Kelionė į Provansą. Antroji diena: Vokietijos Bambergas.

Bambergas dar vadinamas "Vokietijos Roma", nes savo laiku buvo įkurtas ant septynių kalvų, kaip ir Amžinasis miestas. Taipogi, šis miestas buvo ilgai valdomas princų-vyskupų. 1993 m. 250 ha miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip tarptautinis kultūros lobis. Šis titulas yra tarp 12-os Vokietijos miestų ir 400-ų miestų pasaulyje. Bambergas gimė kaip gyvenvietė aplink tvirtovę maždaug 902 metais. Tvirtovės įkūrėjai Babenbergeriai davė miestui savo vardą ir išmirė nepalikę paveldėtojų, todėl nuosavybė atiteko karūnai, o vėliau, po įvairių istorinių peripetijų, imperatoriui Henrikui II (buvusiam žinomam kaip Heinrich the Quarrelsome, duke of Bavaria). Miestas tapo šeimos paveldimu turtu ir atskiros diocezijos sostine, todėl išliko nepriklausoma kunigaikštyste net iki 1802 m., kuomet įsiliejo į Bavariją. Nuo XIII a. miestą valdę vyskupai buvo ir Imperijos princai, puošę miestą nuostabiais statiniais. Deja, religija yra piktas daiktas ir XVII a. raganų teismai pasiuntė laužan ne vieną Bambergo gyventoją, o maždaug apie tūkstantį. Šiuo metu jame gyvena 70,000 gyventojų. Bambergas dar garsėja kaip Rauchbier miestas. Šiam alui miežiai džiovinami virš atviros ugnies, todėl prisigeria dūmų kvapo, taip duodami alaus pavadinimą. Bamberge yra dvi alaus daryklos, šį alų darančios jau du šimtmečius. Praktiškai nenukentėjęs per Antrąjį pasaulinį karą, šiandien jis yra turistų traukos centras.

Ką gi, eikime pasivaikščioti po Bambergą.

Pilies gatvė, anyone?

Kažkiek lenkiška, sakyčiau. 

Nuostabi tapyba ant rotušės sienos.

Mažoji Venecija. 

Tiltas ir ūžiantis vanduo. 

Garsusis Bambergo lendmarkas- senoji rotušė.

Bamberge šis pastatas dar žinomas kaip salos arba tillto rotušė. Pastatas yra ant dirbtinės salos, su krantais sujungtas dviem tiltais. Šioje vietoje esanti rotušė minima jau nuo 1386 m. Legenda sako, kad ši neįprasta vieta buvo parinkta todėl, kad valdantis vyskupas atsisakė leisti gyventojams statytis rotušę ant jo žemės. Šis nuotraukoje matomas fasadas buvo pastatytas 1668 m. po gaisro.

Toliau einame į Imperatoriškąją katedrą.

Gynybinės sienos frgamentas. 

Dilgėlės. Čia jomis didžiuojamasi. 

Katedra.

Kai Henrikas II gavo leidimą vyskupystei steigti 1007m., milžiniška katedra jau buvo statoma. Pirmiausia ją pavadino Šv. Petro vardu, kaip jos prototipas Romoje. Du gaisrai 1081 ir 1185 m. paliko tik katedros fragmentus. Pastatas, kurį matome šiandien, iškilo XIII a.pr. kaip kompromisas tarp romaniškosios ir gotiškosios architektūros. XVIII a. buvo pridurti keturi bokštai. Mes, nuotraukoje matomi, įeiname per Adomo įėjimą, kuris ankstyvaisiais viduramžiais buvo naudojamas kaip išėjimas tiems, kuriuos, kaip kokį Adomą iš Rojaus, išvarydavo kunigai.

Varlė.

Iš tiesų, tai jokia varlė, o buvęs kažkada įėjimą saugojęs liūtas, kurį taip negailestingai nuskalbė klimato sąlygos. Tačiau gimė legenda: katedrą statė du meistrai ir vienas jų pažadėjo savo sielą Nelabajam, jeigu statybas pavyks užbaigti pirmiau savo konkurento. Taigi, Nelabasis, atidirbdamas už tą sielą, pastatė dvi varles pas konkurentą, kad tos sulėtintų statybas. Deja, legenda netikslina, ar fokusas pavyko. 

Princų portalas.

Princų portale (1237 m.) yra dvylika pranašų, ant kurių pečių stovi dvylika evangelistų-tai rodo, kad Naujasis Testamentas yra paremtas Senuoju Testamentu. Kairėje portalo pusėje yra skulptūra pavaizduota tikrasis tikėjimas Eklezija -Bažnyčia, su karūna, kažkada laikiusi taurę ir kryžių. Dešinėje pusėje yra skulptūra pavaizduota klaidingasis tikėjimas Sinagoga, su lūžusia lazda, užrištomis akimis, iš rankų slystančiomis lentelėmis su 10 įsakymų. Originalios skulptūros dabar perkeltos į Katedros vidų apsaugoti nuo erozijos, jų vietoje padarytos kopijos.

Kadangi katedros viduje buvo pakabintas prašymas nuotraukas naudoti tik asmeniniais tikslais, toliau tik papasakosiu, ką mačiau. Kriptoje yra laikomos Henriko II ir Kunigundos galvos. Kažkaip šitą faktą užfiksavau vėlokai, nes į pačią kriptą leido tik per plyšelį pažiūrėti. Kriptoje 1047m. atgulė ir popiežius Klemensas II. Popiežius mirė praėjus metams po jo išrinkimo, paslaptingomis aplinkybėmis. Tai yra vienintelis popiežius palaidotas šiaurėn nuo Alpių. Toksikologinė ekspertizė rado kenksmingų medžiagų, tik lieka klausimas, ar tai buvo nuodai, ar nesėkmingai naudota gydomoji priemonė.

Henriko II ir Kunigundos sarkofagas buvo sukurtas žymaus skulptoriaus T. Riechmenschneider 1499-1513 m. iš marmuro. Sarkofagas papuoštas scenomis iš abiejų šventųjų valdovų gyvenimų. Man ypač įsiminė du faktai iš Kunigundos gyvenimo. Pirmasis yra toks, kad tarp algą iš valdovės atsiimančių katedros meistrų įsisuka vagis, bet jo imama moneta įkaista iki raudonumo ir nudegina jam delną. Kita versija pasakoja, kad meistrai užsipuolę valdovę, kad toji per mažai mokanti. Jinai atidavė jiems savo piniginę ir pasakė: "imkit, kiek manot esantys verti". Godiesiems pasiimti daugiau nepavyko, nes pertekliniia pinigai tiesiog degino rankas. Antrasis paveikslas yra toks, kad Kunigunda yra nekaltai apšmeižiama kaip neištikima žmona ir savo nekaltumą "Dievo teisme" įrodo eidama basa per įkaitintą metalą ir nenudegdama. Čia reikia pasakyti, kad tokiame teisme žmogus visada nudegdavo, kojas sutvarstydavo ir palikdavo simbolines 3, 6 ar 9 dienas. Tada tvarsčius nuimdavo ir žiūrėdavo, kas gavosi. Jeigu gijimas sekdavosi, vadinasi, Dievo akyse tas žmogus yra teisus. Šių dviejų valdovų santuoka buvo bevaikė. Sakoma, kad Kunigunda Liuksemburgaitė norėjusi tapti vienuole, bet ištekėjusi dėl politinių sumetimų, tačiau santuokoje likusi skaisti. Skaisti ar nevaisinga, kas dabar įrodys, bet toks garbingas gyvenimas buvo vienas žingsnis į  kanonizaciją. O vienuole ji visgi tapo po vyro mirties pasitraukusi į savo funduotą Benediktinių vienuolyną.

Here lie two people,

here rest the benefactors,

here they lie close together, as saints,

here is the foundation of the diocese

of Bamberg. 

Their names are inscribed

in our history,

their work is

still felt today.

They are ahead of us.

we follow in their footsteps.

They have arrived.

we are still travelling. 

Bambergo Riterio skulptūra mena XIII a. Niekas tiksliai nežino, ką vaizduoja ši žmogaus dydžio skulptūra aukštai bažnyčios pilioriuje. Jaunas vyras dėvi karūną, o virš jo galvos-Jeruzalės miestas, tai byloja apie kanonizaciją.Galbūt tai visgi Steponas I Vengras, užbaigęs šalies krikštijimą. Jis buvo vedęs Henriko II seserį Giselą. Taipogi, Katedroje galima pamatyti keletą puikių drožinėtų altorių, atkeliavusių iš liuteroniškų bažnyčių. Jeigu keliaujate neskubėdami, verta sustoti prie infopunkto netoli valdovų sarkofago ir už 1 EUR auką pasiimti informacinį bukletą apie katedrą ir juo naudojantis viską apeiti.

Čia norėjau išgerti taurę vyno, bet padavalka taip ir nepriėjo. Minus dvi žąsys. 

1698 m. fontanas su Neptūnu.

Fontanas su Neptūnu arba, kaip vietiniai sako, "Forkman's Fountain" yra populiari susitikimo vieta, čia prasideda ir baigiasi daugelis ekskursijų.

Bambergui buvo skirta mažai laiko, todėl pasižadėjau sau sugrįžti. Iš tokių sėkmingesnių pirkinių gavau knygelę apie Vokietijos Romatiškąjį kelią. Bambergas jame nėra įtrauktas, bet tikrai verta pasidaryti dienos kelionę. Būtinai sezono metu paragaukite braškių-nuostabios.

Mūsų viešbutis buvo mažame miestelyje Gomaringen. Kol dar buvo nesutemę, ėjome pasivaikščioti.





Bambergas dar garsėja savo Kalėdinėmis prakartėlėmis, Kalėdine muge ir šiaip Kalėdų šmutkėmis. Va kokį Besmegenį nusipirkau. Kainos nesakysiu, nes sakysit, kad tokia tokį pirko.

Su meile,

Kūtvėla Kalėdaitė