Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Diena Vilniaus žydų gete

Monday, December 31, 2012

Kada tiksliai žydai atsikėlė gyventi į LDK žemes, nėra žinoma. Vilniuje jie minimi nuo XVI a. Daugiau apie žydų kultūrą, gyvenseną ir istoriją galima pasiskaityti čia. O šiame reportaže tiesiog papasakosiu ką mačiau vaikščiodama buvusio mažojo ir didžiojo getų gatvėmis.

Pradėjome vaikščioti mažajame gete, Gaono g.

P1180227 (Small)

Nežinau, ar tas arkinis langas  kuom nors ypatingas, bet daugiau ta nedidelė gatvės dalis nieko "senovinio" nebeturi.






P1180228 (Small)

Mašinų stovėjimo aikštelė, bet nepaprasta, o stebuklinga, nes joje stovėjo namas, kurį už nuopelnus architektūrai buvo gavęs Laurynas Gucevičius. Deja, namas iki mūsų dienų neišliko.

Gaono g. kertasi su Švarco g.


P1180229 (Small)

Atrodytų, senas pastatas, bet informacijos šaltinis teigia statybos metus esant 1795-1860. Tęsiame kelionę Gaono g. ir tenais netoli Austrijos ambasados yra memorialinė lenta. Jinai žymi buvusių žydų geto vartų vietą.

P1180232 (Small)

P1180233 (Small)
Namo Gaono g. eksterjero detalė.

P1180234 (Small)

Toliau einame į Stiklių g. Pradžiai sukame link Domininkonų g. Vieno pastato fasadas renovuojamas, bus pseudo-renesansas. Na, belieka guostis, kad bent ne stiklo ir betono monstras.




P1180235 (Small)

Rūsio lango elementas:


P1180237 (Small)

Šiaip realiai tikrų požemių Vilniuje nėra. Žmonės galvoja, kad nulips į Katedros mauzoliejaus kriptą ir išlys kažkur Fabijoniškėse, šikšnosparniams iš paskos klykiant. Viskas, ką mes turime, yra buvę rūsiai, kuriuose ne viena karta vargingų žmonių gyveno. Yra tokia knygelė, galima parsisiųsti: Speleo.lt Vilniaus požemiai (nuoroda laisvai Gūglėje klajojanti).

Toliau einame Stiklių g. atšaka link Didžiosios g. Yra keletas dėmesio vertų kiemelių.


P1180238 (Small)

P1180239 (Small)

P1180240 (Small)

P1180243 (Small)

P1180244 (Small)

Merga ant lokio, škias, ne šiaip Jums kas. Netoliese yra restoranas "Lokys" ir medžiotojų draugija (meh, kraugeriai). Skulptūra vadinasi "Medeinė", autorius M. Grušas. 1988 m. pastatyta, sukurta diplominio darbo pagrindu.

Kitame kiemelyje- nemažiau garbingas Vilniaus metraštininkas (autorius V. Krutinis, 1973 m.).

P1180246 (Small)

P1180247 (Small)

Už metraštininko nugaros matome buvusios spaustuvės sieną. 1522 m. čia P. Skorina įsteigė pirmąją spaustuvę LDK. Tais pat metais jis Vilniuje išleido "Mažąją kelionių knygelę" su kalendoriumi.

Stiklių g./Didžioji g. namas irgi su įdomia istorija.


P1180248 (Small)

Tai kažkada buvusi Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Šios arkutės būdingos stačiatikių gotikai. Bet apie šią cerkvę daugiau informacijos kol kas neturiu. Grįžtame į mažojo geto gatvių susikirtimą ir iš ten pasukame Antokolsio g. (Taip pervadinta dalis Mėsinių g.)


P1180250 (Small)

P1180251 (Small)
Buvusios spaustuvės pastatai.

P1180253 (Small)

Garsus skulptorius gimė Vilniuje, žydų šeimoje, čia galima susipažinti su detalesnė jo biografija.

Tarp Antokolsio g. ir Žydų g.  yra buvusi Didžioji žydų sinagoga.

P1180255 (Small)

Žydų bendruomenė Vilniuje maldos namus turėti teisę gavo 1573 m. Kaip atrodė pirmoji Vilniaus sinagoga nėra žinoma. Jos dydis priklausė nuo bendruomenės narių ir namų skaičiaus bei buvo ribojamas draudimų-ji negalėjo būti aukštesnė už krikščionių bažnyčias, negalėjo turėti varpinės ar bokšto. Vilniečiai nebuvo labai tolerantiški kaimynai ir sinagoga buvo nukentėjusi per tris pogormus (1592, 1606, 1635). 1633 m. Vladislovas Vaza savo privilegija leido žydams statytis mūrinę sinagogą, tačiau visgi laikantis tam tikrų apribojimų. Nežinoma mūrinės sinagogos statybos data, architektas, statytojas, fundatoriai...Didžiojoje Vilniaus sinagogoje, dydžiu ir puošnumu lenkiančioje ATR sinagogas, tilpdavo, sakoma, keli tūkstančiai žmonių. Antrojo pasaulinio karo metais sinagoga buvo apgriauta, bet Sovietų valdžia atstatinėti neskubėjo. 1955-1957 m. sinagoga buvo sunaikinta. Detaliau:

Vilniaus Didžioji sinagoga
Delfi.lt Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai viršijo lūkesčius
Delfi.lt Sovietų sunaikinta Vilniaus Didžioji sinagoga po kelerių metų bus įamžinta ir atverta lankytojamsiamzinta-ir-atverta-lankytojams
Lrytas.lt Atrasta Vilniaus didžiosios sinagogos Toros saugojimo vieta


P1180259 (Small)

P1180261 (Small)

Gaonas Elijahu buvo didis Talmudo žinovas, detaliau su jo biografija galite susipažinti čia.

Mažasis žydų getas -apvaikščiotas. Užbėgame pasišildymui ir pasistiprinimui į "Ponių laimę". Jau tas "Pompadour" tortas, saldi nuodėmė....Jauki kavinukė, geras aptarnavimas, galima išgerti kavos, arbatos, sulčių, suvalgyti pyragaitį, salotų, kibiną ar blyną. Man patinka tenais lankytis.

Didžiąjame žydų gete vaikščioti pradedame nuo Lydos g. 


P1180270 (Small)

P1180273 (Small)

Nors Pranciškonų g. neįtraukiama į geto teritoriją, ant jos namų sienų paliktos šios kultūros žymės.


P1180275 (Small)

P1180277 (Small)

Žemaitijos g. yra turtingiausia nuorodomis į žydų gyvenimą.


P1180279 (Small)

P1180283 (Small)

P1180288 (Small)

P1180290 (Small)
1860-1914 m. statybos namas, stilius vadinasi eklektika.

P1180292 (Small)

Pievas rodantis laikrodis, bet dailus.

P1180294 (Small)

P1180298 (Small)

Ši biblioteka buvo gerai žinoma ir už Lietuvos ribų. Jos įkūrėjas M. Strašūnas testamentu perdavė žydų bendruomenei savo knygų kolekciją. 1892 m. pradėjo veikti viešoji biblioteka. Buvo įrengta 100 vietų skaitykla, nes leidinių išsinešti nebuvo galima. Karo ir pokario metais naujosios valdžios turėjo savo supratimą apie šių leidinių naudą ir panaudojimą. Dalis bibliotekos pateko į Žydų mokslo institutą Niujorke. Dalis iki šiol yra saugojama nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.

Daugiau: Strašūno biblioteka  arba Strašūno biblioteka Vilniuje

Šiaip šioje gatvėje yra pastatų su keistais balkonais.


P1180300 (Small)

P1180308 (Small)

Pasirodo, šitas namas yra su manimi vieno amžiaus-1981 m. Nu va, išsidaviau :-) Na, kad pasakiau A, reik sakyt ir B- gimiau 1981 m. spalio 15d. Dabar negalėsite sakyti, kad laiku nepasveikinote, nes nežinojote, kada mano gimtadienis. Labai mėgstu dovanas. Statybos stilius vadinasi funkcionalizmas.

O čia į vieną kiemelį įlindus- matosi buvę sienų mūrai.

P1180302 (Small)

Toliau einame iš pažiūros niekuo neišsiskiriančia Ašmenos g. ir pasidairome jos kiemeliuose.


P1180312 (Small)

P1180313 (Small)

P1180314 (Small)

P1180315 (Small)

P1180316 (Small)

Mėsinių g. yra Žydų kultūros ir informacijos centras.


P1180317 (Small)

P1180318 (Small)

P1180319 (Small)

Čia yra paminklas garsiam žydų daktarui Šabadui.

P1180321 (Small)

P1180322 (Small)

P1180323 (Small)

P1180325 (Small)

Šio žmogaus asmenybė įkvėpė K. Čiukovskį sukurti visame pasaulyje žinomą personažą, Daktarą Aiskaudą. Čiukovskis ir Šabadas buvo susitikę Vilniuje 1912 m. Paminklo autorius-R. Kvintas. Daugiau pasiskaityti apie tai galite čia: http://www.menospalvos.lt/daktaras-aiskauda-is-vilniaus/

Dysnos g. nepastebėjome nieko neįprasto. Šiaulių g. akį patraukė nedidelė eksterjero detalė kiemelyje:


P1180328 (Small)


P1180329 (Small)
Šiaulių g.
Ligoninės g. buvo viena iš ilgiausių, bet žydiško paveldo nei mano skvarbi akis, nei foto objektyvas neužčiuopėme. Po kiemelius, žinoma, palandžiojome.


P1180332 (Small)

P1180333 (Small)

P1180335 (Small)
Choralinės sinagogos kupolas.

P1180336 (Small)
Ligoninės g.

Pylimo g. (jinai irgi neįtraukiama į geto gatvių sąrašą) yra Choralinė sinagoga.


P1180337 (Small)

P1180338 (Small)

P1180339 (Small)

1903 m. buvo atidaryta ši sinagoga. Jinai yra mauriško stiliaus, moterų galerija ir choras yra antrame aukšte. Tai vieninteliai išlikę šiai dienai žydų maldos namai iš per 100 buvusių sinagogų Vilniuje. Daugiau informacijos: Choralinės sinagogos įkūrimo istorija Sinagogą galima aplankyti ir turistams sezono metu.

Rūdninkų g. irgi yra memorialinė lenta.


P1180340 (Small)

P1180341 (Small)

P1180342 (Small)

P1180344 (Small)

Arklių g. (irgi lieka neįtraukiama į geto gatvių sąrašą) yra turbūt visiems žinomas "Lėlės" teatras.


P1180346 (Small)

P1180348 (Small)

Per tuos teatro gyvavimo metus buvo nupirkta per 70.000 bilietų. Pirmaisiais geto metais buvo suvaidinta 111 spektaklių (metai turi 365 dienas, repertuaro dažnumo vidurkį nesunkiai paskaičiuosite).

Karmelitų g. pasukome.


P1180350 (Small)

P1180352 (Small)


P1180354 (Small)


Grįžtame į Pylimo gatvę, nes ten esu aptikusi buvusios sinagogos likučius. Bet pirma, vienas pastatas Pylimo g. netoli Choralinės sinagogos man sukelia tam tikrų įtarimų:


P1180356 (Small)

Turiu omenyje, dėl to lango iš trijų detalių. Gal irgi buvusi sinagoga?

O tos mano minėtos sugriautos sinagogos likučiai apleisti kiūto kiemelyje, esančiame Gėlių g. , Sodų g., ir Pylimo g. apsuptyje.


P1180366 (Small)

P1180360 (Small)
Manoma, buvęs pakilimas į moterų galeriją.
Vienas dėmesio vertas paminklas, iki kurio vis nenueinu (kojos per trumpos), yra Chiune Sugiharai, esantis Pamėnkalnio g. Be abejo, tai jau už geto teritorijos, todėl kažkaip nepateko į reportažo fokusą.

Na, kol kas tiek.

Su meile,

Kūtvėla

0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...