Mane galima sutikti:

********

Art Nouveau architektūra Prahoje.

Sunday, December 22, 2013

Vakarų pasaulyje XIX-XX a. sandūroje praūžęs architektūros, tapybos, skulptūros stilius ypatingai suklestėjo 1890-1910 m. Ispanijoje šis stilius žinomas Modernizmo vardu, Vokietijoje- kaip Jugendstilius, Austrijos-Vengrijos teritorijoje jis vadinamas Secesija, o Italijoje jį pažįsta kaip Stile Liberty. Ypatingai gražiai šis stilius, sakoma, atsiskleidė to laikmečio stiklo dirbiniuose, ojuvelyrika ir keramika patyrė ryškią Japonijos kultūros įtaką. Šitas stilius dar ypatingas tuom, kad jis buvo naudojamas visur kasdieniame gyvenime: moterų drabužiai, papuošalai, gatvių plakatai ir ženklai, baldai, indai, traukinių ir metro stotys. Stiliaus vardas kildinamas iš Paryžiaus galerijos Maison de l'Art Neuveau, kurios vokietis savininkas S. Bingas eksponavo ir pardavinėjo šiuo stiliumi atliktus darbus. Geriausiai žinomas čekų šio stiliaus atstovas yra Alfonsas Mucha.

Daug neskrebendama klaviatūra pateiksiu čia keletą vaizdelių, kurios pavyko užfiksuoti Prahos gatvėse. Kadangi šio stiliaus paveldo tyrinėjimas nebuvo mano kelionės tikslas, tai fotorafavimas gavosi toks epizodiškas. Jeigu vėl Kūtvėlos keliai pakryps į Prahą (o Kūtvėlos keliai nežinomi), norėčiau skirti daugiau laiko tokių pastatų apžiūrai įsigijus specializuotą knygelę su dėmesio vertais pastatais ir adresais (namų darbus keliaujant daryti yra tiesiog būtina). Vieno Prahos senamiestyje esančio istorinio žydų kvartalo gyvenamojo namo laiptinės durys buvo stiklinės (įsivaizduojate, stiklinės laiptinės durys! Pas mus jau be kodo nė bulvių pardavėjai neįeina.) ir naktį iš vidaus apšviestas matėsi vestibiulis, ažūru kaustyta lifto patalpa, sietynas...Spoksojau nosį prie stiklo priplojusi, turbūt net žymė liko. 

P1260009
Dvi moterys ir pelėda. 

P1260088
Atlantai laiko balkoną. 

P1260094
Namo fasadas. 

P1260101
Namo fasadas su moters figūra.

P1260116
Papuošimai namo fasade.

P1260159
Kubizmo stiliaus pastatas.
Čekijos kubizmas apima 1910-1925 m. laikotarpį. Šis avangardinis judėjimas buvo įkvėptas Prancūzijos kubistų darbų ir Čekijoje ypač klestėjo 1910-1914 m. Juodosios Madonos name Prahoje yra kubizmo stiliaus muziejus ir kavinė. Apie tai detaliau (ENG) neseniai parašė kita kelionių tinklaraštininkė Cheryl Howard: A Designer Geek’s Paradise – The House of the Black Madonna.

P1260183
Municipalinis namas-muziejus-koncertų salė.
Municipaliniame name buvo surengta Art Nouveau paroda. Ją labai išgyrė reklamoje, todėl susigundžiau apsilankyti. Iš tiesų, pati vertingiausia dalis vos dvi sales užimančioje parodoje (už rūbinės paslaugas mokama papildomai, kaip kokioje Siemens arenoje) buvo nedidelis juvelyrikos stendas. Mūsų Taikomosios dailės muziejuje eksponuojama A. Vasiljevo suknelių ir aksesuarų paroda yra žymiai įspūdingesnė, nors apatines damų kelnaites su perskyrimu per-pardon!- klyną visai įdomu buvo pamatyti. Pats pastatas yra laikomas nacionalinio paveldo objektu. Jis stovi toje vietoje, kur Viduramžiais buvo įsikūręs karališkasis Bohemijos karališkasis dvaras, vėliau pastatas buvo apleistas, valdovams persikėlus į Prahos pilį. Kurį laiką čia veikė dvasininkų seminarija, bet ir jai išsikėlus šiame pastate buvo įkurdintos kareivinės bei karo akademija. 1902-1903 m. pastatas buvo nugriautas ir atsirado didelis laisvas žemės sklypas. Ir štai vieną dieną, po 6 milijonų Čekijos kronų, čia atsirado šis gražuolis pastatas. Didelė dalis lėšų nuėjo centraliniam šildymui, ventiliacijai, elektros instaliacijai, liftų įrengimui ir kitiems patogumams. Jeigu jus domina šio pastato interjeras, jį galima apžiūrėti tik per ekskursiją su gidu, bet šiam kartui aš to nebuvau įtraukusi į kelionės planą. 

P1250983
Vakare prie pastato vandens taurėmis grojo šis menininkas. 

Pirmame aukšte veikia kavinė. Deja, geriausia šio degustacinio apsilankymo dalis yra interjeras. Meniu galima pasirinkti karštą gėrimą (kavą ar arbatą), torto gabalėlį ir nedidelę taurę vyno iš keleto sukomplektuotų meniu už fiksuotą kainą. Apsilankymui nepagelbėjo nė susiraukęs padavėjas, kuriam turistų apsilankymai trukdo dirbti. Labiausiai erzino čekų padavėjų tradicija pateikus sąskaitą čia pat ir stypsot ir laukt. Juk reikia duoti laiko Kūtvėloms centus iš slaptavietės iškrapštyti! Arbatpinigių šį kartą nepalikom. 

Su Art Nouveau judėjimo siejamo Alfonso Muchos "Slavų epas", jo magnum opus, buvo eksponuojama Veletržni rūmuose (17, 12 ir 24 maršruto tramvajai priveža prie pat pastato). Iš tiesų keistas jausmas vaikščioti po salę, pilną paveikslų, keturi ar penkis kartus didesnių už lankytojus. Už simbolines 10 Čekijos kronų lankytojai gali įsigyti informacinį bukletą apie paveikslus. Mucha šią paveikslų seriją nutapė 1910-1928 m. ir padovanojo Prahai su sąlyga, kad jie bus rodomi specialiame paviljone. Jo ilgametė svajonė nutapyti šią seriją buvo finansuota amerikiečio filantropo ir slavofilo Čarlio Richardo Kreino ir Mucha pagaliau galėjo apsilankyti visose planuotose įamžinti drobėje vietovėse,- Rusijoje, Lenkijoje, Balkanuose. Taipogi jis konsultavosi su istorikais tam, kad galėtų deramai atvaizduoti detales. Antrojo pasaulinio karo metais Mucha buvo tardytas Gestapo ir netrukus po šios sukrečiančios patirties mirė. Laimei, "Slavų epą" pavyko saugiai paslėpti nuo okupantų. Po karo grupelė patriotų perkėlė paveikslus į Muravsky Krumlov, kur jie išbuvo 45 metus, nes "buržua ir dekadento" Muchos darbams paviljono skirti nauja valdžia nesiteikė. Intensyvi teisinė kova prasidėjo tarp norinčių perkelti paveikslus į Prahą ir norinčių juos palikti ten, kur jie buvo. Perkėlimo šalininkai netgi teigė, kad paveikslo savininkai nėra Muchos paveldėtojai, nes paveikslų nuosavybė perėjo jų sponsoriui amerikiečiui, kuris paliko paveikslus Prahai, ir tam patvirtinti archyve rastos sutartys. Po dviejų metų disputo tarp Prahos ir Moravsky Krumlov, dvidešimties monumentalių paveikslų serija, protestuojant vietos gyventojams, meno istorikams ir restauratoriams, buvo perkelta į Veletržni rūmus Prahoje 2012 m., kur bus sekančius dvejus metus.

Central part of Slav Epic in Veletržní palác, Prague
By Jiří Sedláček (Own work) [CC-BY-SA-3.0 (http://creativecommons.org/licenses/by-sa/3.0)], via Wikimedia Commons
P1250325
Princesė Libušė, Prahos įkūrėja. 
Maniau, kad dėl nuotraukų stokos šis reportažas gausis trumpas, bet va prirašiau ištisą paklodę. Ar teko patiems matyti Prahos architektūrą, o gal lankėtės Rygoje? Kaip vertinate Art Nouveau?

Su meile,

Kūtvėla Artnouveautė

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...