Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Vasario 5, 18.00.

Wednesday, February 6, 2013

Tą dieną, kai Vilniuje buvo paskelbta gripo epidemija, rinktiniai tinklaraštininkai "blogeriai" (arba, vieno Delfio komentatoriaus nuomone, "daugiausia smulkios žuvys"- mes juk demokratiški, audiatur et altera pars) buvo pakviesti į Ūkio ministeriją susitikti su Birute Vėsaite (kas nebuvote, dabar turite alibi, kodėl).  Jeigu manęs nekankintų narcizo sindromas ir kruopščiai netikrinčiau savo tinklaraščio statistikos, tokį blogosferos proveržį į politiką būčiau greičiausiai praleidusi. Atsidariusi savo statistikos skiltį pamačiau, kad nemažai lankytojų atėjo iš nuorodos "politikosvirtuve". Spamas, pagalvojau. Iškart prisiminiau, kad kažkada buvau įtraukta kaip nuoroda į tinklalapį, kuris teikė neištikimų sutuoktinių sekimo paslaugas. Priėmiau kaip ženklą iš aukščiau ir daugiau su vedusiais vyrais nebeprasidėjau. Su nevedusiais irgi ne- dėl visa ko. Taigi, paspaudusi ant nuorodos patekau į Birutės Vėsaitės tinklalapį, kuriame jinai kviečia tinklaraštininkus pabendrauti. Iš pradžių nesupratau, iš kur tie skaitytojai gavo mano nuorodą, nes tarp K raidėje išvardintų garbiųjų tinklaraštininkų Kerniaus, Klecko, Komjaunimo ir Kreivarankio manęs, Kūtvėlos, nebuvo. Ogi pasirodo patapau įvardinta vardu ir pavarde. Pagirti tarp tinklaraštininkų buvo spalvotos asmenybės-nuo maisto tinklaraščių iki trolių.




Kvietimas iškart sukėlė bangas blogosferoje. Kai kurie tinklaraštininkai įsižeidė (ir visai teisėtai), kad negavo kvietimo elektroniniu paštu. Štai pow w pavadino tai marketinginiu fail. Iš dalies negaliu nesutikti, nes jeigu ne (ne)laimingas atsitiktinumas, būčiau nežinojusi apie kvietimą. Bet Žiurkėnas Rokiškis tarė: "kvietimas tai buvo tiesiog šiaip paskelbtas, o info tai iki visų nuėjo. Vat čia yra internetų galia :-)". Tinklaraštininką Mantą ir mane dar vienija bendra fobija- žiauriai nemėgstame kalbėti telefonu, todėl pagvildenome, ar įmanoma užsiregistruoti elektroniniu paštu. Mat į ministerijas taip paprastai mirtingieji, net jeigu jie ir tinklaraštininkai, o ypač ir kviestiniai, nepatenka- tenka skambinti referentei ir pageidauti leidimo. Kaip nemažai ministerijų slenksčių su Headway vadovėliais po pažasčia mynusi galiu atsakingai pareikšti, kad net ir užsiregistavusius ne visada apsauga įleidžia.

Kitas klausimas, nedavęs man ramybės, buvo toks: ar reikia ką nors atsinešti prie arbatos? Jeigu neštis, tai ką? Šakotį? Saldainių dėžutę? Apelsinų kilogramą? Tinklaraštininkas Grumlinas mane ramino: "Jie kviečia – jie stato." Tai nusprendžiau eiti labai nelietuviškai-tuščiomis. Jeigu dėl to bus gėda-tai čia Grumlinas kaltas :-)

Sunkiausias klausimas buvo apranga. Ministerija, visgi. Ta pati pow w sakė pasiruošusi treningus, o Mantas skundėsi nebetelpąs į kostiumą (va ką reiškia geras gyvenimas Lietuvoje). O aš gvildenau klausimą: kelnės ar sijonas? Su makijažu ar be? Bus žurnalistai ar ne? Geriausia tai kokiam Žiurkėnui Rokiškiui-jis visada su kailiniais ir žurnalistų nebijo. Ir dar labai bijojau, kad Birutė Vėsaitė ims ir paklaus manęs, kas tie memai, nes aš nežinau, kas tai yra.

Pribuvus į ministeriją paaiškėjo, kad registracija yra geras dalykas, nes keletą apsaugos sąraše nebuvusių asmenų, bandžiusių prisibelsti iki Birutės Vėsaitės, netgi ir nešinais gvazdikais, apsauga neįleido.Susitikimas turėjo prasidėti 18.00, bet dar jam prieš prasidedant internetais pradėjo plisti Dviračio Šou epizodas su Birute Vėsaite ir tinklaraštininkais. Tai pavyzdys, kad reikiama kryptimi nukreipus tokį kiekį energijos ir produktyvumo būtų galima pasiekti gerų rezultatų. Deja, kol kas mūsų žiniasklaida-purvasklaida taikosi prie vidutinio statistinio kriminalų skilties per vakaro žinias kvapą užgniaužusio vartotojo.

Tai ką gi mes ten veikėme be to, kad praradome nekaltybę (lygtais jau vien to maža būtų, juk skaudėjo)?


Visų pirma pasakysiu, kad visokie trolinimaisi internetuose ir patyčios yra juos organizuojančių asmenų žemo intelekto rodiklis. Aš stengiuosi sąžiningai nežiūrėti televizijos, nes be dainuojančių papų, antros pusės paieškų stebint visai tautai, horoskopų ir kriminalų daugiau beveik jokių gerų, kultūringų ir naudingų laidų nerodoma. Iš visų pakviestų tinklaraštininkų turbūt būsiu labiausiai atsilikusi nuo politikos ir žiniasklaidos-purvasklaidos, tačiau tuom ir džiaugiuosi. Ignorance is bliss. 

Kadangi daugumą smulkių blogosferos žuvelių ir stambių blogosferos ryklių mačiau pirmą kartą, o atmintis pas mane kaip pas auksinę žuvelę, būtų buvę malonu gauti vardo korteles ir žinoti, kas tau sėdi iš kairės ar dešinės. Pačiai ministrei irgi būtų pravertę, nes Komjaunimo prisistatymas, kas jis yra, na...Komjaunimas?...ir ministrės reakcija parodė, kad svečią reikia pažinti dar prieš diskusijos pradžią, tuo labiau, kad kvietė tai kaip ir pabendrauti. Aš jau įsivaizduoju, kas būtų buvę, jeigu pasisakyčiau esanti Kūtvėla. Beje, šis epizodas yra pamokantis abiem pusėm- renkantis internetinį vardą reikia pagalvoti.

Ministrė pabandė pristatyti savo veiklos gaires (kitaip nepavadinsi), aktyviai Aurelijui Katkevičiui spaudžiant "kas tie kairieji" ir "tai kada bus padaryta, koks planas?". Šitoje vietoje noriu pasakyti taip: jeigu aš, paprastas Lietuvos vaikas, negaliu planuoti savo verslo, nes VMI paskelbia verslo liudijimų kainas kaip pavėluotą Kalėdų dovaną maždaug gruodžio 28d., o naujos kainos ir nauji mokesčiai įsigalioja, kaip taisyklė, nuo sausio 1d., tai kokius planus gali kurti valstybė? Jau nekalbu, kas darosi tomis dienomis Darbo biržoje ir Mokesčių inspekcijoje. O atėjus išsiimti naujo verslo liudijimo dar klausia, ar nesu skolinga Sodrai. Žmogus Mėnulyje išsilaipino su mažiau technikos nei yra mano mobiliajame telefone, bet kol visos institucijos žiūri tik savo daržo ir nesugeba suderinti vieningos sistemos (nes teks atleisti daug tetų, kurios sėdi prie kompiuterio ir šiurena popierėliais), tai apie verslo ir ūkio klestėjimą galima pamiršti. Nors pastaruoju metu, reikia pripažinti, VMI elgesys su interesantais pasižymi kultūra ir bendradarbiavimu ir verslo liudijimus jau galima išsiimti elektroniniu būdu.

Susitikimo metu buvo paminėtos tokios temos (bendro chaoso metu nelabai gavosi konstruktyvi diskusija, man regis, tiesiog pritrūko laiko, bet tobulėti visada galima) kaip regionų plėtra, emigracija, mažo ir vidutinio verslo politika, valstybės reguliuojama ekonomika, 5 laisvos ekonominės zonos, inžinerinio-techninio personalo trūkumas ir galimas valstybinis užsakymas universitetams, energetinis skurdas. Pirmą kartą gyvenime išgirdau, kad yra baudos už nesunaudotą elektros energiją, šitoje vietoje maniau kad ištiks anafilaksinis šokas. Susitikimo metu buvo kartu ir atskirai minimos energetikos ir ūkio ministerijų kompetencijos, bet reikia suprasti ir tai, kad kol viena institucija dirba sau, o kita-sau, doro iš to nebus. Nieko nėra pasaulyje gryno, ir kelti ūkį be elektros ar kitos energijos yra neįmanoma.

Tinklaraštininkas Commonsense  padarė nedidelę prezentaciją, kurios metu buvo kalbama apie įvairius ekonomikos rodiklius. Aš su juo sutinku keliais aspektais, vienas iš jų- valstybė turi uždirbti pinigus ir/arba efektyviai panaudoti turimus išteklius. Jis teisingai akcentavo, kad reikia kalbėti ne apie bedarbystę ir jos mažinimą, bet apie konkrečių darbo vietų kūrimą. O šįryt sužinojau, kad kai kieno antroji pusė per mūsų susitikimą su ministre netgi palypėjo karjeros laiptais. Kažkiek apmaudu dėl tam tikrų priežasčių, bet nepavydžiu tos garbės. O visuomenėje jau aidi pasigėrėjimo šūksniai, kad tinklaraštininkai pralaimėjo (kažkokį ten) mūšį ir sudėjo ginklus, mat mes turėjome negyvai sutrolinti ministrę, o nieko nesigavo (nes mes esame aukščiau daugumos trolių lygio, jeigu ką). Dar kažkur internetuose sklaidė informacija, kad susitikime dalyvavo iš ministrės besišaipantys tinklaraštininkai  Nežinau, kiek ten tokių buvo (iš 19 vienetų), bet mano manymu bent 2/3 tinklaraščių iš pakviestųjų apie politiką ir ekonomiką išvis nerašo. Aš geriau pakalbėsiu apie tai, kas tiesiogiai liečia mano tinklaraštį. Kadangi turizmo klausimus kuruoja Ūkio ministerija, manau visai bus į temą. Bandant įgyvendinti jau išreikštą mintį, kad valstybė turi būti versli ir uždirbti pinigus bei išnaudoti savo resursus efektyviai, lendu į apleistas turizmo džiungles.

Bet apie tai bus atskiras reportažas.

Su meile,

Kūtvėla

Beje, kas tas "memas"?

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...