2012 m. gegužės 18 d., penktadienis

Mugė "Muziejai be sienų"

Šiandien ištrūkau iš ofiso, kur buvau apėmus įkvėpimui įpusėjusi generalinę tvarką, ir nuskuodžiau į Rotušės aikštę, kur šiandien prisistatė Lietuvos muziejai. Primenu, kad šie muziejai yra paskelbti muziejų metais. Kai kurie muziejai išties buvo šauniai pasiruošę. Vienintelis priekaištas yra tas, kad renginys vyko darbo dieną, todėl tegalėjau tik paskubomis prabėgti ir vėl skubėti darban.


Šias girnas ir man leido pasukti. Įsistvėriau viena ranka ir-nė krust. Sakau, į kurią pusę sukt? Atsako-pagal saulę. Nepadedat, sakau. Tai, sako, pagal laikrodžio rodyklę. A, aišku. Suku, suku, o stebėtojai skatina: "greičiau, greičiau". Kur ten greičiau, sunku gi :D


Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinio ansamblio pristatymas nuo A. Baranausko ir A. Vienuolio -Žukausko memorialinio muziejaus.Kuom gi sudomino tie Šeimyniškėliai? Visų pirma, tai labiausiai Lietuvoje ištyrinėtas piliakalnis. Kai kurie istorikai mano, kad čia būta Mindaugo pilies ir sostinės Vorutos. Gal netgi ir karūnuotas jis čia? Šiai dienai tvirtos nuomonės šia tema nėra, yra trys variantai: Naugardukas, Vilnius ir Latava. Tiems, kas domisi karūnacijos argumentacija, prašome spustelėti nuorodą: http://viduramziu.istorija.net/socium/karunacija.htm


Dailiai apsirėdžiusi Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus darbuotoja. Toks retro stilius, labai elegantiška. Ir to meto spaudos darbų pavyzdžius buvo galima pamatyti:




Įmantriausiai, prabangiausiai ir šauniausiai pasirodė, kaip ir dera tokio stoto asmeniui, pats LDK didysis etmonas ir Kėdainių savininkas kunigaikštis Jonušas Radvila (aktorius Feliksas Paulauskas). Norintys galėjo gauti privilegiją apsilankyti Kėdainiuose. Savo vardus į popierių reikėjo įsirašyti rašalu ir plunksna. Išsimurzinau iki ausų, bet pavyko.


Etmonas su žmona išduoda privilegijas

O kad privilegija yra ne šiaip sau koks popiergalis, liudija paties savo ranka Radvilos uždedamas antspaudas. 


O paskui Radvila ir prakalbą sakė, daugiataučius Kėdainius ir jų paveldą girdamas, istorija pasakodamas. Jam padėjo abi jo žmonos.


Kėdainių krašto muziejus: http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/default.aspx

Lietuvos jūrų muziejus buvo pasiruošęs visokių galvosūkinių įdomybių. Štai kad ir mazgų rišimas.



Jų stendas apie piratus buvo labai įdomus. Žinojau iš įvairių skaitinių, kad kuršiai buvo karinga gentis, na, piratai to laiko, bet pasirodo buvo nueita ir toliau. Klaipėdoje 1466-1472 metais buvo kaperių. Žodyne pažiūrėjau, kas tai yra: privatus asmuo, turėjęs valdžios leidimą kariauti su priešo laivais. Manau, prancūzų korsarai buvo tokia pati organizacija.

Dar buvo galima pasimokinti nerti tinklus ir iš arčiau pamatyti bučius. Bučius, trumpai tariant, yra pintinė, į kurią žuvis įplaukia bet nebeišplaukia, mat šis padaras nemoka plaukti atbulas, o apsisukti nėra kur.


Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rumų darbuotojai rodė ką turi gražiausio- be abejo, koklius.


Sustojau prie P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejaus parodos. Darbuotoja pamojo prieiti arčiau ir klausia, gal skudučių noriu. A ką tas yr, klausiu, ar valgoma? Sako, laikyk už kito galo stagaro ir neišsigąsk. Ir išssigąst nebuvo kada, staiga tik šnai peiliu per stagarą ir yra. Tada dar pūst pamokino.

Skudutis.
Skudučiai gali būti ir kitokie, daugiau informacijos čia: http://www.ainiai.lt/instrumentai/57.html ir galima pasiklausyti jų muzikos http://www.ainiai.lt/images/mp3/Skuduciai.mp3 Skudutį galima išsipjauti iš bet kokio tam tinkamo augalo, bet dabokit, kad tai nebūtų Sosnovskio barštis , nes geruoju muzikinės karjeros nebaigsit.

Vytauto Didžiojo karo muziejus buvo atgabenęs ir karinės technikos demonstracijai, tai vyriškoji mugės dalis suko ratus ir žvilgsniu glostė džipą.

Visureigis Jeep Hotchkiss
 

Lietuvos liaudies muziejus Rumšiškėse buvo sočiai ir informatyviai pasirengęs priimti lankytojus.

Pirmas kepalas-su kryžiaus ženklu.


Ir paskanavom, ir pabendravom. Užsieniečiai iš kojų virto nuo gardumynų. Ir dar sužinojom, kad 2011 metų muziejininko vardas suteiktas Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologei Janinai Samulionytei, su kuom nuoširdžiai sveikinu!

Nors Velykos dar toli, bet norintys pasitreniruoti su vašku ir tradiciniais marginimo raštais galėjo tai pabandyti.


Buvo galima pamatyti ir tradicinių amatų bei patiems pabandyti jų išmintį perprasti.






O-je, į sodus aš žiūrėčiau ir žiūrėčiau.
Pasvalio krašto muziejus remiasi XX a. surinktais Pasvalio krašte gydymo receptais. Pora ingredientų:


Ar vis dar kankina gerklės skausmas?
Molėtuose esantis etnokosmologijos muziejus buvo pasistatęs porą įdomesnių prietaisų:

Nežinau ką daro, bet labai chic atrodo.
Lietuvos prezidento Kazio Griniaus Memorialinis muziejus turėjo parodą iš herbų istorijos. Mane visada traukė heraldika ir simboliai. Norintys galėjo atsakyti į viktorinos klausimus.

Tai pats seniausias Sūduvos krašto herbas 1570 metais patvirtintas valdovo Žygimanto Augusto. Herbe vaizduojamas mitologinis gyvūnas, simbolizavęs protą, grynumą, švarumą.

1643 m. Lietuvos- Lenkijos valdovo Vladislovo Vazos žmona Cecilija Renata suteikė miestui Magdeburgo teises ir herbą, kuriame vaizduojamas objektas atspindi Vladislavo Vazos ir jo žmonos pomėgį medžioklei. 
Štai klausimas Jums: miestelio pavadinime naudojamas žodis, vakarų baltų kalbose reiškęs kiškį, nuo kurio vardo kilusi upė bei vietovė.  Miestelio herbe, suprantama, kiškis. Koks tai miestelis?

Druskininkų miesto muziejus užėmė lankytojus dėlionėmis ir viktorina.



Na, koks atsakymas?
Ir dar bešmirinėjant įvairių kadrų pavyko padaryti:












Atsiprašau, kad nepaminėjau visų nufotografuotų dalyvių, tiesiog nespėjau, bet galite palikti nuorodą komentaruose, ačiū!

Su meile,

Kūtvėla

Komentarų nėra: