gali pasigirti lankomų objektų gausa plačiosiosms masėms. Štai, pavyzdžiui, autobusinės kelionės veža turistus iškart prie pilies, pastumdo juos ten valandą laiko, tada užveda pavalgyti kibinų, pusvalandis laisvo laiko prie suvenyrų ir suka autobusą toliau. Mano nuomone, nepelnytai yra mažai reklamuojamos vietos kaip Užutrakio dvaras (dabar jau padėtis kiek gerėja), senosios karaimų kapinės, kenesa, Vytauto funduota bažnyčia, gražiai ištapyta cerkvė, ar angelų kalva. Palyginimui, įtraukiant šiuos objektus, poros valandų atsipūtus kelionė į Trakus gali tapti įvairiapuse ir turininga visos dienos kelione. Galbūt turistų nėra daug, nes jie nemato prasmės važiuoti iš Vilniaus (ar kitų miestų) tik pasibastyti po pilį?

Toliau straipsnyje seka labai sveiki ir logiški pastebėjimai. Štai pasak B. Kulnytės, visi šalies muziejai turėtų stengtis surengti įdomesnių parodų, bet tai nėra kažkuo išskirtiniai metai. „Aš, sena muziejininkė, realiai žiūriu ir manau, kad stipriai kas nors pasikeisti gali tik turint lėšų ekspozicijoms. Šiemet esame numatę daugiau skirti savų lėšų. Vasarį startuojam su metų parodomis“, –apibendrino B. Kulnytė. Neneigiu, kad ekspozicijoms naujinti, archyvams saugoti, informacijai skleisti, renginiams rengti ir dar visam kalnui darbų, apie kuriuos paprasti žmonės ir nenutuokia, dirbti tikrai reikia lėšų. Tačiau ar atnaujintis ekspozicijos garantuos lankytojų srautą? "V. Poviliūno nuomone, Muziejų metais lankomumas turėtų padidėti, tačiau, anot Trakų istorijos muziejaus direktoriaus, patys muziejai dėl to turi dirbti ir galvoti, ką patrauklaus, naujo ir unikalaus parodyti ne tik saviems, bet ir pasaulio turistams." Čia norėčiau pritariamai palinksėti galva į paskutinį pastebėjimą: kuom Trakai gali patraukti pasaulio turistus, kurie su Lietuva (ar buvusia LDK) neturi jokio arba bent numanomo ryšio? Galėčiau paminėti šalis kaip Japonija, Kinija, Australija, Indija, JAV... Turistai iš šių šalių jau nebe retenybė mūsų krašte. Ir pabaigai, "„Mūsų didžiausia svajonė – kad tais Muziejų metais atkreiptume Kultūros ministerijos, kitų valdžios institucijų, atsakingų už kultūrą, dėmesį, kad sunku tą veiklą išlaikyti neskriant valstybei pinigų. Mes esame priversti turėti gerokai aukštesnes [bilietų] kainas, o tai mažina lankytojų skaičių“, – skaičiavo G. Karosas." Bilietų kainos nėra mažos, tačiau reikia pripažinti, kad nesilankome muziejuose kasdien, todėl labai skaudžiai mūsų piniginei tai neatsiliepia, bet labai sveikinčiau ir skatinčiau iniciatyvą vieną dieną per savaitę lankytojus priiminėti nemokamai (Bažnytinio meno muziejus nemokamai atveria duris paskutinį mėnesio penktadienį, ŠMC nemokamas lankymas trečiadieniais). Taip būtų galima paskatinti ateiti įvairius žmones, turistus ir vietinius gyventojus, senelius atsivesti anūkus, kurie užaugę vesis savus vaikus...Kaune porą metų vasarą būdavo nemokamas tam tikrų muziejų lankymas ES piliečiams, tikiuosi, šią vasarą taip pat bus.

Baigiamoji statistika: "Statistikos departamento duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje veikė 106 muziejai, iš kurių 5 nevalstybiniai. Populiariausi nevalstybiniai – Grūto ir Europos parkai." Europos parko populiarumas mane stebina, bet Grūto parkas tikrai vertas apsilankymo. Jo ekspozicija unikali, pats parkas yra netoli Druskininkų kurorto, į kurį patogu atvykti vietiniams ir užsienio turistams su panašia istorija, todėl aktualus ir apsilankymas. 20 LT įėjimo kaina nėra maloniausias aspektas, bet parkas, pagal statistiką, populiarumo viršūnėje. Paskui, "Didžiausią lankytojų susidomėjimą kėlė Vilniaus apskrities muziejai – čia apsilankė virš 1 mln. lankytojų, Kauno apskrities (536 tūkst.) bei Klaipėdos apskrities (352 tūkst.)." Vilnius yra lankomas kaip sostinė, taip ir paaiškinčiau pirmąją vietą, Kaune gerai dirba pigūs skrydžiai, o Klaipėdoje stoja kruiziniai laivai.

Taigi, kokį baigiamąjį žodį galima tarti? Geriau mažiau burną aušinti, o nueiti į muziejų ir savo bilieto kaina paremti idėją. Ir šiaip būtų įdomu sužinoti ir kitų nuomonę apie muziejus, komentuokit į sveikatą.



Kaip visada Jūsų susivėlusi,

Kūtvėla

2 comments:

said...

super parasei!

said...

Aš gi genija :-)

O koks pačios santykis su muziejais?

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...