Mane galima sutikti:

********

Keturi metų laikai per vieną dieną Rūdninkų girioje.

Monday, March 17, 2014

Žygio išvakarėse siautė baisi pūga. Vietomis tiesiog žemė su dangumi maišėsi, vaizdas televizoriaus ekrane trūkčiojo, vėjas stūgavo buto ventiliacijos angose, o vonios durys pačios atsidarinėjo nuo skersvėjo (creepy O_O). Šįkart paskambino tėtė ir paklausė, ar rytoj tupėsiu name po kaldra. Ne, pasakiau aš, juk rytoj-žygis. Šitu klausimu mano šeima jau seniai į mane ranka numojusi- come rain or shine, jų tikras vaikas vis tiek į žygį eis. Šį kartą mūsų negausios, bet užtat kokybiškos kompanijos tikslas- 20 km atstumas Rūdninkų girioje ir pelkėje maršrutu Rūdninkai-Kernavo ežeras-Kidarai.

P1290097
Mūsų autobusas į Rūdninkus. Oras-kaip matote. 9.00 sekmadienio rytas. 
Autobusas į Rūdninkus didelis, telpame visi. Problema su žygiais būna būtent neadekvatus transportas, tenka atsisakyti nemažai maršrutų arba užsakinėti transportą patiems.

P1290102
Strateginė minutės pertraukėlė. 



P1290117
Rūdninkų Švč. Treybės bažnyčia. Prie įėjimo moterys šluota sieguotus batus nusibraukia.  Nors autobuso stotelė čia nenumatyta, vairuotojas sustoja ir išlaipina į pamaldas atvažiavusias moterėles, kurių ne viena jau žilo plauko sulaukusi. Išlipame ir mes. 
P1290120
Rūdninkų vietovės pastatai. 
Rūdninkuose jau nuo XV a. buvo LDK valdovų medžioklės dvaras. Žygimanto Senojo paliepimu čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia (aš asmeniškai jį vadinu Žygimantu Stipriuoju, nes jis plikomis rankomis arklio pasagą ištiesindavo, toks vyras ne sliekas buvo). Rūdninkų pavadinimas kildinamas iš čia išgautos geležies rūdos, kuriais garsėjo aplinkiniai pelkiniai miškai, rašo kolegos keliautojai Kelionės Lietuvoje: Keturiasdešimt Totorių ir užminuota Rūdninkų giria reportaže.

P1290129
Paminklas 1863 metų  sukilėliams. 

P1290131
Pirmieji žygio žingsniai. Kūtvėla trepsi iš paskos (jinai ir šiaip nėra labai greita) ir protokoluoja kiekvieną žingsnį. 

P1290139
Pristojo prie mūsų kažkoks Pan Sabakiewich. 

P1290141
Rūdninkų girios biosferos poligonas.
Rūdninkų giria yra vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. 2004 m. įkurtas poligonas siekia išsaugoti šios girios gamtos turtus, ypač vertingas paukščių populiacijas. Kadangi čia yra poligonas, nepatyrusiems ir kelių nežinantiems geriau savarankiškai neblakutinėti.

P1290144
Sakoma, kad Žygimantas Augustas šituo keliu lydėjo mirusią Barborą Radvilaitę į Vilnių. 

P1290151
Viens du trys, žengia mūs šaunus būrys.

P1290156
Išmokau daryti selfies pakabinusi fotoaparatą ant šakos. 

P1290159
Dar vienas selfie

P1290161
Bruknės. 

P1290165
Fotosesija kirtimuose. 

P1290166
Va kur reikia manekenes atvežti kolekcijas demonstruoti. 

P1290178
Argi ne gražiai Kūtvėla atrodo? Argi ji-ne pati fotogeniškiausia moteris girioje? 

P1290182
Oras, iki šiol buvęs taip sau, darosi visai ir visai taip sau. 

P1290187
Visai, visai taip sau. 

P1290188
Noriu namo, pas mamą. 

P1290191
Pūga kaip reikiant, skaudi kruša kerta per veidą. 

P1290192
Pūga ne pūga-eiti reikia. 

P1290195
Mes gi šaunūs žygeiviai. Yup yup!!!


P1290212
Pūga nurimo. 

P1290219
Kurį laiką gražiai sninga. 

P1290216
Skambutis mamai.  Baltarusijos tarifais :-(
Persiauname guminius batus, nes tuoj-Kernavo telmologinio draustinio teritorija. Eiti per pelkę leidžiama tik nuo rugsėjo 1-sios dienos.

P1290222
Pirmieji žingsniai pelkėje. 

P1290223
Straksime per kupstus. 

P1290225
Ieškome koja sausesnės vietos. 

P1290232
Kol kas dar neblogai. 

P1290245
Pasiėmiau lazdas pelkės gyliui pasimatuoti. 

P1290252
Gražiai apsnigta, bet apgaulinga. 

P1290260
Trepsim palikdami pėdas. 

P1290261
Vandenuko kartais normaliai buvo.
Štai kolega žygeivis Aurelijus burnodamas čiumpa mane už kapišono ir lupa lauk- nuslydau į pelkę kaire koja virš kelio ir gavau gerą samtį vandens į batą. Toliau šlepsiu kas dvidešimt žingsnių sustodama išsigręžti puskojinę. Gerokai atsilieku nuo grupės, tai slenku sekdama jų pedsakais. Pelkėje eiti nelengva ir greičio neišvystysi. Bet užtat pabūnu viena su gamta-gi privalumas, ne?

P1290262
Pelkėje geriausia eiti vorele. 

P1290265
Kupstas, sudominęs mūsų būrio botanikus. 

P1290270
Kernavo ežeras yra apie 80 ha ploto. Sovietmečiu čia buvo poligono teritorija. 

P1290273
Šlepsim, šlepsim. 

P1290277
Bebrų ūkis. 

P1290294
Prie bebrų namo. 

P1290288
Bebrų namas- žmogaus ūgio statinys. Šios fotosesijos metu nei vienas bebras nenukentėjo. 

P1290298
Ežeras dar užšalęs. 

P1290308
Oras- lyg pūgos ir nebūta. 
P1290311
Pietų pertraukėlės metu džiovinamės šlapias kojines.  Dabar visa apranga laužo dūmu atsiduoda, bus smagu viešuoju transportu naudotis. 

P1290314
Šaindien daugiau pelkių nebus. Biškį liūdna. 

P1290321
Saulė pro debesis. 

P1290328
Nuvirtęs medis. 

P1290330
Ramta drylia oilia, oi lylia lia. 

P1290333
Žygiuojame. 

P1290346
Vis dar žygiuojame. 

P1290350
Gražus dangus. 

P1290351
Debesys.

P1290357
Sniego mūšis!!!

P1290358
Vėl gausim sniegelio. 

P1290364
Pasipuošusi gamta. 
Prieiname buvusį Gaidžių kaimą. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai čia nužudė 25 kaimo gyventojus.

P1290368
Paminklinės lentelės skeveldra. 

P1290370
Paminklas sunaikintam kaimui. 

P1290372
Lenkų partizanų kapai. 

P1290376
Žvilgantis ledas. 

P1290378
Skerdimų kaimas. 

P1290380
Gamtos spalvų žaismas. 

P1290384
Žolę deginti -baustina. 

P1290385
Senolis ąžuolas. Netoli yra Bažnyčios kalnas, kur sukilėliais duodavo priesaiką. 

P1290389
Pūga vėl mus prausia iki raudonumo. 

P1290391
Kryžius. 

P1290400
Ne, čia ne emigravusių kurmių kaimas, o numelioruota pelkė. 

P1290403
Tokiais kupstais šiandien ir straksėjome. 

P1290406
Fotosesija. Kas ten, už kupsto, kavojasi? 

P1290409
Ir vėl giedra. 

P1290415
Gražios dangaus spalvos. 

P1290424
Platūs Tėvynės laukai. 

P1290425
Pušynas link Jašiūnų-Eišiškių plento. 

P1290429
Dar vienas kryžius. 

P1290431
Kidarų geležinkelio stotis. Tiksliau, stoties stoginė. Iki traukinio dar 28 min., todėl laikas šokiams ir žaidimams. 
P1290433
Automotrisė į Vilnių. 
Maršrutą galite rasti Tado Šidiškio sudarytoje knygelėje "Keliaukime po Pietryčių Lietuvą", leidykla "Alma littera". Nuoroda į pirkimą internetu- dabar gera akcija.

Namie įlindau į karštą vonią, truktelėjau brendžiuko-grynai medicininiais sumetimais- ir kritau į lovą. Visą naktį spanuose keliavau po pelkę, o ryte atsibudau skaudančia nugara. Bet pelkės yra gerai, net jeigu ir guminius batus prisemi.

Su meile, kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Šalčiopakąstabruknytė

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...