2012 m. lapkričio 9 d., penktadienis

Voyage Macabre į Černobylį. Vietoje Įžangos Žodžio.

Černobylis (ukrainietiškai paprastasis kietis) yra miestas šiaurės Ukrainoje, 90 km nuo Kijevo ir 15 km nuo sienos su Baltarusija. Miestas evakuotas 1986 metais po atominės elektrinės avarijos. Pati atominė jėgainė stovi Pripetės mieste, 16 km nuo Černobylio. Avarija įvyko naktį iš balandžio 25d. į 26d. 1986 metais, dėl netinkamai suplanuoto bandymo. Balandžio 27 d. visi iš 55, 000 Pripetės gyventojų pradėti evakuoti „be teisės sugrįžti“. Žmonėms buvo pasakyta, kad grįš namo po trijų dienų, todėl tepasiėmė dokumentus, vertingesnius daiktus ir maisto. 

Apie 50 tonų branduolinio kuro išgaravo ir buvo išmesta į atmosferą radioaktyviųjų dalelių pavidalu. Dar apie 70 tonų buvo išbarstyta jėgainės teritorijoje. Išmesto kuro aktyvumas siekė 15-20 tūkstančių rentgenų per valandą (normalus fonas - 15-20 mikrorentgenų per valandą). Į atmosferą išmestų radionuklidų būtų užtekę keliems tūkstančiams Hirosimos bombų. Sovietų valdžia kol kas tylėjo.

Balandžio 28d. radiacija užfiksuota Švedijoje. Netrukus panašūs duomenys gauti iš Norvegijos ir Suomijos. Tylėti nebebuvo įmanoma ir Sovietų valdžia prisipažino. Tuo tarpu stiprus vėjas išnešiojo radioaktyvias dulkes po visą Europą. Maskvos vakaro žiniose buvo perskaitytas pranešimas: “Černobylio atominėje elektrinėje įvyko nelaimingas atsitikimas. Vienas iš reaktorių pažeistas. Imtasi priemonių incidentui pašalinti. Nukentėjusiems suteikta medicininė pagalba. Sudaryta vyriausybinė komisija įvykiui ištirti.” Po to diktorius jau skaitė apie žinias apie Taikos fondą. Paaiškinti kokia nelaimė ištiko milžiniškus Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos rajonus niekas nesiėmė. 

Praėjus 48 valandoms po radioaktyvumo padidėjimo Forsmarke, ant JAV prezidento R.Reigano stalo jau gulėjo iš dirbtinio žemės palydovo gautos katastrofos nuotraukos. Jose matėsi tikras pragaras apie kurį nutylėjo sovietų funkcionieriai. 

Gaisras per savaitę buvo užgesintas. Tačiau į atmosferą įsiveržė nesuskaičiuojamas radioaktyvių dujų kiekis, tarsi paklodė apklojęs Europą ir vakarinę SSRS dalį. Netoli elektrinės esančiuose rajonuose žmonės pradėjo mirti nuo kraujo išsiliejimų ir apopleksijos priepuolių. Juos netgi galima laikyti savotiškai laimingais - lėta, kankinanti mirtis, negyvi vaikai-mutantai, vaikai nuo gimimo sergantys vėžiu - visa tai bus dar ateityje.
1986 metų gruodį radioaktyvus reaktorius buvo uždarytas taip vadinamu sarkofagu, prieš tai išpylus šimtus tūkstančių tonų smėlio, švino ir boro bei sarkofagą padarius iš ketaus plokščių ir armuoto betono blokų. Pati jėgainė galutinai uždaryta tik 2000 metais.

Praradusi energetikų gyvenvietę Pripetę, Ukrainos valdžia pastatė energetikams naują miestelį Slavutič (dabar čia gyvena naujojo sarkofago inžinieriai prancūzai). Tai gražus miestelis, apsodintas augalais, žalias ir švarus. “Gyvenimas čia nuostabus,- sako jo gyventojai. - Deja, trumpas.”

Tikimąsi 2015-2016 metais reaktorių uždengti nauju sarkofagu.

(Bus daugiau)

Kūtvėla Mikrosivertaitė 

 

Komentarų nėra: