Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Kelionė į Kijevą: antroji diena.

Thursday, October 17, 2013

Miegojau neypatingai gerai, nes kaimynas už sienos knarkė. Žmogus imi vienvietį kambarį tam, kad išsimiegotum ir tau niekas neknarktų, bet ne, šio prakeiksmo Kūtvėlai išvengti nepavyks. Šiek tiek gelbėjo mandagus beldimas į sieną, kuri pasirodė iš gipskartonio. Gerai įtempus ausis, galima netgi dalyvauti gana intelektualiame pokalbyje, vykstančiame gretimame kambaryje. Virtuvėje pusryčiams buvo padėta pintinėlė su kiaušiniais,batonas, sviesto, pieno pakelis ir žiupsnelis "miūslių" juo užsipilti. Kiaušinius kiekvienas pusryčiautojas pasigamina pats-verdasi, kepasi... Savitarna, žodžiu. Juk nevirti kiaušiniai šaldytume dar pastovės kelias dienas, o virti ir nesuvalgyti bus išmetami. Ale gerai, kad tokia moterėlė tenais jau pusryčiavo, o tai būčiau pradėjusi luptis žalią kiaušinį, pripratusi gi buožiškai pusryčiauti kur maistu stalai nukloti, kad net lūžta. Įsikalbėjom moteriškai, tai jinai į Pečerską Lavrą buvo susiruošusi. Išvakarėsė jai iš hostelio kambario piniginę pavogė, todėl per visą savo viešnagę rakinau savo urvelį kambarėlį net ir į čia pat esantį tualetą bėgdama naktį. Aš įsiprašiau kartu su ja eiti, nors ir nebuvau tai dienai taip susiplanavusi. Buvau girdėjusi, kad Lavroje reikia atitinkamai rengtis, tai skarelę ir sijoną buvau įsidėjusi. Sijoną turiu tokį iš avies vilnos, juodą, pas United Colours of Benetton pirktą, brangų ir geros kokybės. Įsimečiau į terbukę ir išėjome.

Artimiausia metro stotis norint pasiekti Pečerską Lavrą yra Arsenalna. Tik išnirus į žemės paviršių visokių kioskų apsuptyje verslūs žmonės teikia įvairias paslaugas: pavyzdžiui, gal norite pasisverti? O gal norite šaukšto su savo vardu? Įsivaizduokite, kaip skanu su tokiu bus srėbti košę vakarienei. Tarp viso šito verslo kvartalo pūpsojo turistinės informacijos būdelė. Turistinė informacija Kijeve teikiama tokiuose kioskuose-būdelėse, kur visko reikia pro langiuką prašyti parodyti iš vitrinos. Nusipirkau tai, ko ieškojau- Kijevo turistinį gidą. Lonely Planet gidai apie Ukrainą mūsų kraštuose kainuoja 80 LTL ir net negresia jokios nuolaidos, o čia pasiėmiau gidą anglų kalba, gal su nelabai kokybiškomis nuotraukomis, bet su gerais žemėlapiais ir esmine informacija už 151 UAH (apie 50 LTL). Paskui reikėjo pereiti požemine perėja. Šioje požeminėje perėjoje, kaip ir keletoje kitų Kijeve, buvo įrengtas požeminis prekybos centras su visokiais versliukais ir maitinimo įstaigomis. O dar gerokai nepriėjus prie Lavros yra keletas lankytinų vietų.

Štai paminklas holodomoro aukoms.

P1240363
Holodomoro aukoms atminti.
1932-1933 metais atsitiko viena didžiausių nacionalinių katastrofų šiuolaikinės Ukrainos istorijoje. Iki šiol nesutariama dėl bado priežasčių (nors populiariausia versija yra ta, kad Sovietų režimas jį sukėlė dirbtinai);  Ukrainos parlamentas holodomorą pripažino genocidu. Manoma, kad aukų skaičius siekia 7-10 milijonų žmonių. 2008-aisiais Europos Parlamentas savo ruožtu priėmė rezoliuciją, kuria holodomoras buvo pripažintas nusikaltimu žmogiškumui. Daugiau pasiskaitymui čia: Holodomoras Ukrainoje: „Valgyti savo vaikus – barbariška“.  Netoli paminklo holodomoro aukoms yra ir obelisko formos paminklas Antrojo pasaulinio karo kariams. Jo papėdėje dega amžinoji ugnis, o nuo terasos atsiveria vaizdas į Dunojų ir Kijevo panoramą.

P1240374
Memorialas Antrojo pasaulinio karo kariams. 
P1240364
Vaizdas į Kijevą. 
P1240471
Šlovės alėja. 

P1240373
Keletas įdomesnio stiliaus namų.

Kijevo Pečerską Lavrą sudaro didžiulis kompleksas pastatų. Jeigu būsite Kijeve ir sumanysite ją aplankyti, tai drąsiai skirkite visą dieną. Žemiau įdedu nuotrauką, jau vėliau darytą iš garlaivio: visa tai, ką matote joje, yra Pečerska Lavra. 

P1240627
P1240369
Dangun Ėmimo (Uspenje) cerkvė. Atstatyta 1998-2000 metais, nes Antrojo pasaulinio karo metais buvo susprogdinta.
Sakoma, kad seniausia ir pati gerbiamiausia Lavra iš visos Rusios žemių yra Kijeve. Lavra yra graikų kilmės žodis, reiškiantis gatvę arba kaimą. Pečerska reiškia, kad netoliese yra olos; jose ilsisi šventųjų atsiskyrėlių palaikai. Posakis "Moki žodį-žinai kelią" matyt bus visgi kilęs iš šių kraštų, kaip pasakoja mano knygelė apie Kijevą, nes visais laikais piligrimai traukė į šią šventovę, bet daugumai geografinės žinios buvo nepažįstamos. Tačiau kad ir kur jie būtų Rusioje, atsirasdavo kas nors, galintis nukreipti juos Kijevo link. Pirmieji atsiskyrėliai gyveno po žeme ir meldėsi požeminėse šventyklose, tačiau su laiku išaugo ir šis didžiulis pastatų kompleksas. Ne kartą Lavra buvo nukentėjusi nuo gaisro ar politikos; prie sovietų ant Dangun Ėmimo cerkvės buvo pakabintas užrašas "Vienuoliai yra mirtini darbo žmonių priešai". Mano kelionės draugė pasirodė esanti sumani moteris ir nusivedė mane tiesiai ten, kur už 25 UAH žmogui renkamos grupės į ekskursiją po Tolimąsias Olas (yra dar ir Artimosios Olos). Iš tiesų pagrindinis įėjimas sutraukia turistus, kurie yra tikri turistai ir juos reikia tinkamai apmokestinti, o tikintieji žino praėjimus toliau nuo centrinio įėjimo, kur olų lankymui bilieto nereikia-galima net be ekskursijos, tik žvakutę nusipirkti reikia. 

Kaip bilietą mes irgi gavome po žvakelę. Gidė papasakojo trumpą olų atsiradimo istoriją ir nuvedė prie įėjimo į Tolimąsias Olas. Čia man reikėjo užsivilkti sijoną, neturinčioms buvo duotos tokios staltiesės apsirišti. Tada užsidegėme žvakeles ir laikėme tarp pirštų taip, kaip paveiksliukas rodė,- kad nepadegtumėm vieni kitų. Vorele ėmėme leistis į olas. 293 metrų ilgio, 5-20 metrų gylio ir maždaug ištiestos rankos pločio labirintais ėjome vieni paskui kitus, pasišviesdami žvakėmis. 124 šventųjų atsiskyrėlių palaikai ilsisi stiklo sarkofaguose, nuo galvos iki kojų uždengti siuvinėtais audeklais. Tikintieji lenkiasi ir bučiuoja sarkofagus, meldžiasi. Judėjimas labai ribotas, oras greitai apsunksta, darosi karšta; keletui žmonių pasidarė negera. Sienose matosi langiukai mano kumščio dydžio-čia būdavo atsiskyrėliai, kurie užsimūrydavo ir melsdavosi už žmoniją iki kol nebepajėgdavo pasiimti maisto per langelį. Panašiai įrengtos ir Artimosios Olos, 383 metrų ilgio, 5-20 metrų gylio; bet čia žymiai daugiau žmonių ir didelė grūstis. Artimosiose Olose ilsisi 79 palaikai, jų tarpe- pats legendinis bogatyrius Ilja Muromecas, turėjęs realų prototipą.  

Komplekso teritorijoje yra nuostabus rožynas. Spalio mėnuo, o rožės žydi.

P1240605
Kijevo Pečerskos Lavros rožės.
Buvo jau kažkur antra valanda dienos, vis daugėjo žmonių, tai jau ir mudvi ėjome sau. Komplekso lankymo kainos priklauso nuo to, ką norite pamatyti. Įėjimas į teritoriją prie Dangun Ėmimo cerkvės kainuoja 3 UAH. Ekskursija į Tolimąsias Olas, kaip jau minėjau, kainuoja 25 UAH, bet nėra privaloma, galima nusipirkti žvakutę (1-5 UAH) ir lankytis pačiam. Dar komplekso teritorijoje veikia muziejus, kuriam šiandien jau nė jėgų, nei noro nebebuvo.

Daugiau informacijos apie lankytinas vietas, darbo laiką, kainas : National Kyiv-Pechersk Historical and Cultural Preserve.

Požeminėje perėjoje prisėdome gauti ne tik dvasinio, bet ir kūniško peno. Plovas (tikras, su kumino prieskoniais) ant svorio ir plikoma žalia arbata kainavo apie 40 UAH. Dar 19 UAH sumokėjau už šviežiai spaustas aplesinų ir kivių sultis, o mano kelionės draugė užsirašė naują sulčių receptą. Dar pasivaikščiojome po miestą, aplankėme netoli Šv. Mykolo cerkvės esančią ikonų galerija, nusipirkome vaisių ir grįžome į hostelį.

Netoliese Arsenalna metro stoties įėjimo yra Kofium kavinė. Užsisakiau du kruasanus su persikais ir puodelį kavos. Kai kruasaną atneš apibarstytą cukraus pudra ir jį reiks imti su šakute ir peiliu-Jūs Ukrainoje. Kruasanai buvo švieži ir traškūs, bet nuotaiką kiek gadino netoliese sėdintys stipriai pagiringi vyrukai, kurie per planšetinį kompiuterį ieškojo skelbimų ir skambino ieškodami moterų draugijos. Vis klausė "Mergaičių turit"? Tada klausė "Ar gražios?" ir tada sakė "Visi jūs taip sakot".

ragelis
Niam niam. Viso- 44 UAH. 
Pakeliui iki hostelio dar stabtelėjome kepyklėlėje, kur nusipirkau čiabatos su alyvuogėmis. Kainavo brangiai, 60 UAH, bet maitinausi jomis dvi dienas, tokios didelės buvo ir ilgai šviežios išsilaikė. Kojas jau buvau atmušusi iki skausmo. Virtuvėje trumpai šnektelėjau su belgu, dirbančiu Ukrainoje nelegaliai. Hostelyje buvo apsistoję nemažai amerikiečių savanorių, kurie čia praleido du metus mokydami anglų kalbos ir vakarais bendrojoje virtuvėje kepėsi bulves (man su savo karštu vandeniu užpilamais makaronais tenais sėdint net seilė tįso). Hostelis pasitaikė geras tuom, kad čia naktimis žmonės miega.

Taip baigėsi mano antroji diena Kijeve.

Su meile,

Kūtvėla Uostantirožaites

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...