Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Mažieji Drakulos pasiuntiniai

Saturday, March 24, 2012

Taip, šis reportažas-apie šikšnosparnius. Žinote, tokios aštriadantės kraugerės pelės, kurios įsivelia moterims į plaukus, baisiai piktos ir pavojingos. Tai va, visa tai-"bobučių pasakos". NVO "Avilyje", esančiame Gedimino 9, šiandien išklausiau paskaitą apie šiuos gyvūnus ir jų paslaptingą pasaulį. Tiesiog ėjau pro šalį ir pastebėjau skelbimą, kviečiantį į renginį, ir susidomėjau. Paskaitos metu šiek tiek konspektavausi, bet jeigu pastebėsite netikslumų, duokit žinoti.

Taigi, Lietuvoje gyvena 14 ar 15 rūšių šikšnosparnių. Pasitikslinus, ką reiškia "gyvena", paaiškėjo, kad tiek šių rūšių skeletų buvo rasta ir tyrinėta. Maždaug pusė jų yra migruojantys, kita pusė yra žiemojanti. Šikšnosparniai skleidžia garsų diapazoną, pagal kurį galima nustatytį jų rūšį naudojant specialų detektorių, o žmogaus ausiai šie skleidžiami garsai nėra girdimi. Šikšnosparnių meniu, priklausomai nuo rūšies, sudaro vabzdžiai, vaisiai ir taip, yra vampyrų rūšis, bet mintanti gyvūnų krauju. Vabzdžius gaudantys šikšnosparniai sugeba tai daryti skrisdami oru arba savo sparnų plėvėmis. Kai kurios veislės minta maliariniais uodais ir dėka to daug žmonių išvengė šios pavojingos ligos. Šikšnosparniai, kurie žiemoja, užmiega žiemos miegu, kurio metu naudoja sezono metu kūne sukauptas maisto medžiagas, sulėtina kvėpavimą ir atšaldo kraują. Migruojantys keliauja tuo pačiu maršrutu ir apsistoja tose pačiose vietose. Šikšnosparniai gyvena 12-16 metų, per vieną vadą susilaukia 2-3 palikuonių.

Bet kas gi jie, tie šikšnosparniai? Garsus švedų mokslininkas Karlas Linėjus juos buvo priskyręs net primatams. Pagal dabartinę klasifikaciją jie priskiriami žinduoliams. Jų evoliucija - iki šiol paslaptis. Lietuvoje gyvena lygianosiniai šikšnosparniai ir yra vabzdžiaėdžiai. Šikšnosparniai yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją Knygą 4 kategorijoje, kuri reiškia "trūksta duomenų".

Pavojai šikšnosparnių išlikimui:
* jų rūpinimuisi trūksta žmonių, kurie galėtų skirti savo laiką šiam tikslui
* žiemaviečių tyčinis ir netyčinis naikinimas
* trukdymas miegoti-pabudę gali nebeužmigti, išnaudos sukauptas žiemos miegui maisto medžiagas ir nebesugebės prasimaitinti žiemos metu
* namų renovacija, senų parkų priežiūra naikinant senus medžius
* natūralūs priešai kaip liepsnotoji pelėda, kiaunės
* žolės deginimas-dūmai
* atsinaujinanti vėjo energetika jų migracijos kelyje

Bet žmogus gali pagelbėti šiems padarams iškeldamas inkilus. Tai reikia daryti kuopščiai, nes netinkamas inkilas gali tapti spąstais. Inkilais šikšnosparniai naudojasi migracijos metu, dienos metu ir palikuonims veisti. Inkilai keliami po 3-4 į visas pasaulio dalis, išskyrus šiaurę: saulei įšildžius paeiliui kiekvieną inkilą, šikšnospranis gali kraustytis iš inkilo į inkilą, nes jiems reikalinga šiluma.

Aišku, kilo klausimas, kur galima pamatyti šiuos padarus. Na, pamatyti nelabai išeis, nes jie sulenda į plyšius progai pasitaikius, galima nebent užfiksuoti radaru. Bet visgi šiokios tokios vilties šikšnosparnių gerbėjams yra:
- Renavo dvaras. Parko medžiuose gyvena apie 11-12 rūšių (kaip iš 15, įspūdinga). Galbūt pavyks ateityje padaryti galimybę stebėti šiuos padarus iš arčiau.
-Verkių regioninis parkas. Jeigu pavyks įgyvendinti idėją, bus rengiamas šikšnosparnių "pasiklausymas". Daugiau informacijos bus kai tik sužinosiu konkrečiau.

Ačiū Remigijui Karpuškai už paskaitą. 

Daugiau informacijos apie šiuos unikalius gyvūnus galima rasti čia: http://chiroptera.projektas.lt/


Su meile gamtai,

Kūtvėla

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...