Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Voyage Macabre kelionė į Černobylį: "Fortūna mums parodė užpakalį, o mes jai įspyrėme" III-ji ir paskutinė dalys

Wednesday, November 14, 2012

[2012 11 03]

[7.00] Keliamės. 7.45 turime būti su daiktais prie autobuso, su kuriuo važiuosim pusryčiauti. Autobusas jau mūsiškis, bet vairuotojai zyzia ir zyzia, kad jiems nepakanka valandų. Abudu negali viršyti 30 valandų važiavimo (kažkodėl tai tapo mūsų, o ne įmonės problema). Vienas vairuotojas bėdavojasi, kad jis mieliau pietautų namie su žmona, nei valgykloje prie reaktoriaus (kažkaip ta žmona miela pasidarė...radiacija, turbūt, veikia. Vienu metu pasiūliau paklausti, kam jis dabar žmonai reikalingas, bet čia jau būtų žiaurus elgesys su vairuotojais).Pusryčiams gavome salotų , troškintos vištienos su bulvių koše, po dvi bulkutes, kefyro, kavos, arbatos.

[12.40] Po ekskursijos Pripetėje. Pakeliui iki Pripetės dar sustojame prie paminklo gaisrininkams. Prie šio neoficialaus paminklo renkasi oficialios delegacijos. Technikos kapinyno vietoje teko pasitenkinti nedidele robotų ekspozicija. 

P1160410
Paminklas gaisrininkams. Nuo radiacijos jie mirė baisuose skausmuose, bet sąmoningi. Jie tiesiog...suanglėjo.
P1160417

P1160428
Eksponatas iš robotų ekspozicijos.

 
Ant stogų Pripetėje lipti neleido (bet ar klausė visi). Jau kaip ir nebegalima eiti ir į pačius pastatus, nes pastatai byra ir yra pavojinga. Prieplaukoje šamų jau nematėme, matyt, sumigę jau, nors pasakojo, kad yra vienam į gerklę batoną tiesiai sušėrę, tokio dydžio tos žuvys. Taipogi, prieš mus buvusios grupės radiacija ištepė dešinį priekinį autobso ratą, matyt, kažkur buvo nutekėjimas.

P1160543
Gamta pasiima savo. Miestas džiunglėse.
P1160564
Vasarą per žalumą kažin ar matytume namus.
P1160607
Nedidelis vietinės reikšmės technikos kapinynas.
P1160660
Herbas (tas, kurį nevidonai naujai nudažė)
P1160672
Buvusi miesto gyventojų mėgstama polisio vieta-kavinė "Pripetė".
P1160675
Voverė. Bene vienintelis gyvas padaras.
[13.30] Patikra radiacijai Leliv punkte. Nuo jo pravažiavus nors kelis metrus ir apsisukus grįžt atgal jau reikia pereiti patikrą tiek asmeniui, tiek transportui. Važiuojame susitikti su vietiniais gyventojais. Pravažiuojant raudonąjį mišką (miškas nukirstas ir užkastas, palikti tik trys medžiai vietai atminti) reikia važiuoti kuo greičiau. Miškas yra tik 2 km nuo reaktoriaus, todėl numirė per 3 valandas-žalios pušys tapo plytų spalvos. Vairuotojas paragintas porina, kad jis gali ir lėtai važiuoti, mat vaikų jau turi. Iš galo atskrenda replika, kad lėtai važiuojant mažėja šansai tuos vaikus vėl pamatyt. 

P1160694

P1160698
Raudonojo miško trys likę medžiai.
Paryšev kaimas buvo nuplautas ir gyventojams leido grįžti, todėl „samasiolais“ kaip ir nepavadinsi. Šiuo metu gyvena 5 žmonės. Mes susitikome su senukais Marija Kondratovna ir Ivanu Ivanovičiumi Semeniuk, gyvenančiais Paryšev kaime. Ivanas dirbo chemiku atominėje elektrinėje ir sako radiaciją nustatąs pagal gerklės perštėjimą. Paklausti, kaip gyvena, atsakė, kad gerai, visko turi.Pensija 520 grivinų/150 LT, bet sako visko turi, nieko nereikia, greitoji per dvi minutes atvažiuoja, kartą per savaitę atvažiuoja parduotuvė. Kaime Marija ant kelio sutinka vilkus, sako gražūs. Ivanas jų nekenčia, nes jie elnių kapinyną netoli padarę. 

P1160706
Vienas iš dviejų Vasilijų.
P1160726
Idilė....tik uždraustoje zonoje.
[16.15] Pietaujame valgykloje prie elektrinės, bet čia maistas žymiai prastesnis nei ankstesnėje valgykloje, tačiau gausus: barščiai, guliašas su ryžiais, salotos, bandelė, sultys. Trinasi benamis šuo, nedrąsiai įsibrukęs net iki durų. Į radarus pažiūrime tik iš tolo varvindami seilę. Netoliese prabėgo elnių banda. Rudoje aukštoje žolėje labai sunku juos įžiūrėti.  

P1160759
Radarai...Ech....Gaila tik iš tolo. O juk Amerikoje paleistą raketą užuosdavo.

P1160763
Ten kažkur matosi elnias.
[16.26] Ekstra sustojimas- pastebėti arkliai. Man nepavyko jų įžiūrėti tolumoje. Jie pasirodo nuo vilkų žiemą ginasi sustoję ratu ir duodami užpakalinėmis kanopomis. Tada vilkui lieka tik susirinkt išbarstytus dantis ir susiverti karolius prieš spūdinant šalin. 150 arklių ganosi perimetre ir tai yra daugiau nei jų rezervate, kur žmogaus veikla galima ir tai arklius blaško. Ši veislė nepasiduoda dresiruodami ir jaukinami. Bet štai paukščių nematėme-sakoma, jie imliausi radiacijai. 

[16.40] Detiatki postas, paskutinė patikra radiacijai su daug patikrinimo vietų. Stoviu ir matau, dega raudonai „Griazno“, net nutirpau. Bet tada užsidegė „Čysto“. Kiti keleiviai sakė, kad ir jiems taip buvo. Pripetėje visgi prasilenkėme su viena iš 4 turistinių grupių. Ją vedė toks gidas, kad iškart tapo pramintas Rūstaveidžiu. Vedžiojo jis grupę vaikinų iš Maskvos.
 
[20.00] Vairuotojai neatlaiko nikotino stokos ir stoja pamiškėje (kai važiuoti reikia, tai jų nėra, bet sustoti kur jiems reikia, tai galima). Mūsų grupėje labai daug rūkančių, bet sustojimas prie degalinės būtų labiau pradžiuginęs WC patogumais, nes dabar tenka patamsyje ieškotis krūmo. Degalinių vairuotojai bijo kaip velnias kryžiaus, nes ten jiems vaidenasi juos tikrinsianti kelių policija. 

[22.35] Pagaliau sustojame prie degalinės, kurioje yra parduotuvė. Paskutinė proga išleisti ukrainietiškas grivinas. Parduotuvė maža, alkoholio neparduoda po 10 valandos vakaro (mums dar pasisekė). Bet vairuotojai taip spaudžia namo, kad sustoja tiktais kai patiems jau pūslė nelaiko. 

[2012. 11.04]

[00.00-01.23] Siena su Ukraina ir paskui muitinė. Kol laukiame uždegtomis šviesomis (prieš mus-du didžiuliai turistiniai autobusai) Daumantas pasakoja apie vorus. Va pas kai kuriuos dantys tokie, kad ranką iki kraujų įkanda (išlipa vienas vairuotojas). Paskui kalba pakrypsta apie vampyrus, mumijas (išlipa antras vairuotojas), kanalizacijas.  Tikros „pasakėlės iš rūsio“. Lenkijoje laukti ant sienos-nelaimė. Idėjos įvairios klesti autobuse-gal kryžių iškelt? Pilsudskio portretą? Sakyti, kad prie Ostra Bramos vėluojam į pamaldas? 

[03.25] Patikrina pasus, įlipa muitininkas. Lenkiškai kalba. Klausia, ar turime alkoholio ir cigarečių. Sakome, neviršija normos. Vairuotojas parodo, kad jo tašė štai čia, tai liepia atidaryti-subarška mišrainės indelis, muitininkas juokauja „aha, kontrabanda“. Mes jau klykiame už pilvų susiėmę. Blogiau už radiaciją :-)

[03.41] Laisvėje. Pravažiuojame eilę sunkvežimių, kažin, kiek jų apleisti, o gal vairuotojai jau spėjo ir šeimas sukurti? 

[07.00] Degalinėje postovis po beveik sėkmingo įvažiavimo į Brestą (čia Baltarusijoje). Iki Vilniaus lieka 300 km, netikiu savo laime. 

[07.50] Bielsk Podlaski.

[8.47] Geras kelias link Augustavo. Lynoja. Oras vis labiau bjūra-juk namo važiuojame ir Lenkija. Vairuotojai paklydo vėl-nerado Baltstogės (2 kartai per 2 valandas, neblogai). 

[9.45] Augustavo kanalai. 5km iki Augustavo. 

[10.03] 215 km iki Vilniaus.

[10.41] Lietuvos siena. Namie!!!!!!! Statoil degalinėje-nuostabu. Švarūs erdvūs WC, greitas ir mandagus aptarnavimas, po Ukrainos ir Lenkijos moteriškių, kurios sukasi lėčiau negu lėtai-tikras keleivių rojus. ROJUS.

[12.45] Vilniaus miesto riboženklis.

[13.02] Spaudos rūmai. Gatava pabučiuoti grindinį. Iš laimės kažkur lieka mano šalikas. Kaip gera grįžti namo. 

PABAIGA

(Bus daugiau: kas liko už kadro ir papildomai nuotraukų)

Su meile,

Kūtvėla

0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...