Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Kūtvėla lankosi pašilių stumbryne.

Sunday, April 22, 2012

Šiandien pagaliau įgyvendinau seną svajonę pamatyti stumbryną. Geras porą savaičių kojomis kasiau ne blogiau už stumbrą, nekantriai dairiausi į dangų ir vis blizginau fotoaparato objektyvą ir pirštu vedžiojau po žemėlapį. Šįryt dangus buvo apsiniaukęs ir lašnojo, bet nuotykiai buvo tik beprasidedą....



Stumbryne planavome būti 10 valandai, nes tuomet, VBS agentūros duomenimis, yra maitinimo laikas. Taigi, į mašiną talpinamės penkiese ir spaudžiame link Pašilių 7.30-7.45. Važiuojame Vilnius-Panevėžys keliu (su aptvarais nuo gyvūnų išbėgimo į kelią) su trumpu sustojimu į WC (mašina pradeda jau ožiuotis, bet kol rieda- mums dar kelelis tolimas). Už Ukmergės važiuojame palei Lėno ežerą (be galo ilgas ir platus), Vadoklius, Ramygalą. Kelias geras, išasfaltuotas, mašinų eismui tinkamas. Pakeliui matome daug gandralizdžių ir tik vos keletas neapgyvendinti. Ramygaloje šiek tiek pasimaskatuojame dėl neaiškios kelio nuorodos (rodyklė rodo važiuoti tiesiai pas kažką į trobą...), bet išsimušame į pagrindinį kelią ir antrame posūkyje į dešinę matome nuorodą į stumbryną. Keletas kilometrų smėlingu miško takeliu lynojant ir 9.45 užgesiname variklį prie vartų. Valio 3x!





Lygiai be poros minučių iki atidarymo, punktualiai atvyksta darbuotojas. Jeigu neklystu, jie vadinami jėgeriais. Susimokame po 4 LT už bilietą ir dar suvenyrais apsirūpiname- atvirukais, magnetukais ant šaldytuvo; apžiūrime paukščių iškamšas, pavartome svečių knygą. Yra galimybė pasinaudoti WC. Ir tada-didžioji akimirka!

Iš šios apžvalgos aikštelės labai patogu stebėti stumbrus.



Stumbrai pakankamai toli, todėl tenka fotografuoti su zoom, bet po truputį jie eina arčiau ir arčiau, o mums tik nuo to smagiau ir smagiau, entuziazmas lipa per kraštus, nes ir fotografuoti gaunasi žymiai geriau. Ir išties jiems -pusryčių metas.









Vaikščiojome, cypavome iš laimės, fotografavome, stumbrai turbūt galvojo "ir vėl tie neprotingi turistai....". Bet šiaip- jausmas nepakartojamas. Stipriai rekomenduotinai lankytina vieta. Oficialus tinklalapis ir daugiau informacijos apie šiuos unikalius gyvūnus čia: Pašilių stumbrynas.

Toliau kelionė turėjo vingiuoti Girinio pažintiniu taku, danielių-muflonų aptvaru, Krekenavos miesteliu, Stultiškių malūnu, suktis link Vilniaus ir siekti Bistrampolio ir Taujėnų dvarus, bet dėl techniniu nesklandumų iškart nuo Krekenavos iki Ukmergės atkeliavome tempiami ant virvės kitos mašinos ir lietui prausiant langų stiklus. Ukmergėje apie 1 val. palaukėme autobuso į Vilnių, tuo pačiu užkandome stoties pastate iš savų atsargų. WC mokamas (1,20 LT), bet švarus ir tvarkingas, yra kabina neįgaliems. Autobusas pakeliui į Vilniaus autobusų stotį sustoja netoli BIG prekybos centro, iš kur patogiai persėdu į troleibusą namo.

Tai vat šit kaip va ir va kaip. O ką Jūs veikėt sekmadienį?

Kaip visada Jūsų susivėlusi ir lietaus per kuprą gavusi, bet nuo to tik pagražėjusi,

Kūtvėla Stumbraitė


2 comments:

said...

Sveikinu įgyvendinus svajonę. O šį sekmadienį aš valiau dviratį po šeštadieninio pasivažinėjimo :)

said...

Tas nėra blogai :-)

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...