Kūtvėlos kelionės ir klajonės: Socialinių tinklų reikšmė Ukrainos įvykiuose: pralaimėta, ir stipriai.

Politikuoti nemėgstu ir nemoku, bet, kaip sakoma, tam, kad blogis gyvuotų reikia, kad geri žmonės nedarytų nieko. Šiai dienai esu tikra dėl dviejų dalykų. Pirmas- daugiau pirmininkauti Europos Tarybai mūsų neprašys, net jeigu ir rotacijos tvarka. Maža, bebaigianti išsivaikščioti valstybė, kadaise sugriovusi Sovietų Sąjungą, dar ims ir vėl sukels kokią revoliuciją, kaip kad Ukrainoje. Sutarties Vilniuje nepasirašymas buvo katalizatorius, kurį sustiprino atsakingų Ukrainos pareigūnų veiksmai prieš tuo metu dar taikiuos protestuotojus. Čia reikia pastebėti, kad revoliucija kilo ne dėlto, kad Ukraina nebuvo priimta į draugiškų eurosąjunginių tautų glėbį, bet todėl, kad žmonių kantrybės taurę perpildė savos valdžios veiksmai. Skatinusiems nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus, nes demokratiškai išrinkta valdžia pati susitvarkys, reikia prisiminti, kad Hitleris irgi buvo demokratiškai išrinktas. Antras- didesnė dalis Lietuvos gyventojų pramoko sklandžios ukrainiečių kalbos. Mūsų kompiuterinė karta stebėjo karą tiesiogiai Internetu. O dvylikos mėnesių sąraše atsiras naujas mėnuo- Leninkritys.

Leninkritys taip pavaizduotas pas Žiurkėną adresu http://rokiskis.popo.lt/

Kijevo Leninas, kurio nebėra.

Žodis "maidan" nebereikš aikštės. Maidanu vadinsime tokius reiškinius, kaip įvykiai Kijeve, tiesiogine ir perkeltine prasme. Maidanas nebėra aikštė, kurią galima sudeginti, maidanas yra idėja. Mūsų maidanas buvo Sausio 13-ji. Mes neturėjome galimybės šauktis užsienio pagalbos, nes informacijos transliavimo priemonės buvo ribotos, o ir pirmoji mūsų nepriklausomybę pripažino Islandija, kurios geografinė padėtis jai leido taip padaryti. Šiandien Ukrainos įvykius galėjo sekti visi, kad turi priėjimą prie Interneto. Kaip socialiniame tinkle G+ sakė kolega internautas Redas, "...Maidanas nebūtų laimėjęs, to, ką turime šiandien be interneto, be youtube, kur tieisogiai stebėjome Hromadskie TV ir Espreso TV, be twitter, iš kurio gaudavome šviežiausias naujienas, be Ustream.TV, kurio pagalba žmonės perdavinėjo AutoMaidano įvykius, internete onlaine stebėjome protestuotojų užimamus Ukrainos rajonus ir pastatus." Daugybė dorų žmonių kiekvieną dieną žiūrėjo informacijos srautus Internete, dalinosi jais, būrėsi į Ukrainos palaikymo akcijas. Galime sakyti, kad kiekvienas iš mūsų, atėjęs į palaikymo akcijas, paaukojęs pinigų, sukūręs paveikliuką ar tik nors kartą paspaudęs "Like" arba "Share" yra maidanietis.

"Naudokitės kaip tinkami,"- sakė Karolis, sukūręs šį paveikslėlį.

Tačiau ar socialiniai tinklai pasiekė reikšmingą tikslą? Ne, nemanau. Europos Sąjunga ilgai prokrastinavo lyg turėdama skausmingą hemorojų ir nežinodama, kurias priemones nuo jo vartoti, o gal tiesiog laukti, kol pats praeis. Pagaliau šį bei tą išstenėjo- trys užsienio reikalų ministrai teikėsi pribūti į Kijevą jau po kruvinų skerdynių. Kodėl taip ilgai delsta buvo, gal pigių skrydžių ieškota? JAV paskelbė neišduosianti vizų tam tikriems Ukrainos valdžios pareigūnams, bet ar tai svarbu? Lyg niekšams be JAV nebūtų kas svetingai atveria duris. Bet nors ir už tiek ačiū.

Toliau cituoju kolegą: "Technologijų dėka nebuvo nuslėptas nė vienas Janukovičiaus rėžimo kruvinas epizodas, visas pasaulis tiesiog kartu kvėpavo su Ukraina ir visais kritiniais momentais palaikė protestuotojus visokiomis akcijomis ir kitokia tiesiogine pagalba. Pergalė dar nepasiekta, bet ji jau arti. Technologijos yra super!" Iš dalies sutinku su šituo teiginiu. Pasirausus socialinių tinklų srautuose galima susirinkti įvairios medžiagos istorikams ir politologams metų metams diskutuoti. Daug vaizdų drąsiai galės būtį naudojamos teismuose. Tačiau jeigu nekurie individai drįso viešai abejoti ar Sausio 13-sios nuotraukos nėra sufabrikuotos, kai 1991 m. technologijos dar nebuvo pasiekusios tokio lygio kaip dabar, tai turint reikiamas programas galima fabrikuoti vaizdus, todėl, jeigu/kai atsiras atsiras suinteresuoti asmenys, ilgai nebus sutarimo kuriais vaizdais galima tikėti. Tai galima suprasti- mėtantys Molotovo kokteilius asmenys nė iš tolo neprimena taikių protestuotojų. O tai gal jiems reikėjo laukti, kol automatais ginkluotieji visus ištaškys arba ausis nupjaustys?

Socialinai tinklai šį karą pralaimėjo, nes be informacijos teikimo, raginimų veikti ir veiksmų koordinavimo jie nieko daugiau nepadarė. Prireikė kruvinų skerdynių ir net po jų demokratijos gynėjai Vakaruose tupėjo kaip pelės po šluota ir išreiškinėjo susirūpinimą bei priiminėjo sankcijas, kai visi, kas gudresni, seniai susitvarkė taip, kad tų sankcijų priėmimas buvo tik bereikalingas oro virpinimas.

Rasta Facebook'e pas Eurolution.doc Ukraine on Maidan

Visa laimė, kad yra drąsių žmonių, kurie supranta, kad Ukrainos maidanas yra ir mūsų maidanas. Šiomis dienomis į Ukrainą išvyksta mūsų medikų misija, kurią lydės ir gins, jeigu informacija nepasikeitė, karate federacijos atstovai. Tai signalas ir mūsų valdžiai, ne veltui vadinamai valdžiažmogiais, kad laikas susiimti- mūsų žmonės dar nepamiršo Sausio 13-sios ir dabar įgijo daug vertingos tiesioginės ir netiesioginės patirties Ukrainos įvykiuose.

Šis įrašas turėjo atsirasti tą dieną, kai maidanas pasieks pergalę t.y. galutinai išsiskirtys sugiedoję nacionalinį himną, bet tada reiktų laukti neprognozuojamai ilgai, nes šiandein, net ir pavykus pasiekti susitarimą, maidanas tebestovi.

Keletas nuotraukų, kurios taps istorija.