Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Diena, kai nekenčiu savo kelionių.

Saturday, January 11, 2014

Psichosomatiniai simptomai pasireiškia visu baisumu likus maždaug pusantros paros iki kelionės: pykinimas, mieguistumas, akių ašarojimas, koks nors bėrimas, spuogai ar mėlynė, prasideda sloga. Viskas krenta iš rankų. Paaiškėja, kad atsispausdintos įlaipinimo kortelės liko darbe ant spausdintuvo, todėl reiks rytoj ryte lėkti pasiimti arba blaškytis ieškant kur atsispausdinti iš atmintuko. Nėra švarių kojinių. Šeimos augintinis šuo/katė/žiurkėnas vemia/triedžia/yra užrašyti pas veterinarą. Būtinai bus dvi dienos prieš menstruacijas, kai savijauta tokia, kad joks teisėjas nepasodins ir krizė darbe. Išpešioti vakar vakare antakiai jau bus ataugę.

Likus parai iki išvykimo pasiimu didelę kuprinę pirkiniams ir minu jau atidirbtą ratą namai-parduotuvė-vaistinė-namai pakeliui išmesdama šiukšles (niekas nenorim po 5 dienų grįžę uostyti aromatus iš po kriauklės). Savaitę iki išvykimo dienos dar reikia pradėti sistemiškai naikinti namuose sukauptas gendančias maisto atsargas: pienas, grietinė, dešrelės, pomidoras...Kažkiek užknisa, bet nėra sudėtinga. Svarbu susirast plastikinį buteliuką, kurį tuščią galima prasinešti pro oro uosto apsaugą ir pasipildyti vietoje (arba mokėti 6-8 LTL perkant tenais, urgh!).

Parduotuvėje svarbiausia greitai pasiimti standartinius pirkinius ir nevėpsoti į visokias ten nuolaidas: kava "trys viename"; karštu vandeniu užpilami makaronai, sriuba, bulvių košė; vaisiai; daržovė, kurią galima aplamdyti lagamine (agurkas koks); vakariniam pagraužimui palindus po patalais tinkami meduoliai ar baronkytės; būtinai šokoladas. Jeigu apgyvendinimo vietoje nebus duodami pusryčiai, reikia įsimesti Šio Bei To pirmajam rytui, kol aptiksiu kokią dorus pusryčius teikiančią instituciją. Visu šitu gėriu užpildomas maždaug trečdalis registruojamo bagažo. Susirankiojus maistą iš reikiamų lentynų, reikia užsukti į higienos prekių skyrių: drėgnos servetėlės; mažo tūrio dušo žele; mažo tūrio šampūnas; dantų pasta; veido kaukė. Vaistinėje perku standartą: ką nors nuo peršalimo, validolį, angliuką, ir įvairius pleistrus. Higieniniai paketai imami bet kuriuo atveju -maža kas.

Palinkusi nuo svorio kaip obelis nuo vaisiaus viską išsišiepus partempiu namo. Pakuojantis svarbu nepamiršti daug rankšluosčių (vyno buteliams suvynioti, kam gi daugiau), vandeniui užvirti spiralės ir puodelio, fotoaprato ir mobiliojo telefono pakrovėjų su atsargine baterija ir atsarginės atminties kortelės. Perkratoma piniginė ir iš naujo perkainojamos vertybės, kurios liks piniginėje, o kurios drybsos namie ant stalo.

Tada laukia ilgas vakaras mirkstant karštoje vonioje, pedikiūras probleminiams nagams dėl kurių negaliu avėti smailios avalynės, visokios depiliacijos (nesu jų šalininkė, bet gi negali leisti, kad kojų garbanas kasomis suspinti būtų galima).

Avalynės ir rūbų atranka yra atskiras galvos skausmas. Esu sugadintas vaikas, kuris tiki, kad švarių apatinių baltinių niekada nebus per daug. Rūbų reikia pasiimti "ir šiltam, ir šaltam". Na, jeigu ir nepanaudoji megztinio, į jį vis tiek galima ką nors suvynioti. Dar reikia nepamiršti specialaus "maišelio grobiui", nes keliaujant su maža rankine reikia kažkur krauti beropinėjant po miestą aptiktas gėrybes: knygas, CD, kruasanus ir panašius lobius.

Paprastai turiu du bagažo vienetus: registruojamą ir rankinį. Rankinio bagažo turinys irgi standartinis: lektūra pavartyti lėktuve, kelionės dokumentai, piniginė, fotoaparatas, validolis, vandens buteliukas, rašiklis, popierinės nosinaitės ir dar 120 moteriškėms reikalingų smulkmenų, kurių inventoriumi aš gerbiamo Skaitytojo nevarginsiu.Viskas telpa pakankamai ergonomiškai ir gražiai sugula bagažo skyrelyje virš galvos.

Kelionės dienos rytą kąsnis burnon nelenda, bet oro uoste nevalgau, nes biezbožnai brangu. Sumuštinis kainuoja 9.90 LTL, nu. Jeigu viešasis transportas dar/jau nevažiuoja, tenka kviestis taksi. Sėdint ant galinės sėdynės, pasijunta tikroji kelionės dvasia, ateina atsipalaidavimas, nors kurį laiką dar persekioja paranojiškos mintys iš serijos "ar užsukau vandenį". Būna momentų kai pagalvoju, na ir kuriems galams aš trenkiuosi kažkur vietoj to, kad tyliai ir ramiai susiveikti laisvą dieną ir padrybsoti priešais televizorių.

Laikas pradėti naikinti jogurtą.

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla


0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...