Rūsčioji Turaidos romantika

Jau ne kartą esu pasakojusi, kaip latviai puikiai pasirodė per turizmo parodą vasario mėnesį Vilniuje. Tenais gavau kalną informacinių lankstinukų ir atsakymų į visus klausimus, ir pagaliau kažkur giliai glūdėjusi mintis apie apsilankymą Gaujos nacionaliniame parke esančioje Turaidos pilyje ėmė materializuotis.

Naktį prieš kelionę neramiai miegojau, nes išpuolė valstybinė šventė, kurią kažkaip buvau pražioplinusi, tai nerimavau ar pilis bus atidaryta lankymui. Susisiekimas buvo atitinkamai pakoreguotas ir keli autobuso maršrutai nuimti šventės proga, todėl iš hostelio iškrebždėjau anksti ir nusipirkau autobuso bilietą valandą prieš išvažiavimą. Turėdama garantuotą sėdynę tryniausi stotyje, kol privažiavo autobusas. Vairuotojas garsiai šaukė latviškai skaičius ir visi pagal vietas ant bilietų sulipome. Buvo nedidelis susigrūdimas prie durų, nes lenkai, vokiečiai, rusai turistai ir aš nelabai tuos latviškus skaičius įvaldę esam. Bet tokia tvarka ir niekas be eilės nelenda. Prie kiekvieno sustojimo autobusui yra švieslentė su informacija. Išvykstame punktualiai 11.20. Siguldoje (artimiausia tiesioginė stotis) turime būti 11.30. Kai 11.00 dar malėmės po Rygą autobusui surenkant žmones iš dar penkių stotelių ir paskui užstrigome kamštyje, pradėjau neramiai dairytis-arba ta Sigulda jau už kampo, arba vėluosim baisiausiai. Vėlavome ne taip ir daug, 15 minučių. Kas yra blogai vėluojant, nebeįmanoma pagal laiką orientuotis kur reikia išlipti, todėl išlipau neprivažiavus Suguldos stoties, kartu su kitais sunerimusiais turistais.Bet autobusų stotis pasirodė esanti netoli, o TIC dirbo. Taigi,12.05 pasisekė gauti autobusą iki Turaidos. Labai rekomenduoju tuos 5-6 km pavažiuoti autobusu, nes padės susiorientuoti aplinkoje ir atstumuose bei bus labai logiška: Turaida, Gutmano ola, Krimulda, funikulierius į Siguldą, Sigulda einant pėsčiomis atgal.

Pati Turaidos pilis yra didelis rezervatas ir jame vietos rado įvairūs objektai. Visų pirma yra nedidelė liuteronų bažnyčia.

Liuteronų bažnyčios nepasižymi aukščiu ar interjerų puošnumu. Vidaus interjerai labai kuklūs, ant sienos dažnai matosi lentos su skaičiais- nuorodos tos dienos maldos knygų skaitymui.

Netoli bažnyčios yra parkas su labai įdomiomis akmens skulptūromis. Kažkaip susišaukia su Osle lankytu Viglando skulptūrų parku.

O paskui jau prieinama ir pati Turaidos pilis. 1241 metais vyskupo Alberto iniciatyva pradėta statyti ši pilis. Daugybės karų liudininkė, jinai XVIII a. buvo nusiaubta gaisro (sakoma, ugniai įsigavus į parako saugyklą pilis sprogo). 1924 metais pilies liekanos buvo įtrauktos į saugomų objektų sąrašą ir nuo 1954 metų vyksta atstatymo darbai.Geriausiai išlikęs vienas bokštas dabar leidžia gėrėtis nuostabiais panoraminiais vaizdais. Didelės tai būta pilies, įspūdingos; kažkuom primena man Londono Tauerį su bokštais bokšteliais, kambariais užkaborėliais, bet nuniokojimas yra baisus.

 

 

Pačioje pilyje yra padarytų labai įdomių ekspozicijų.

Šildymas akmenimis, kaip ir Trakų pilyje, buvo paplitęs viduramžiais pilyse.

119 plytų su gyvūnų ar paukščių pėdomis buvo rastos restauravimo metu.

Viduramžiais asmens priklausomybė luomui- dvasininkų, riterių ar valstiečių- nulėmė jo teises ir pareigas. Dvasininkų darbas buvo malda, riteriū darbas buvo karas, o valstiečių darbas buvo visus aprūpinti maistu. Rygos vyskupas ir Livonijos ordinas dažnai konkfliktavo, todėl Turaidos apylinkės buvo siaubtos ne kartą. Vyskupo įtaka sumenko Reformacijos metu1521-1533 metais, o paskui kilo Livonijos karas. Po šio karo Rygos vyskupija pasidalinta tarp Lenkijos-Lietuvos, Švedijos ir Danijos. Lenkijai-Lietuvai priklausiusi dalis pasivadino Trans-Daugava Duchy (kunigaikštystė ar hercogystė, dabar nesiimu versti tiksliau), o Turaida buvo jos centras. XVII a. viduramžių pilys neteko karinės reikšmės. Jos netiko gyventi, nes patalpos buvo tamsios, šaltos ir drėgnos, todėl pilių savininkai jas apleido ir statėsi naujus rūmus netoliese. Taip pamažu viduramžių pilys pradėjo irti neprižiūrimos, nors Turaidos pilis liko gyvenama. O toliau sekė mano jau minėti istoriniai įvykiai. Dar buvo galima aplankyti ir dvaravietę, bet jau nebuvo laiko.

Su Turaida siejasi viena labai graži legenda apie meilę. Nors jos detalės įvairiuose šaltiniuose skiriasi, esmę pabandysiu perteikti.

Tai-labai populiarus vestuvių foto sesijos taškas.

1601m. po karo pilies teritorijoje pilies raštininkas rado moters lavoną, glėbyje suspaudusį dar gyvą kūdikį, kurį jis parsinešė namo. Tai buvo mergytė, kurią pavadino Maija Roze (gegužės rože). Užaugusi ji virto tikra gražuole. Kartą ji sutiko pilies sodininką Viktorą ir jiedu įsimylėjo. Jiedu kasdien matydavosi prie Gutmano olos.  Tačiau nedorėlis Adamas Jakubowskis įsimylėjo Maiją. Sužinojęs, kad Maija su mylimuoju susitinka prie Gutmanos olos, kartu su patikėtiniu Peteriu parengė bjaurų planą  ir nusiuntė Maijai suklastotą Viktoro žinutę, kad ši prie olos ateitų kiek anksčiau. Supratusi Adamo klastą, Maija išsitraukė raudoną skepetaitę ir, pasakiusi, kad ji stebuklinga – kas ją užsideda, negali būti sužeistas, mainais į paleidimą ją pasiūlė Adamui. Jis nepatikėjo, bet Maija užsirišo skepetaitę ant kaklo ir paprašė Adamo kirsti jai galvą, tikindama, kad tikrai nenukentės. Jakubowskis nusprendė patikrinti, ar Maija sako tiesą, manydamas, kad savo gyvybe mergina nerizikuotų... ir Maija mirė. Vėliau prie olos atėjęs Viktoras rado mylimosios kūną. Iš pradžių žmogžudyste apkaltintas buvo jis, bet sukrėstas tragiškos sumanymo baigties, kareivis Peteris visiems papasakojo tiesą. Gutmano ola yra gerą pusvalandį kelio pėsčiomis nuo Turaidos pilies, bet laikykitės kelkraščio, nes automobilių eismas tikrai judrus.

Šioje oloje gyvena įvairūs sporiniai augalai. Oloje tinkamos sąlygos tiek sausai, tiek drėgnai gyventi mėgstantiems augalams. Tai yra ir giliausias urvas Baltijos šalyse.

Toliau kelias veda link kitų lankytinų objektų, bet nuorodos į juos, kaip daug kur Latvijoje, tiktais latviškos. Štai čia yra latviškieji Serpantinai.

Aleksandro II apsilankymo proga 1862 metais Krimuldos parke buvo nutiestas šis kelias. Dabar jis yra apšviečiamas naktį ir pritaikytas dviračiams. Pats Krimuldos dvaras buvo nusavintas ir paverstas kaulų tuberkuliozės sanatorija; šiandien čia dirba reabilitacijos centras. Keletas vaizdų apie tai:

Reabilitacijos centras.

Krimuldos pilis minima jau 1312 metais, bet iki šios dienos mus pasiekė tiktais tai:

Nuo Krimuldos iki Siguldos per Gaujos slėnį kelia oro keltuvas. 1969 metais atidarytas oro keltuvas yra vienintelis toks Baltijos šalyse. Trasos ilgis yra 1200 metrų, o aukštis nuo žemės yra 40-42 metrai. Čia galima, kaip matote iš žemiau esančios nuotraukos, šokinėti su guma.

Toliau bus keletas nuotraukų padarytų iš oro keltuvo, todėl kokybė šiek tiek prastesnė, nes teko fotografuoti per stiklą. 

Pačiai Siguldai, deja, laiko neliko, nes jau buvo gerokai po penktos valandos, o dar reikėjo susiorganizuoti transportą iki Rygos. Tai aplankiau tas vietas, kurios buvo pakeliui į traukinių stotį. Atgal važiuoti buvau nusprendusi traukiniu, nes jie punktualūs ir erdvūs; norėjosi pakeisti ir vaizdą pro langą.

Tai tokia buvo mano kelionė į Turaidą. Jeigu būtų buvę du ankstesni reisai autobusu (kaip minėjau, buvo šventinė diena), tai būčiau daugiau pačios Siguldos pamačiusi.

Kelionės išlaidos: autobuso bilietas Ryga-Sigulda 1,50 Lato, Sigulda-Turaida autobuso bilietas 0,30 Lato, Turaidos rezervato lankymas 3 Latai, oro keltuvas 2 Latai, traukinio bilietas Sigulda-Ryga 1,65 Lato, pietūs 2 Latai, 2 riešutiniai žiedai kavinėje 0,50 Lato. Viso: 11,45 Lato.

Pastaba: traukinių stotis ir autobusų stotis yra netoli viena nuo kitos. Šio mano apsilankymo metu traukinių stotis buvo remontuojama ir neveikė, o bilietų kasa perkelta į nedidelį kioskelį. Ruošiantis šiai kelionei rekomenduoju apsilankyti Rygos TIC, kur gausite atspausdintą autobusų ir traukinių tvarkaraštį Ryga-Sigulda ir atgal, tuo pačiu pasiteiraukite dėl autobuso Sigulda-Turaida (šiaip tai jis eina Sigulda-Krimulda per Turaidą).

Su meile,

Kūtvėla