Mane galima sutikti:

********

Dienos išvyka į Kulautuvą laivu "Tolstojus"

Thursday, June 13, 2013

Kai savo socialinio tinklo paskyroje paskelbiau, kad turiu bilietą antram birželio savaitagliui plaukti "Tolstojumi", reakcija buvo gan audringa. Vieni klausė, kas tas "Tolstojus" ir kodėl jis kabutėse (tai, matyt, inteligentai kokie, žinantys kad pavardės, net ir rašytojų, nerašomos kabutėse, tai mane džiugina, kad dar yra inteligentų Lietuvoje), kiti įdomavosi, kokia Volgos atkarpa Kūtvėla plauks dainuodama "žemyn upeeee, žemyn upeeeeee" (tai neduok Dieve nelaimė kam išgirsti Kūtvėlą dainuojant,- nepaisant jos epizodiško dalyvavimo mokyklos chore, nes taip norėjo mama, jos balsas muzikai visiškai nepritaikytas, nors muziką ji ir mėgsta). O "Tolstojus" yra 100 keleivių talpinantis laivas, sezono metu Kaune plauksiantis nuo senosios Kauno prieplaukos prie Vytauto bažnyčios iki Kulautuvos. Yra žinoma, kad kelionė į abi puses trunka tris valandas, o dar dvi valandas keleiviai gali praleisti Kulautuvoje. Taip ir padarė Kūtvėla, jos mama, ir kolegė tinklaraštininkė Aistė iš Keliauk.info su dukra.

P1220452
Šarangė varangė patogiai susirangė.  Kas?


Sakoma, kad "raudonasis grafas" Aleksėjus Tolstojus yra lankęsis Kaune. Žinojau tik Levą Tolstojų (1828-1910), "Karo ir taikos" bei "Anos Kareninos" autorių. Aleksėjus Tolstojus (1883-1945) gi buvo jau sovietų rašytojas, pagirtinai dirbęs atskleidžiant nacių nusikaltimus Niurnbergo teisme. Jo tėvas buvo tolimas Levo Tolstojaus giminaitis. Kol kas neaišku, kurio gi rašytojo šlovei laivas pavadintas, bet, reikia pripažinti, laivo vardas "Maironis", "Kudirka", ar netgi koks "Smetona" nesukeltų tiek smalsumo. Iš istorinių duomenų žinoma, kad Nemuno saloje priešais Kulautuvą ( salos šiandien jos jau nebėra) buvo pasirašyta Salyno sutartis tarp Vytauto ir kryžiuočių. Šia sutartimi Vytautas užrašė kryžiuočiams Žemaitiją iki Nevėžio. Na, žemaičius vokiečiams užrašinėjo visi, kas netingėjo, tik įdomus dalykas tas, kad užrašančiajam tie žemaičiai niekad net ir nepriklausė. Tačiau dar įdomiau yra tai, kad šią sutartį pasirašė ir Vytauto žmona Ona. Valdovų sutuoktinėms nereikėdavo pasirašinėti sutarčių, todėl šis faktas liudija svarbų Onos vaidmenį šalies politikoje. Tai buvo precedentas vėliau istorijoje suinteresuotiems asmenims bandyti ginčyti tam tikrus susitarimus su Vytautu, nes juos jis pasirašė, kaip jie teigė, be sutuoktinės pritarimo. Ordinas gi savo ruožtu įsipareigojo, Vytautus mirus pirmiau už Oną, ją ginti ir užtikrinti, kad po vyro mirties jai tekusi padėtis ir turtai būtų apsaugoti : "Prisimindami draugystę ir gerus darbus, kuriuos mes ir mūsų ordinas esame patyrę ir tikimės patirti ateityje iš šviesiojo kunigaikščio pono Aleksandro, kitaip Vytauto, ir šviesiausios kunigaikštienės, jo sutuoktinės Onos, gavę mūsų pareigūnų ir viso mūsų ordino sutikimą, kuo geriausiai ir rimčiausiai be klastos ir apgaulės pažadame: jei taip Dievo valia atsitiktų, kad minėtas kunigaikštis Aleksandras, kitaip Vytautas, pasitrauktų iš šio pasaulio anksčiau už savo sutuoktinę Oną, ir jei kas nors norėtų jai prievarta ir neteisėtai grasinti ar išvaryti iš valdų ir paveldėtų žemių, kurias jai iš savo tėvoninių valdų būtų užrašęs kaip dovį ir patvirtinęs savo pagrindiniu antspaudu jos vyras minėtas kunigaikštis Aleksandras, kitaip Vytautas, mes ir mūsų ordinas turime visomis savo galiomis ją globoti ir ginti nuo bet kokios prievartos ir neteisybės."(Šaltinis: 15 min.lt) O kadangi geriausiai draugystę palaiko mažos dovanėlės, tai ordinas Onai yra siuntęs klavikordą ir portatyvinius vargonėlius, įvairių papuošalų, Reino vyno, vynuogių, prieskonių, brangių audeklų, perlais siuvinėtų šilko pirštinaičių.Čia reikia pastebėti, kad pirštinės ir galvos apdangalai buvo labai reikšmingos dovanos, ypatingos pagarbos ženklas. Juolab kad ir Onos pirštinės kainavo kaip geras žirgas. Savo ruožtu, iš ordino įvairių dovanų gaudavo net ir Onos tarnai.

Lietui mus neblogai prausiant prisiglaudėme Vytauto bažnyčioje netoli prieplaukos, dar spėjome ir mišių pabaigą išklausyti ir krikštynų pradžią pažiūrėt. Kaune tą dieną dar vyko kažkokios bėgimo varžybos, todėl senamiestis buvo apraizgytas atitvarais visokiais, bet taip netalentingai, kad pėstieji, dviratininkai ir vedžiojantys šunis vis tiek juos pažeidinėjo. Aš tik galvojau kas čia bus, kai ateis visi 100 keliautojų su bilietais į laivą registruotis, taigi nuneš tuos atitvarus kaip potynis Prahą. Prie laivo buvome anksčiau laiko, todėl turėjome galimybę išsirinkti sėdimas vietas. Buvo dvi patalpos apačioje, bet langai nedideli, ir dvi patalpos viršuje, bet dengta tik galinė iš jų, ten mes ir įsitaisėme. Buvo įdomu stebėti besirenkančius keleivius- dvidešimties pagyvenusių lenkių grupę, kurios mokėjo bartis lenkiškai, rusiškai, ir lietuviškai (gal mokytojos?), jaunus tėvus su vaikų vežimėliais, neaišku ką šioje kelionėje įžiūrėjusius garsakalbius brendžiuko mėgėjus...Jau kartu su mumis plaukė ir retro stiliumi pasipuošusi mūsų gidė, kuri iš kabinos su trim kapitonais pasakojo apie praplaukiamas vietoves.

P1220453
Gidė pasakoja.


Šios kelionės metu neužsirašinėjau, tiesiog stebėjau aplinką, šiek tiek fotografavau, tai dabar tiesiog pateiksiu keletą vaizdų, matomų praplaukiant. Visgi mano Pansonic Lumix nėra pritaikytas zoom'inti dideliems atstumams. Kita vertus, kai fotografuoji, tai nematai, nes gaudai gerą kadrą vietoj to, kad tiesiog pasimėgautum. Bet jeigu galite paremti Kūtvėlą gerais fotoaparatais-kreipkitės :-) 

P1220455
"Ilgiausias pasaulyje" tiltas ir "Bernelių užeigos" laivukas. 

P1220457
Kaunas.

P1220459
Santakos pusiasalis.

P1220461
Naujoji prieplauka.

P1220463
Fabrikas.

P1220467
Pakrantė.

P1220468
Pakrantė.

P1220469
Pakrantė.

P1220472
Tiltas Lampėdžiuose.

P1220475
Pakrantė.

P1220476
Raudondvario bažnyčia.

P1220486
Pakrantė.

P1220493
Vienas iš kapitonų.

P1220494
Matėme daug gulbių.

P1220503
Zapyškio bažnyčia.

P1220509

P1220510

P1220512
Kulautuva.
Kelionės metu patyriau tai, ką rusai vadina "Куда ты денешься с подводной лодки?" Be abejo, tai ne tie vaizdai, kurie atsiveria keliaujant kruizu Egipte: dešinys krantas kartais parodo nedidelius namukus, kairys krantas beviltiškai apaugęs, bet tinkamas gulbėms vaikus perėtis; pakrantėse iki pusės subridusiems žvejams išbaidėme visas žuvis. Gidės pasakojimas gal ir naudingas, bet nuobodus-be pilkapių ir industrinės istorijos praplaukiamos vietovės nepasižymi niekuo. Dar ir palijo truputį.

Pagaliau-Kulautuva. Ritamės iš laivo, vienas iš kapitonų džentelmeniškai padeda damoms paduodamas ranką. Pasak http://www.turizmo-info.lt/kulautuva/, tai yra nedidelė, tačiau viena iš gražiausių gyvenviečių Kauno rajone, įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante, už 21 km į vakarus nuo Kauno. Įdomu tai, kad Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai rengėsi Kulautuvoje įrengti pasaulinio masto kurortą ir iš Kauno į Kulautuvą nutiesti tramvajaus liniją. Vėliau gatvės Kulautuvos kurorte buvo tvarkomos amerikietiškaja sistema. Išilgai kurorto einanti gatvė buvo pavadinta Liepų alėjos vardu (vėliau – Prezidento A. Smetonos alėja), kitos, kertančios – numeruotos nuo pirmos iki dvyliktos, trylikta praleista ir paskutinė gatvė keturioliktoji. Toks gatvių numeravimas tikriausiai atėjęs iš Čikagos. Tačiau buvo kalbama, kad numeruoti gatves norėta todėl, kad didesnė Kulautuvos gyventojų dalis buvo žydų tautybės ir sunkiai perskaitydavo lietuviškus gatvių pavadinimus.Tais laikais garsūs Karaliaučiaus gydytojai, atvykusiems pas juos pasitarti, dažnai pasiūlydavo važiuoti ne į užsienio kurortus, o į Kulautuvą. Buvo teigiama, kad dažnas čia atvykęs atgauna sveikatą, net ir tas, kuriam gydytojai jau nebedavė vilties pasveikti.Šiuo metu Kulautuvos vardas geriausiai žinomas dainuojamosios poezijos gerbėjams, nes kiekvieną vasarą miestelis tampa bardų sostine. Kasmet liepos mėnesį čia vyksta festivalis „Akacijų alėja“.

P1220516
Kūtvėla prie "Tolstojaus".

P1220524
"Tolstojus" prie Kūtvėlos. 

P1220527
Kulautuvos planas.
Gidė pasakojo, kad vietos pavadinimas kilęs iš žodžio "kultuvė" dar tais laikais, kai moterys kultuvais skalbdavo.

Kulautuvos herbas. Šaltinis : http://lt.wikipedia.org/wiki/Kulautuvos_herbas (c) Renata3
O netoliese esanti Kačerginė taip pavadinta, nes moterys vyrus namo iš smuklės su kačerga parsivarydavo. Linksmas kraštas, ką bepasakysi. Bet rimtesnių šios kelionės aprašymų niekur nėra pateikta, todėl visai neįsivaizdavome, ką pamatysime. Kulautuvoje vyrauja dviejų-trijų aukštų namukai su išpuoselėta veja, gėlynu, kartais fontanėliu, būtinai ir didelis garažas. Vienas kitas šiltnamis matosi prie senų medinių namukų. Matosi, kad čia žmonės atvažiuoja ne sodininkauti, o net nežinia ką veikti. Vienintelė verslo apraiška, kurią matėmė, buvo dviračių nuoma. Dar kažkur buvo maisto prekių (read: ledai) parduotuvė.

P1220528
Mobilus dviračių nuomos punktas. 

P1220529
Karvė ganosi užliejamoje (ne dabar) pievoje. 
Kulautuvoje norintys galėjo vaikščioti su mūsų gide. Mes gi nusprendėme bimbinėti savarankiškai, nes nežinojome, ar užteks laiko pavalgyti. O ir kavinė, kuri reklamoje minima, bet Kulautuvos plane nefigūruoja, neveikė, nes per smulkus planktonas jai pasirodėme,-belieka tik palinkėti jai "Laukinių žąsų" sulaukti. O  Zapyškis tik per kitą pusę upės, gal ten žmonės verslesni?

P1220530
Dievų ir deivių slėniui pritrūkom laiko, o ir uodai piktai zyzė. Atidėjom kitam kartui. 
Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia buvo nuniokota gaisro 2012 m. Per pusantros savaitės šiai bažnyčiai liepsnojus du kartus, įtartas padegimas. Buvo sulaikytas ir įtariamasis. Kol kas tolimesnis buvusios bažnyčios likimas nežinomas.

P1220532
Bažnyčios pamatai.

P1220533
Koplytėlė.

P1220535
Buvo gaisras.
P1220537
Dviračių ir pėsčiųjų takas. 
Radę dailią aikštelę susėdome papietauti- traukėme iš tarbukės salotas su vištiena, bulkutes, gaiviuosius gėrimus, vaisius, ir čepsėjome gryname ore.

P1220540

P1220541

P1220542

P1220544

Pasistiprinę vaikštinėjome toliau. Aptikome štai tokį neaiškios paskirties pastatą. Šiaip Kulautuva turi daug potencialo tapti uber-kurortu, jeigu atsirastų verslus žmogus. Štai kad ir tokiame nuotraukoje užfiksuotame pastate padarius sanatoriją su gyvenamaisiais kambariais už protingas kainas, suorganizavus maitinimą ir procedūras, uždraudus vioskius bumbčikus po 22.00 val. Gamtoje žmogus sau leistum ramiai laiką ir sveikatintumeisi. Neturime mes normalių kurortų prieinamų paprastam žmogui, nes Druskininkai kokie jau per brangūs, net  ir Palanga sezono metu už lovą 80 LT prašo. O Kauną ir Kulautuvą dar jungia 61 numerio autobusas.

P1220545
Kas čia bus?
Šv. Mergelės Marijos paminklas prie gulbių tvenkinio labai gražus. Jis buvo pastatytas 1934 m., minint Lietuvos prezidento A.Smetonos 60-metį. 1956 m. paminklas buvo nugriautas, o Šv. Marijos statula perkelta į greta esančios bažnyčios šventorių. Atkūrus nepriklausomybę, buvo nutarta paminklą atstatyti.  1990 m. paminklo pašventinimo iškilmėse, be gausiai susirinkusių kulautuviškių ir svečių, dalyvavo kunigas Alfonsas Svarinskas (buvęs Kulautuvos vikaras), V. Gudanavičius (buvęs Kulautuvos klebonas), kunigas Ričardas Mikutavičius.
P1220546
Marijos paminklas.

P1220549

P1220550

Šiaip Kulautuvai drąsiai galima skirti dar papildomą valandą, tada būtų galima tikrai neskubant pasivaikščioti. Taipogi, sekmadieniais atplaukus 100 turistų vietos verslas galėtų būti aktyvesnis- negi tikrai jau taip niekas net kokių braškių neaugina? Maitinimo organizavimo klausimą irgi galima spręsti aukštesniu lygmeniu, galimai įtraukiant į bilieto kainą. Betgi laikas krebždėti atgal. Mes vėl atėjome anksčiau, nei reikėjo, todėl užsiėmėme "savo" vietas. Pavėlavę labai piktinosi, radę savąsias jau užsėstas. Bet bilietai gi be sužymėtų vietų, tai kas pirmesnis-tas lietuviškesnis :-)

P1220564
Kaunas grįžtant. 
P1220566
Santakos pusiasalis.
Bilietą šiai kelionei galite įsigyti Vandens turai tinklalapyje. Pasiimkite skarą ar megztuką, nes plaukiant gali būti tikrai vėsu, be to, Kulautuvoje bus beveik nuolatinis pavėsis nuo miško ir zvimbs vienas kitas uodas. Maitinimo klausimas kol kas neišspręstas, todėl pasiimkite savo krepšiuką.

Pabaigai pasakysiu, kad sveikintina yra iniciatyva gaivinti merdėjantį mūsų krašto vandens turizmą. Labai tikiuosi, kad visgi atsiras ir daugiau įvairesnių maršrutų laivais mūsų upėmis. Tai padėtų ir vietos bendruomenėms tiek ekonominiu, tiek kultūriniu požiūriu-juk tiek pas mus gražių kampelių, o ne visada turime galimybę juos pamatyti. Kas liečia šią konkrečią kelionę-spręskite patys.

Su meile, triskart uodo įgelta, kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Tosltojevnaitė

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...