2013 m. liepos 6 d., šeštadienis

Kelionė į Provansą, penktoji diena: Baux-de-Provence, Arlis, ir Marselio užuominos.

Kelionės po romėniškuosius griuvėsius ieškant Provanso tęsiasi toliau. Šiandien ankstėliau iš ryto, prieš turistų ordas, skubame į Baux (tarti: "bo") miestelį. Kadaise čia buvo trubadūrų kultūros sostinė ir dvaras, bet šiandien tėra snaudžiantis mažas miestelis, pakibęs ant uolos. Jame yra net kokios trys gatvės, todėl žiūrėkit, kad nepaklystumėt. Ant 900 metrų ilgio ir 280 metrų aukščio uolos ir yra viduramžius menantis miestelis. Na, mena jis dar geležies amžiaus žmones, bet suklestėjo jisai tai viduramžiais. X a. pab. stipri feodalinė šeima jau tvirtai savo gniaužtuose laikė visą apylinkę, o XI a.pab. ši šeima jau buvo galingiausia pietų Prancūzijoje, po padu turėjusi 79 miestelius ir kaimus. Les Baux valdovai buvo tokie mandri, kad save kildino iš Baltazaro, vieno iš Trijų Išminčių (būtent taip, kai kuriose tradicijose jie ne Trys Karaliai, o Trys Išminčiai) ir tai atspindėjo savo herbe. Les Baux šeimyna sau leido ginklais pabarškinti prieš Provanso grafus, kas gal ne visada buvo išmintinga. Su šitais karingais princais rado sau prieglobstį ir garsiausi to meto trubadūrai. Les Baux dvare būdavo rengiami patys pačiausi dainų apie meilę turnyrai, kurių laimėtojas gaudavo karūną iš povo plunksnų ir bučinį nuo gražiausios damos (matot kokie, ne materialių gėrybių gviešėsi). Tačiau ir čia ne visada šviečia saulė- mirus Alix, paskutinei Les Baux giminės atstovei, valdas pasiėmė Provanso grafai, o vėliau jos perėjo Prancūzijos karūnai. 1528 m. kraštas išgyveno nedidelį renesansą, bet netrukus tapo protestantų tikėjimo centru ir Liudvikas XIII 1632 m. įsakė sunaikinti šį tikėjimą kartu su pilimi ir jos sienomis. Šitą purviną darbą atliko ne kas kitas kaip kardinolas Rišeljė, pasikvietęs Les Baux valdovą pas save ir jam nesant namie įsakęs savo armijai pulti. Juodosios technologijos, ne kitaip*.1642 m. miestas buvo atiduotas Grimaldi šeimai, kurie valdė Monaką, ir pasivadino Baux markizais. Būdamas prancūziškas titulas, jis perduodamas tik pagal vyrišką liniją (meh :P).

P1220917
"Baux" provansiečių kalba reiškia "uola". 


P1220920
Tipinis Provanso parduotuvėlės vaizdas. 

P1220925
Trys Karaliai/Trys Išminčiai.

P1220928
Tipiška santono figūrėlė-žmogus (piemuo), laikantis mistralio pučiamą kepurę.
Vienas iš tipinių Provanso dalykų-mažos molinės santonų figūrėlės. Tradicinėje Provanso prakartėlėje yra 55 tokios figūrėlės: Šventoji Šeimyna, koks nors žvejys, žvejo žmona, šuniukas, katytė, etc. Būtinai bus angelas, vedantis žmones prie Kūdikėlio, praregėjęs neregys, apkūnus plikas kunigas iš kaimynystės, čigonė...Šios figūrėlės atsirado Didžiosios Prancūzų revoliucijos laikais, kai bažnyčia buvo uždrausta, o tokias mažas figūrėles lengvai buvo galima paslėpti arba sunaikinti. Deja, norą įsigyti tokį suvenyrą atmušė du dalykai: baisus kičinis padirbimas ir dar baisesnė kaina. Tačiau muziejus, esantis netoli bažnyčios, yra nemokamas.

P1220935
Baux gatvelės.

P1220941
Varpinės ten visur atviros-mistraliui lengviau praeiti. 
Maža Šv. Vincento bažnyčia turi bokštą, vadinamąjį "mirusiųjų žibintu".

P1220939
Kairėje-bažnyčia, dešinėje-jos bokštas. 
Bokštas yra apvalus, su keturiais langais ir kupolu. Sakoma, viduramžiais mirus vietiniam gyventojui čia uždegdavo ugnį. Šioje bažnyčioje Piemenėlių mišios yra laikomos dar nuo XVI a. viduramžių dvasia: pamaldose dalyvauja gyvas avinėlis, kuris Pakylėjimo metu šiek tiek nehumaniškais būdais priverčiamas subliauti.

P1220945
Madona ir žvakutės.

P1220946
Antkapinis paminklas. 
Nuostabus antkapis, deja, neaišku, kieno.

P1220948

Bažnyčioje galite pamatyti gražius vitražus, dovanotus princo Rainier III iš Monako. Labai savotiškos yra ir vietinės kapinaitės.

P1220952
Kapinaitės.
P1220951
Kol kas nelabai įkertu, kas čia per "suvenyrai" ant kapo. 

P1220953
Antkapiai-knygos.
Pilies griuvėsių kasose vėlgi galima nemokamai pasigauti wi-fi ir atsisiųsti vadovą po buvusią piliavietę (arba pasitikrinti elektroninį paštą). Aš iš čia greitai prašapau, nes norėjau apsipirkti. Norintiems daugiau informacijos nuoroda: http://chateau-baux-provence.com/en/home

O parduotuvės Baux yra vertos dėmesio. Jose aš nusipirkau beveik visas lauktuves namuose pasilikusiems. Čia nežinosite kur dėtis, nes bus visko: cikadų molinukų, atvirukų, kvepalų, muilų, molinukų virtuvei, stalo skalbinių, aliejų, alyvuogių, užtepėlių....Išprotėt galima.

Netoliese mūsų laukė sekanti atrakcija, kurią aš gana šaltai įvertinau. Tai-Šviesos karjerai.

P1220956

Iš šių karjerų buvo kasama statybinė medžiaga Les Baux miestui ir piliai. Jau virš trisdešimt metų čia rengiami šviesos šou. Didelėse erdvėse grojant muzikai video projektoriai rodo skaidres. Šių metų tema yra impresionistai dailininkai. Na, vaikštote patamsyje su megztiniu, nes elementariai šalta, ir grožitės kaip uždraustomis fotoaparatų blykstėmis nušvinta skaidrės ant sienų.

Toliau mūsų kelias vingiavo į Arlį. Istorija bus pamiršusi tikslius miesto įkūrimo metus. Arlis išaugo saloje, apsuptoje pelkių, maždaug 30 metrų virš jūros lygio. Keltai šią vietovę vadino "Ar-laith", "priešais pelkes". Romėnai, kur jų tik nebuvo, pavadino vietovę Arlelate. Ilgus metus Arlis gyveno savo ekonominio ir politinio vyresniojo brolio Marselio šešėlyje. Tačiau ideali geografinė dislokacija tik ir laukė to momento, kai Marselis susidės su Pompėjumi prieš Cezarį. Cezarį rėmė Arlis ir iš sausumos, ir iš jūros, netgi pristatė 12 laivų per 80 dienų. Mainais dėkingas Cezaris davė Arliui titulą "Colonia Julia Paterna Arelatensis Sextanorum" ir apgyvendino čia savo šeštąjį legioną. Arlis tik augo ir turtėjo, miestą juosė gynybinė siena, buvo visi reikalingi infrastruktūrai statiniai kaip termos, arena, teatras, vandentiekis. Trys kanalai tiekė miestui vandenį: privatiems namams, viešosiosms pirtims ir fontanams. Uoste, kuris perėmė Marselio vaidmenį, metė inkarus laivai iš Azijos ir Afrikos. Arlio turgūs jau tada garsėjo savo aliejais, vyno, aukso dirbiniais, ginklais ir audiniais. Imperatoriai šį miestą pasirinko savo rezidencija Provanse ir Konstantinas čia pasistatė termas. Krikščionybės metais net septyniolika susirinkimų vyko Arlyje. Miesto šlovė ėmė gesti įsiveržus barbarams. 480 m. miestas krito galutinai. Nors miestas IX a. tapo Provanso ir Burgundijos sostine, jis nebebuvo tas pats šlovingasis Arlis. Nuo 1239 m. jis buvo valdomas Provanso grafų ir dalinosi viso regiono istorija ir likimu- galiausiai tapo karūnos nuosavybe. XIX a. prasidėjus geležinkelio erai, turtinga miesto laivybos istorija užvertė paskutinį puslapį.

P1220963
Rotušė.
P1220976
Šv. Trofimo katedra.


Katedra buvo uždaryta, tai nepamatėme, kaip atrodo altorius padarytas iš antgrabio, t.y. sarkofago plokštės. Ilgus metus Arlis specializavosi sarkofagų gamyboje, nusidriekė ištisi "Eliziejaus laukai"- kapinės (nepainiokit su Paryžiaus šopingo gatve). Atėjus krikščionybei ir prireikus statyti naujus kulto pastatus, altoriams ėmė ardyti senus sarkofagus. Praktiški žmonės ten gyveno, nieko nepasakysi.

P1220977
Katedros eksterjeras, vaizduojantis Danielių pas liūtus. 

P1220978
Katedros eksterjeras virš centrinių durų, vaizduojantis Paskutinį teismą.
Sakoma, kad 250 m. Trofimas tapo Arlio vyskupu. 1152 m. čia atgulė jo relikvijos. Šioje katedroje vainikuoti du valdovai: Frederikas Barbarosa ir Karolis IV. 1981 m. katedra buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Katedros statybos metu (XI a.pab-XII a.pr) Arlis buvo antras pagal dydį Provanso miestas su 15,000-20,000 gyventojų. Keletas religinių ordinų (Hospitalieriai, Tamplieriai) čia statėsi savo bažnyčias.

1888 m. į Arlį atvyko Van Gogas. Nors kelionės tikslas buvo taisyti nuo gėrimo ir rūkymo pašlijusią sveikatą, jį labai patraukė šių apylinkų peizažai ir savo gyvenimo Arlyje laikotarpiu jis nutapė 300 darbų. Tačiau menininko psichinė sveikata sušlubavo ir jam teko praleisti kurį laiką ligoninėje (tam turėjo įtakos faktas, kad jis nusipjovė sau dalį ausies). Sunerimę miestečiai pasirašė peticiją, kad Van Gogas nebūtų išleistas. Jis užuominą suprato ir persikėlė į kitą ligoninę. Po kurio laiko, ištaręs "Liūdesys tęsis amžinai" jis, sakoma, nusišovė.

P1220966
Ligoninė Arlyje.

P1220969
Kiemelis prie ligoninės Arlyje.

P1220967

Dabar Arlyje galima pasivaikščioti Van Gogo takais. Prie jo nutapytų pastatų bus pastatyti informaciniai stendai, o pats pastatas buvo atnaujintas taip, kaip jį matė dailininkas. Ligoninei dailininkas skyrė du paveikslus.

P1220994
Šilkmedis. 

P1220996
1887 m. fontanas. 
P1220997

P1220998
Mėlynos Arlio langinės ir mėlynos petunijos. 

P1230001
Arlio arena. 

P1230002
Arlio arena.
Arlio arena yra vienas seniausių senovės Romos statinių. Galbūt ją pastatė dar valdant Hadrianui. 136 m. ilgio, 107 m. aukščio arena talpina 24,000 žiūrovų. Po Romos žlugimo, šis statinys buvo pritaikytas tvirtovei, vėliau čia namus įsirengė varguomenė, bet tai išsaugojo pastatą nuo sugriovimo. 1825 m. šis statinys buvo restauruotas ir šiandien čia vyksta įvairūs renginiai, tokie kaip koridos. Tačiau tai nėra kraugeriškos Ispanijos koridos: čia jaunuoliai turi jaučiui nuo rago nuimti papuošimą (tiksliau, nupjauti spygliuotmis pirštinėmis). Daug liūdnesnis likimas ištiko buvusį teatrą, kurį tiesiog išvalkiojo po plytą kaip kokius Valdovų rūmus. Ir dar mūsų grupę bandė apvogti: tyliai ir nepastebimai prisiplakė prie mūsų grupės tokios dvi merginos su žemėlapiais, tipo turistės, tykodamos ką nors nukniaukti ar ištraukti iš kišenės. Vadovė sakė, kad taip darbuojasi net ir vyrai su kostiumais. Marselyje bus dar vienas nemalonus epizodas.

P1230004
Arlio kavinaitės. 

P1230009
Šv. Trofimo katedros kiemelis. 

P1230010
Kiemelio restauratoriai yra geri žmonės, maitina benamį katuką. 

P1230017
Vis dar Arlis. 

P1230018
Arlio gatvėlės. 
*Apie kardinolą Rišeljė pasakojamas toks anekdotas: kardinolui ir vėl padidino mokesčius, pavaldiniai atsilygino kaip paprastai-sukurdami nešvankių dainuškų ir traukdami jas visa gerkle Paryžiaus gatvėse. Kai kardinolas paklausė, kaip žmonės reaguoja į naujus mokesčius, jam pasakė, kad tie dainuoja. "Dainuoja?"-paklausė kardinolas.-"Tai gerai. Jeigu dainuoja, vadinasi, mokės."

Po įspūdžių pilnos dienos, pagaliau atvažiuojame į Marselį. Čia mūsų laukia didelis palengvėjimas, nes tame pačiame viešbutyje nakvosime dvi naktis iš eilės, o viešbutis-pačiame centre, netoli parduotuvės, turime viryklę, šaldytuvą, arbatinuką ir indus. Taigi, Marseliui bus skiriamas atskiras reportažas. Tai yra tikrai dėmesio vertas miestas, mus pasitikęs va taip:

P1230085
Tipinis Marselio gatvių vaizdelis. 
Su meile,

Kūtvėla Visdarantikinaitė

Komentarų nėra: