Ne, dar neištekėjau. Tik Kristaus amžiaus ištikta suprantu, kad norom nenorom teks keisti keliavimo įpročius. Per šiuos kelis intnensyvaus keliavimo metus susiklostė mano keliavimo įpročiai, kurie lemia kelionės sėkmę. Be to, nors dar nereikia lazdele ramsčiuotis ar Bilobil gerti, sveikata jau nebe ta, kaip prieš dešimt metų. Manau, kad pereinu į brandaus keliavimo etapą. Ką tai reiškia?
Transportas. Esu laiminga, kad pasinaudojusi akcijiniais pasiūlymais kelionėms autobusu pamačiau Varšuvą, Taliną, Rygą, Berlyną. Ilgiausiai truko kelionė į Černobylį, net 29 valandas. Tuomet atrodė, kad nuovargis pasimirš, o ger įspūdžiai liks.Taip ir yra, bet jaučiu, kad atėjo laikas išbandyti kitas transporto priemones. Skrydis sutaupytų nemažai laiko, kurį būtų galima skirti lankytiniems objektams apžiūrėti, todėl žadu pereiti ant aktyvesnės akcijinių skrydžių medžioklės.
Nakvynė. Čia taip pat bus pokyčių. Supratau, kad esu tyrinėjantis tipas. Mėgstu vakare pasidaryti rytojaus programą, susižymėti žemėlapyje maršrutą, susiruošti maistą, susiplanuoti išlaidas. Mėgstu ir eiti anksti miegoti, nes būnu pavargusi per dieną. Taipogi, keliuosi anksti. Todėl dabar stengsiuosi užsisakinėti vienvietį kambarį nebrangiame viešbutyje arba hostelyje. Tai gerokai paplonins kelionės biudžetą, juolab, kad yra pasitaikę užsisakyti lovą 4-čiame kambaryje ir nakvoti vienai, tai iš principo tas atskiras kambarys kaip ir išsidūrimas gautųsi. Dar padariau išvadą, kad visai netrokštu bendrauti su kitais žmonėmis, apsistojusiais tame pačiame hostelyje-su dauguma jų neturiu nieko bendro (išskyrus priklausymą žmonių rasei, žinoma).
Maistas. Niekaip nesuprantu žmonių, sugebančių pietums atsinešti sumuštinį ir suvalgyti parke ant suoliuko. Pačiai teko taip verstis Londone, kur dienos biudžetas maistui buvo 7 svarai sterlingai: sumuštinis, pakelis čipsų ir buteliukas vandens, toks buvo dienos pasiūlymas supermarkete, dar ir grąžos liko. Bado šmėklai grėsmingai sušmėžavus, pasinaudojau lietuviška banko sąskaita. Beveik niekuomet specialiai neužsakinėju pusryčių hostelyje, nes dažnai jie būna neverti sumokėtos sumos, verčiau vietiniame supermarkete nusiperku ko nors kelioms dienoms. Dabar žadu make it a point ir rytais nueiti papusryčiauti į kultūringas įstaigas. Juk geri pusryčiai yra geros dienos pradžia, ne? Be to, noriu patyrinėti ir nacionalinę virtuvę.
Lankytinos vietos. Mažiau reikš daugiau, t.y. ruošiuosi apibėgti mažiau objektų per ilgesnį laiką ir skirti kiekvienam daugiau laiko. Todėl teks dar atidžiau daryti kelionės namų darbus ir subjektyviau atsirinkinėti, ką noriu pamatyti.
Pakavimas. Backpack'ą ilgesnėms kelionėms pakeis lagaminas ant ratukų. Kuprinė yra gerai kelių dienų išvykai, bet ilgesnės kelionės metu aš vis ko nors prisiperku (kaip vyno Prancūzijoje) ir vis sunkiau kuprinę užsimesti ant pečių darosi. Aišku, yra tas pliusas, ka dkol visi grūdasi prie dviviečio lifto, kur telpa du žmonės ir pusė lagamino, aš užlipu į reikiamą aukštą laiptais be vargo. Tačiau sunkios kuprinės transportavimas nuo taško iki taško yra nepatogus.
Drabužiai. Jeigu paskaitysite bet kurios kelionių agentūros rekomendacijas rūbams, pamatysite, kad vyrauja sportinis stilius: patvari avalynė (sportbačiai ar basutės), lengvai skalbiamo medvilnės rūbai (marškinėliai), kuprinė, kepurė...Reikia pripažinti, kad tokia apranga tikrai patogi keliaujant, bet nėra pakankamai elegantiška prisėsti pietums elegantiškame restoranėlyje. Pamaniau, kad reiktų pakeisti sportbačius medžiaginiais bateliais, džinsus- ilgu sijonu, marškinėlius- dailia bliuzele. Juk norisi nuotraukose gražiai atrodyti.
Svarbiausia-keliauti daugiau, bloginti-mažiau :-)
Kūtvėla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą