Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Josefov rajono žydiškojo paveldo kompleksas-tikra aukso gysla!

Monday, December 23, 2013

Sinagogų komplekso lankymas Prahoje į mano pirmapradį planą niekaip neįėjo. Pigus skrydis apribojo mus trimis su puse dienomis Čekijos sostinėje, iš kurių pusdienis buvo skirtas visiškai bukaprotiškai ekskursijai po senamiestį su gide (dabar ana verkia man privačiai į žinutes, nes gavo blogą atsiliepimą, ir pasakoja, kokia aš bloga, kaip mane žemelė nešioja, ir liepia atsiimti savo žodžius, nes, tipo, Kalėdos, nu), o viena pilna diena buvo rezervuota Kutnos Horos kaulų koplyčios lankymui (meh). Bet moterys jau tokios, kai pamato paveiksliuką, tai ir užsimano-tai batų, tai auskarų, tai sinagogos. Kai mano kelionės draugė pamatė Ispaniškosios sinagogos interjero nuotrauką, tai ir zyzė nenumaldomai, kad reikia pamatyti. Iš tiesų, žydų paveldo objektų lankymą drąsiai galima vadinti kelionės highlight'u (čia kad kalbos tyrumo puoselėtojai gautų progos pašnypšti), nes kiti galvoti kad bus highlight'ai (ar jau girdžiu šnypštimą?) buvo meh.

Off topic: manęs čia kartą paprašė paaiškinti, kas tas Meh, tai čia rodau:

sadhamster
Meh :-(
Kai pagaliau sinagogas pavyko inkorporuoti į kelionės maršruto išklotinę, paaiškėjo, kad bilieto kaina -tiesiog šiurpinanti. Man būtų pilnai užtekę pasivaikščioti po senąsias žydų kapines, bet jų atskiras lankymas neįmanomas.



Žydų kvartas Prahoje yra labai vertinas istoriniu, kultūriniu ir turistiniu požiūriu. Kvartalo pavadinimas kildinamas nuo imperatoriaus Juozapo II vardo. Pirmieji žydų tautybės gyventojai Prahoje minimi nuo X a. XVII a. čia gyveno apie 7,000 žydų. Gyvenimas jiems nebuvo lengvas-plieskėsi gaisrai ir vyko pogromai, o XVIII a. valdžiusi Marija Teresė nusprendė žydus iš Prahos iš viso išgyvendinti, bet imperatorius Juozapas II vėliau atkūrė žydų kvartalą. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta apie 90 proc. Bohemijos ir Moravijos žydų. Šiandien buvusiame žydų gete esančios sinagogos, kapinės ir kiti istoriniai žydų kultūros pastatai yra tiesiog muziejus po atviru dangumi. Žydų muziejus (kur nacistai planavo eksponuoti išnykusios rasės paveldą) Prahos okupacijos metais sukaupė išties įspūdingą kolekciją.

Taigi, 9.00 ryto mes jau uoliai budėjome prie dar neatsidariusios bilietų kasos. Labai apmaudu, kad studentams su ISIC bilietams nuolaida yra, o mokytojams su ITIC-nėra, nors pažymėjimus išduoda ta pati organizacija. Šešių lankytinų objektų bendras bilietas su leidimu fotografuoti kapines (kituose objektuose fotografavimas draudžiamas) kainavo 340 Čekijos kronų (šiek tiek virš 40 LTL), tai buvo pigiausias variantas. Išties, lankytinų objektų Prahoje kainos nemaloniai stebina.

P1250995
Pinkas sinagoga
Pinkas sinagoga skirta Holokausto aukoms Bohemijoje ir Moravijoje atminti. 1996 m. po restauracijos atidaryta buvusi sinagoga šiandien yra viduje išrašyta žuvusių per Holokaustą vardais-greičiausiai tai yra didžiausia epitafija pasaulyje su 80,000 įrašų (ir vis dar siekiama identifikuoti daugiau aukų). Antrajame aukšte veikia vaikų piešinių paroda. Vaikų užimtumas nelaisvės sąlygomis buvo labai svarbi užduotis suaugusiems, nors popieriaus ir priemonių piešiniams Terezin gete-koncentracijos stovykloje gauti buvo be galo sudėtinga užduotis. Iš 660 piešinių autorių vaikų 550 buvo nužudyti per Holokaustą.

Nuo XVa. žinomose žydų kapinėse pradėjo trūkti vietos, o galimybės išsiplėsti nebuvo, todėl buvo laidojama ant jau esamų palaidojimų. Gali būti, kad šiose kapinėse palaidojimų užtektų 11-12 kapinių. Maždaug 100,000 kūnų ilsisi vienas ant kito, nors antkapių tėra apie 12,000. XVIII a. kapinės buvo uždarytos. Žydams draudė savo mirusiuosius laidoti kartu su kitais ne žydų tautybės gyventojais, todėl kitos išeities, kaip naudoji jau peprildytas kapines, jie neturėjo. Situaciją komplikavo ir tai, kad žydams tradicijos draudžia perlaidoti palaikus. Vienas iš žymiausių čia palaidotų asmenų yra rabinas, sukūręs Golemą. Plačiau: Senosios Žydų kapinės.

P1260025

P1260027

P1260029

P1260037

P1260040

P1260044

P1260046

P1260048

P1260050

P1260063

P1260073

P1260078

Pastate, įvardinamame kaip Ceremonijų salė, veikia paroda, skirta laidotojų draugijai. Tiesiog unikali mirčiai skirta ekspozicija su tapybos darbais ir šios draugijos darbo priemonėmis (kaip velioniui sušukuoti skirtos šukos ir dildė pašalinti panagių nešvarumams). Sužinojau, ką reiškia žydų antkapiuose dažnai matomi simboliai, pvz., laiminančios rankos žymi dvasininko amžino atilsio vietą. Ligonio lankymas ir dalyvavimas laidotuvėse yra fundamentalūs žydų bendruomenės gyvenimo priesakai, kurių organizavimą prisiima savanorių grupė. 1639 m. buvo išleista speciali knyga su nurodymais, kaip visus šiuos reikalingus žingsnius atlikti, ir nuo XVIII a. jos egzemplioriai būdavo užsakomi brangiame papuošime. Ligoniai taip pat prisimenami per pamaldas sinagogose. Medicininės pagalbos suteikimas laikomas pagalba savo artimui, todėl mediko profesija žydų bendruomenėje yra labai svarbi. Sudėtinga baigti medicinos mokslus žydams buvo dėl to, kad iki Juozapo II reformų 1780-1890 m. žydams mokslas universitetuose nebuvo prieinamas. Tačiau užsienio universitetai buvo nuosaikesni, todėl žydai galėjo baigti medicinos mokslus Italijoje ir Vokietijoje. Liūdnai dienai skirtos tradicijos detaliai aprašomos mano nusipirktoje knygelėje "Jewish Customs and Traditions", Žydų muziejaus Prahoje parodos knygelėje-gide. Kad būtų aiškiau-Žydų muziejus Prahoje susideda iš bent 6 atskirai stovinčių pastatų ir vienerių kapinių.

P1260071
Ceremonijų salė.

P1260111
Senoji Naujoji sinagoga. Jai aplankyti reikia atskiro bilieto. 
XIII, XV, XVIII, XIX-XX a. statymus ir perstatymus mačiusi sinagoga yra laikoma seniausia sinagoga Europoje. Ji vis dar naudojama pamaldoms. 

P1260099
F. Bilek "Mozė". Už jo- Senoji Naujoji sinagoga, už jos-buvusi žydų rotušė (pastate veikia restoranas).

P1260148
Ispaniškoji sinagoga-gražiausia Europoje.
Neabejotinai Ispaniškoji sinagoga yra pati įspūdingiausia iš visų mano matytų sinagogų. 1868 m. pastatyta sinagoga viduje išpuošta rytietiškais motyvais, primenančiais islamo kraštų meną. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiais pavertė šią sinagogą konfiskuoto žydų turto saugykla. Šiuo metu ši sinagoga priklauso Žydų muziejui, joje rengiamos parodos ir koncertai. Mielai būčiau nuėjusi į koncertą, nes programa buvo išties įspūdinga (Bachas, Mocartas, Vivaldi, Bizet, Gershwin), bet 700 Čekijos kronų (87 LTL) kaina pasirodė man neįkandama, o derėtis pusvalandį prieš koncertą, kaip tikėjausi, jie nebuvo linkę. 1990 m. sinagoga buvo restauruota. Mauriškai sinagogos stilistikai paaiškinti yra dvi versijos: 1) žydų kultūros aukso amžius Ispanijoje 2) tai viena seniausia Europos sinagogų, galimai naudota Bizantijos žydų Prahoje. 

Nors fotografuoti sinagogų viduje draudžiama (beats me why), bet internetan šiek tiek nuotraukų visgi prasiskverbia. Tai gal labai nenusižengsiu pasidalindama?

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Spanish_Synagogue_(Prague) (c) Maikking
Visose sinagogose labai turtingos ekspozicijos, skirtos religiniam ir visuomeniniam žydų gyvenimui. Kadangi ekspozicijose mosikuoti fotoaparatais negalima, tenka nardyti po plačius Interneto vandenynus.

Specialus instrumentas yra naudojamas skaitant Torą. Tam yra keletas priežasčių, viena jų ta, kad kai kurie pergamentai nesugeria rašalo, todėl vedžiojimas pirštu sugadins tekstą. Dažniausiai šis įrankis daromas iš sidabro. Suvenyrų parduotuvėje mačiau tokį daiktelį, bet ne su rodomuoju pirštu, o su špyga. Sakoma, kad špyga yra laikoma nematomų jėgų apsaugos, sėkmės ir vaisingumo simboliu (Kūtvėla neprisiima atsakomybės, jeigu bandysite šį faktą patikrinti praktiškai kur troleibuse ar alaus bare).

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Yad (c) Merlin. Torah and yad - exhibits in Big Synagogue Museum, Wlodawa - Poland.
Muziejaus kolekcijoje eksponuojama labai gausi ir įspūdinga kolekcija Toros karūnų, apytikslį vaizdą galite susidaryti iš žemiau esančių nuotraukų. Apipjaustymo kėdę ir vestuvinę palapinę palieku Jums patiems namų darbams.

A Pair Silver Torah crowns used to decorate a Torah Scroll. These Torah crowns were made by Hadad [http://hadadbros.com/ Silver] in Israel. Šaltinis: http://commons.wikimedia.org/wiki/File:TorahCrown1.jpg
Toros karūna. Šaltinis: http://commons.wikimedia.org/wiki/File:Torah_crown.jpg (c) Numero 1963.
Žydų muziejus, kaip jau turbūt supratote iš šio reportažo, turi turtingas, įspūdingas judaistikos kolekcijas. Eksponatus apibūdina informatyvūs stendai anglų kalba. Kadangi bilietas yra bendras, apsimoka už tą kainą apsilankyti visuose jame įskaičiuotuose objektuose ir drąsiai planuokite bent porą valandų šiam vizitui. Nepaisant to, kad visos lankytinos vietos išdėstytos netoli vienas nuo kito ir kiekviena užima geriausiu atveju du aukštus ir keturis-penkis didelius kambarius, verta ilgiau apsistoti prie ekspozicijų aprašymų ir sidabro dirbinių stendų. Netgi, sakyčiau, verta užsisakyti gidą. Žinoma, tai mano pirmasis apsilankymas tokiame komplekse, todėl jis man paliko labai stiprų įspūdį.  

Daugiau informacijos rasite: http://www.jewishmuseum.cz/

Su meile,

Kūtvėla 

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...