Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Kelionė į Provansą, šeštoji diena: Marselis. Geroji Mamytė, Ifo pilis, kruizas į kalankas, garsioji žuvienė.

Sunday, July 7, 2013

Marselis buvo įkurtas graikų 600 metais pr.m.e. ir šiandien yra antras pagal dydį Prancūzijos miestas ir, turbūt, mažiausiai prancūziškas. Apie jo įkūrimą yra sukurta ir legenda. Vienas toks veikėjas vardu Protis (na, na, nesijuokit) ieškojo naujos vietos įkurti prekybos punktą finikiečiams ir aptiko Viduržemio jūroje Lacydono įlanką, turinčią gėlo vandens ir apsaugotą uolomis. Protis buvo pakviestas sudalyvauti bankete, kurį iškėlė Ligūrijos genties vadas savo dukters Gyptis jaunikiams. Banketo pabaigoje Gyptis taurę vyno pasiūlė ne kam kitam, o Protis. Na, kur jau dėsies, teko ženytis (kaip jau minėjau, nuotakos tėvas-genties vadas, o bankete gentiečių daug turėjo būti, ginkluoti visi. Meilė ateina paskui.). O gyventi jaunoji pora įsikūrė netoli Lacydono, o iš jų gyvenvietės ir gimė Marselis. Šis miestas yra laikomas vienu iš pirmųjų graikų uostų Vakarų Europoje, tai buvo ir pirmoji gyvenvietė gavusi miesto statusą Prancūzijoje. Ginantis nuo jungtinio etruskų, kartaginiečių ir keltų aljanso, graikai glaudėsi prie stiprėjančios Romos. Tokios abipusiai naudingos draugystės dėka miestas klestėjo kaip grandis tarp Galijos, norinčios romėnų gėrybių ir vyno, ir Romos, norinčios naujų produktų ir vergų, iki Julijaus Cezario atėjimo į valdžią. Ankstesniame reportaže jau minėjau, kad Marselis palaikė sukilusį Pompėjų, kuriam visgi nepasisekė nuversti Cezario, ko pasekmėje miestas buvo nusiaubtas, laivynas konfiskuotas. Būtent Marselyje, kai ateina krikščionybė, stebuklingai laivo katastrofoje išsigelbėja Šv. Marija Magdalietė. Na, o po Romos imperijos žlugimo barbarai ten viską gerai paniokojo. Maždaug taip:

Sack of Rome. Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Sack_of_Rome_(410) (c) Uploadalt

Galiausiai VI a.vid. frankų karaliai sugebėjo perimti miestą į savo rankas. X a. miestas atsigvo valdant Provanso grafams. 1348-1361 m. miestas nukentėjo nuo buboninio maro. Kaip dideliam uostui, Marseliui teko pirmam susidurti su epidemija, kuri nusinešė 15,000 gyvybių. Tačiau miestui vėl sekasi 1437 m. kai Renė iš Anžū, Provanso grafas, nusprendė Marselį padaryti labiausiai fortifikuotu miestu Prancūzijoje, o fortifikuotas uostas pagelbėjo minėtajam geradariui atsikovoti žemes Sicilijoje. 1481 m. Marselis susivienijo su Provansu ir įsiliejo į Prancūziją, tačiau netrukus išgarsėjo maišininko reputacija. XVI a. maras vėl prisiminė šį miestą, o XVII a. miestas vėl prisiminė, kad reikia maištauti, ir teko pačiam karaliui Liudvikui XIV atvykti aiškintis su šitomis neramiomis dūšiomis. Bet kai sekasi tai sekasi, 1720 m. ir vėl maras pasiglemžė 100,000 gyvybių. Marselio gyventojai entuziastingai palaikė revoliuciją ir pasiuntė 500 savanorių į Paryžių ginti revoliucinės vyriausybės, o jų daina tapo nacionaliniu himnu. Imperijos plėtra 1830 m. ir vėliau, ypač Alžyre, vėl sustiprino miesto-uosto vaidmenį šalyje, nepakenkė ir Sueco kanalo atidarymas, bet nuo 1950 m. per uostą atvyko ir daug imigrantų. Šiemet Marselis yra Europos kultūros sostinė. Jos garbei skirtą koncertą žiūrėjome viešbutyje per televiziją, nes vadovė patarė nė snapo iš viešbučio nekišti šianakt.

Pirmiausia iš ryto (po pusryčių, žinoma) važiavome prie garsiosios Notre-Dame-de-la-Garde bazilikos. Gatvelės ten siauros kaip makaronai, nepritaikytos turistiniams autobusams, nu ir užstrigome žiede. Mūsų pukšinti dailiosios lyties atstovių pilnai prikrauta transporto priemonė greitai patraukė baltais marškiniais pasidabinusių diedukų dėmesį, ir jie iškart dalykiškai ėmėsi spręsti problemą: du vadovavo autobusui iš prieko, du - iš užpakalio, likę krūtine stabdė priešpriešinį eismą. Po kelių minučių jau važiavom laimingos, siųsdamos oro bučinius diedukams, kurie šią popietę turės apie ką prie petankės pasikalbėti.

P1230021
Žymioji Marselio bazilika. 
Mano aprašytieji fortai šiandien jau nebesaugo miesto, tą daro Gerąja Mamyte vadinama Mergelė Marija. Pora faktų: kalvos aukštis 147,85 m., statulos aukštis 11,20 m., statulos svoris 9796 kg., Kūdikėlio riešo apimtis 1,10 m.

P1230028
Lipame iki bazilikos. 
P1230031
Aukštai...
P1230032
Nekoks kampas, bet ką dabar. 

P1230034
Tylos!


P1230035
Šv. Veronika, valanti Kristaus veidą. Paminklas misionieriams Azijoje ir Afrikoje. 

P1230036
Gražus paminklas. 
Šioje bažnyčioje besimeldžiančios moterys, laukiančios savo vyrų grįžtant iš jūros, prašo: "Geroji Mamyte, saugiai parvesk mano vyrą į sausumą, o iš sausumos namo jis ir pats pareis". Išskirtinė padėka-votas- yra plytelės pavidalo.

P1230037
Votai. 
Taipogi, visa siena bazilikoje paskirta marinistinės tematikos paveikslams, kuriuose vaizduojami laivai. Tai-irgi padėkos Dievo Motinai.

P1230041

P1230042
Didysis altorius. Centriniame medalione audringoje jūroje plaukia laivas-tai Bažnyčia, naviguojanti per pasaulio sunkumus. 

P1230043
1853-1870 m. pastatyta bazilika yra romaninio-bizantinio stiliaus. 

P1230044
Votai. 

P1230046
Votai-laivai, suverti kaip kokios žemuogės ant smilgos. 

P1230047
Kita siena paskirta paveikslams jau nebe marinistine tematika. Bet mintį suprantate. 
Nuo bazilikos terasų atsiveria vaizdas į Ifo pilį.

P1230025
Centre matote mažą salelę, o joje-Ifo pilis.

Netoli Marselio yra keturios salos, mažiausioje jų, fortifikuotoje jų 1524 m. Pranciškaus I, pastatyta pilis, sargybinė ir bažnyčia. Nuo XVII a. Ifo pilyje kalinti įvairūs kaliniai kaip abatas Farija, realiai gyvenęs asmuo, ir A. Diuma buvo įkvėptas sukurti grafą Montekristą. Dar saloje yra raganosio statula. XVI a. Portugalijos karalius gavo dovanų raganosį ir nusprendė jį padovanoti Romos popiežiui (egzotiški gyvūnai visais laikais buvo vertinga dovana). Kuriam laikui gyvasis krovinys buvo apsistojęs Ifo saloje, bet kelionės tikslo taip ir nepasiekė, nes laivas nuskendo prie Genujos krantų. Romos popiežiui teko pasidžiaugti tik raganosio iškamša (norėjau rašyti "pasitenkinti", bet labai jau lievai nuskambėjo). O pati Ifo sala prieplaukos neturi, yra tik, kap mums sakė, prikaltos padangos, į kurias kabinantis galima užlipti į salą. Specialaus laivo į salą irgi nėra, kursuoja tik viešasis transportas, kuris užsuka į Ifo salą tik jeigu yra turistų. Taigi, banguojant stipriau, Ifo sala turistams lieka nepasiekiama. Mums irgi nepasisekė. 

Kadangi oras pasirodė nepalankus šiam plaukimui (susitaupė 15 EUR), atsirado laiko pasivaikščioti po miestą. Mūsų susitikimo punktu buvo paskirtas žuvų turgus. 
P1230050
Žuvies galva. 

P1230051
Žuvys. 
P1230052
Aštuonkojis.
P1230054
Dar gyvi aštuonkojai. Gal tapsiu vegetare. 
P1230058
Gėlių skyrius žuvų turguje. 
Turistai vaikščioja, fotografuoja, niekas jų nevaiko. Pabandykit Kalvarijų turguje išsitraukti fotoaparatą.

P1230060
Paryžių primenantys pastatai Marselyje. 

P1230066
Kupranugaris ir Notre-Dame-de-la-Garde.

P1230071
Gražus vaizdelis. 

P1230072
Nemaži tokie vazonai sustatyti. 

P1230073
Būtų faina pasėdėti tokioje kavinukėje. 

P1230074
Arka ir uostas. 

P1230076
Einame Marselio gatvėmis. 

P1230077
Kas jau kas, o skalbinius čia žmonės džiauna ir nesidrovi. Na tai kas, kad triusikėliai 56 numerio? 

P1230081
Kai mašina apsisuko, plojome. O va įsivaizduokit čia mūsų autobusą....

P1230084
Neatlaikęs "Europos kultūros sostinės" renginių gausos krito Marselio gyventojas. 
P1230090
La Major katedra ir jos šone prisiglaudusi mažoji originalioji katedra.

P1230094
La Major pagrindinis įėjimas.

P1230095
La Major eksterjeras. Mergelės Marijos vainikavimas. 

P1230096
Užrašas virš durų. Salus mundi-Pasaulio Išgelbėtojas. 

P1230107
Labai gražios mozaikinės bažnyčios grindys. 

P1230113
Marselio fortai.

P1230119
Marselio fortai. 
Marselio fortus pamatęs Karolis V, kurio imperijoje tada niekada nenusileisdavo saulė, pasuko atgal. Vėlesi įrašai rodo, kad gal ir be reikalo, nes bent jau Ifo salos fortifikacija tik atrodžiusi grėsmingai.

P1230120
Grožis, ką?

P1230130
Pamenate, sakiau, kad Kalėdų Senis vis man jachtą neša, kur dar 9-je klasėje užsiprašiau? Tai va, pagaliau atnešė. 
Pietų metu buvome restoranų rajone, kur degustavome garsiąją Marselio žuvienę. Taip ir nepabaigiau savo porcijos, pabaigai paprašiau kalvadoso. Patiekalo pavadinimas tariamas "bujabes". Tai šiandien gana kontraversiškas patiekalas, privertęs 1980 m. miesto restoranų šefus, siekusius išsaugoti tradiciją, pasirašyti chartiją, kuri detalizavo šio patiekalo gamybą. Žuvienė verdama iš kelių žuvų rūšių pagal jų suvirimo laiką, norint papildomai pridedant midijų, vėžį ir omarą. Privalomais atributais laikomi skorpionžuvė ir šafranas. Papildomai prie sriubos pateikiama skrudinta duona ir aštrus padažas. Kažkada buvusi tikra "vargo vakarienė"-sumetė varšas žvejys puodan ko nepavyko parduoti ir neis gulti gurgiančių iš alkio pilvu- šiandien dėl savo kokybės ir brangumo šis patiekalas nebeprieinamas varguoliams. Kita vertus, patiekalas ant tiek kontraversiškas, kad vienas maisto kritikas įvertino istorines šafrano ir sviesto kainas ir nustatė, kad toks patiekalas galėjo būti įkandamas tik turtingiesiems. Dar viena versija teigia, kad sriubos brangumas yra dėl to, kad verdamos brangios žuvys, o verdamos brangios žuvys todėl, kad populiarėjant šiai sriubai žvejai tiesiog išgaudė visas paprastesnes, populiaresnes žuvis sriubos valgytojų poreikiui patenkinti.

P1230134
Marselio žuvienė. 
Na, paragauti kartą gyvenime verta, bet man Nidoje skanauta žuvienė už 8 LT pasirodė žymiai skanesnė. Jeigu toks degustavimas Jūsų planuose neįtrauktas, už 31 EUR ( žuvienė+kalvadosas) tikrai rasite kur pavalgyti. Tuo labiau, kad padorioje įstaigoje stalo vandens turi atnešti nemokamai, sutaupysite gėrimų sąskaita.

Marselyje mano draugė patyrė labai nemalonų atsitikimą-jai į kelnės šoną praeivis brūkštelėjo maišeliu, kuriame buvo šuns ekskrementas. Jau buvau skaičiusi, kad kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse tai yra tipiškas apvogimo būdas-kol auka valosi, galima jai iškraustyti kišenes arba pavogti kuprinę. Teko užsisakyti kavos vienoje kavinukėje, kad galima būtų pasinaudoti WC patalpa ir išsiskalbti. Kažkodėl nemanau, kad tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas.

Na, o visos dienos programos vinis buvo kruizas į kalankas. Vandens ir vėjo per amžius zulinamos uolos šiandien pretenduoja tapti nacionaliniu parku. Korsikiečių arba Provanso occitan kalba "kalanka" reškia "maža sala". Netoli nuo žuvų turgaus netoli Vieux Port (Senojo uosto) metro stotelės yra kruizų į kalankas kasos. Jau po gerų dešimties minučių supratome, kad mūsų neapgavo, į Ifo salą šiandien tikrai neplaukiama, nes tikrai banguoja- kas gulėjo, kas laikėsi stulpą apsikabinęs, kas vėmė į specialiai išdalintus maišelius...Dvi valandos kruizo tikrai neprailgo, o žuvienė buvo pusiaukelėje lauk. Nors Maltos "Blue Lagoon" kruizas man padarė didesnį įspūdį.

P1230136
Kruizas į kalankas,

P1230137
Uola ir žydras vanduo.

P1230148
Kai kas kruizinasi taip. Net pavydas suėmė.
P1230142
Kaip čia neįsiamžinsi.
Prieš važiuojant į viešbutį dar mus pamėtėjo valandžiukei nusimaudyti Viduržemio jūroje. Pliaže mačiau porą arabių su kūną dengiančiomis skraistėmis, bet plikais kulnais braidančių,- tai palaidos moterys. Persirengimo kabinos buvo tik dvi, tai mes negaišdami laiko prisiminėme Palangos metodiką. Turbūt daugiau nėra gyvenime atvejo, kad moteriškė papinyką per rankvovę nusimautų.

Mūsų viešbutis buvo tokiame Šnipiškių Šanchajų primenančiame rajone, kur balti buvome mes ir viešbučio darbuotojai. Šiaip sutemus ten nejauku, tai ir neslampinėjome (nes degustavome vin rose savo kambariuose). Už 3 bananus ir 3 obuolius vietinėje parduotuvėlėje bei 4 bandeles vietinėje kepyklėlėje sumokejau nepilnai 3 EUR.

Dar saldainių skanių nusipirkau, riešutai šokolado glaiste. Dėžutė buvo nemokama :-)

Su meile,

Kūtvėla Bujabesaitė

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...