Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Japoniško sodo atidarymas

Saturday, June 9, 2012


Devynerius metus vykęs japoniško sodo projektas pagaliau buvo pristatytas visuomenei. Na, pirmiau tai, kuriai reikia, o paskiau ir likusiai jos daliai. Tai čia apie viską ir parašyta.





Šio atidarymo labai laukiau, bet kai dieną prieš per žinias pasakė, kad sodas oficialiai atidarytas dalyvaujant "garbingiems svečiams", vos nepasakiau negražaus žodžio. Aga, Kūtvėla jų moka vieną ar du. Pasijutau kaip apiplėšta. Visur buvo trimituojama, kad atidarymas bus birželio 9 dieną, bet pasirodo, kad dieną prieš ir vyko oficiali atidarymo ceremonija. Klausimas, kuom jau tie garbingieji svečiai iš kitokio molio drėbti, kad reikėjo dviejų atskirų dienų. Na, bet kai žmogus pas kardiologą talonėlį gauni po pusės metų, o kai kurie asmenys po avarijų paguldomi į ligoninę tą pačią dieną, tai stebėtis jau lyg ir nebėra kuom. Kitas dalykas buvo tai, kad netgi "Sakuros" klubo nariams reikėjo pirkti bilietus, o anksčiau Japonijos ambasados renginiuose mes dalyvaudavome nemokamai. Tai vat, vieni išrinktieji ir pagirtieji nebelygūs kitiems privilegijuotiesiems. Esu gavusi šiuo klausimu oficialų atsakymą: "Šis renginys yra organizuojamas VU Botanikos sodo. Ambasada tik prisideda. Laukiama labai daug svečių, todėl sodo darbuotojams bus sunku sužiūrėti kas yra Sakura klubo narys." Na, mano nuomone, žiūrima prie kasos, o paskui lankytojų ganyti nebereikia, bet jeigu organizuoja Botanikos sodas, tai klubas ar ne klubas, o bilietą perkam. Patys renginiai buvo nemokami.

Taigi, japoniško sodo nuotraukos:








Labai įdomus prietaisas yra vandens muzika. Tai nedidelis kranelis su lašančių į dubenėtą akmenį vandeniu. Nežinotum, tai ir praeitum.




Vienas iš atidarymo renginių buvo tradicinio instrumento koto muzikos koncertas:



Buvo pastatyti garsiakalbiai, todėl muzikos galima buvo klausytis visame sode. Reikia pripažinti, kad muzika padėjo sukurti labai specifinę atmosferą, labai labai patiko. Arbatos gėrimo ceremoniją vedė svečiai iš Lenkijos. Buvo įdomu stebėti visus mandagumo pareiškimus, nusilenkimus, rankos mostus, įvairius ženklus....

Pasigrožima užrašu ant sienos (gilia filosofine mintimi) ir ikebanos kompozicija specialiai arbatos nameliui. Vėduoklė yra svečio ženklas.

Mandagūs iki prisiplojimo prie tatami. Kadangi arbata nesaldoma, svečiai prieš gerdami suvalgo saldumyną.
Raudona ar oranžinė skepetaitė yra šeimininkės ženklas (šeimininkas vyras nešiojasi violetinę skepetaitę).
Cereminijos pabaigoje svečiai grožisi indais, šeimininkė pasakoja apie indų kilmę, jų autorių, etc.
Lieka paapgailestauti, kad neilgai galėjau paklausyti paskaitos apie japoniškų sodų raidą. Triados principas (dangus, žemė, žmogus) plačiai taikomas soduose ir ikebanoje.

Pats ankstyviausias japoniško sodo tipas yra Čisen, siekiantis Nara ir Heian periodus. Tokiame sode dominavo didelis tvenkinys ir keletas salų. Tvenkinyje buvo galima plaukioti valtimi klausantis muzikos. Paplūdimys imituojamas akmenukais.  Džioudo stiliaus parkas iš vėlyvojo Heian periodo irgi turi tveninį, bet įgauna religijos atspalvį. Tvenkiniuose kaip veidrodžiuose atsispindi pastatai ir gamta. Toliau ateina sauso sodo laikotarpis. Akmenys, baltas žvirgždas, keli augalai-viskas ko reikia.


 Čia, deja, paskaitos ilgiau nebeklausiau :-( nes reikėjo trepsėti į ikebana pamoką :-).


Ikebana- japoniškas gėlių komponavimo menas. Japonijoje meilė gamtai prilyginama antrajai religijai, todėl nenuostabu, kad ikebana yra tokia populiari.Nors gėlės labiau, rodos, tinka moterims, vyrai irgi ja užsiima, istoriškai šis pomėgis buvo tinkamas netgi pačiam pačiausiam samurajui ir iki XVII a. moterys nebuvo prileidžiamos. Šis menas sieka 600 metų ir kilo iš budizmo religijos, kai vienuoliai siūlydavo gėles mirusiųjų dvasioms. XV amžiaus viduryje atsiranda klasikinė ikebana, atsiskirdama nuo religijos ir tapdama kaip ir savarankišku menu, nors dar stipriai susijusi su dvasiniu žmogaus gyvenimu. Pirmieji mokytojai ir mokiniai buvo dvasiškiai ir aukštuomenės žmonės. 1560-1600 metais Japonijoje buvo pastatyta daug pilių, kurioms puošti pradėtas naudoti ikebana stilius vadinamas "rikka". Netrukus atsirado arbatos gėrimo ceremonija, kuriai prireikė savos ikebana, vadinamos "chabana". Apie 1600 metus religija atsiskiria nuo šio meno ir jis tampa tikrai savarankišku taikomosios dailės menu, plėtojasi, tobulėja ir šiandien Japonijoje veikia apie 3000 ikebana mokyklų.

Kažkuom ikebana primena bonsai formavimą su tais visais pasukimais, palankstymais, pakarpymais, kad atsiskleistų idealus grožis. Na, ne man tas Dzen mąstymas, pora kartų norėjau dantimis įsikabinti į neklusnius augalus :-) Norintys pasimokyti, galite kreiptis http://www.ikebana.lt/


Jaded :-)




Šiuo metu Lietuvoje yra trys veikiantys japoniški sodai.

http://www.japangarden.lt/
Dainuojančių akmenų slėnis Madzuchai Darbėnuose, Kretingos rajone

http://www.bonsai.lt/node/1
Ryto rasos“ sodas Alytuje, autorius Kęstutis Ptakauskas

http://www.botanikos-sodas.vu.lt
Japoniškas sodas VU botanikos sode

Tai vat koks buvo tas atidarymas. Be trimitų ir raudonų kilimų, bet nuostabiai žydint irisams.




Su meile,

Kūtvėla


0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...