Doverio pilis-raktas ir baltosios Doverio uolos: Anglija prasideda čia.

Kai pasakydavau, jog ketinu apsilankyti Doveryje, mano pašnekovai reaguodavo baisiai. Vieniems iš rankų iškrisdavo puodo dangtis. Kiti pamesdavo pusiau nuskustą bulvę ir vos nenusipjaudavo sau piršto. Dar kitus ištikdavo stabas ir jie kuriam laikui prarasdavo kalbos dovaną. Keletas individų pabėgo garsiai rėkdami, paskui savaitę slėpė nuo manęs savo vaikus ir šunis. Aukšto kaimynai pirma pro durų plyšiuką pasitikrindavo, ar aš toli nuėjusi, ir tik tada greitai nubėgdavo į dušą koridoriaus gale. Doveris, kurio baltasias uolas pamatę per Lamanšą besikeliantys keleiviai rėkdavo "Valio! Namai!", o jautresnės moterys apsiverkdavo, turi baisią turistinę reputaciją. Prisiskaičiusi internetuose apie nuo pat ryto keliančius alkoholio suvartojimo lygį šalyje vietinius gyventojus ir už traukinio stotį didesnes dilgėles, tirtėdama iš siaubo atsargiai išlipau iš traukinio, prisiplojau pilvu prie grindinio, ir pro kūtvėliškus gaurus apsidairiau į visas puses: ar saugu? Kad Doveris nėra turism magnet leido suprasti turistinės reklamos stotyje nebuvimas, -iki šiol visur tik iš traukinio išlipusi pasiimdavau nemokamą lankstinuką su miesto žemėlapiu ir lankytinomis vietomis, o šį kartą likau it musę kandusi (nebent gausios turistų ordos čia jau viską buvo prieš mane nušlavusios). Laimei, netrukus aptikau ir nusifotografavau stendą su miesto žemėlapiu, o užklausta moteriškė pasakė, kaip nueiti iki pilies ir labai stebėjosi, kad aš atvažiavau jos pamatyti. Netrukus prasidėjo ir normalios kelio nuorodos, kuriomis atėjau iki turizmo informacijos centro, kur už 10 pensų man pardavė miesto žemėlapį-pirmą mano pirktą žemėlapį šios kelionės metu.

Doverio pilis.

Doveris. 

Kelias į Doverio pilį. Nepastabus turistas taip ir nerastų. 

"Raktas į Angliją". 

Laiptai link Doverio pilies.  Tiksliau, jo bilietų kasos link. Iki pačios pilies dar reiks ilgai ropštis. 

Į Doverio pilį yra du keliai: asfaltuotas kelias automobiliams bei autobusams ir toks va Motinos Gamtos globojamas šunkelis tokiems avantiuūristams kaip Kūtvėla. Doverio pilis yra laikoma vienu iš Anglijos simbolių, kuris ne vienas šimtas metų pasitinka ir išlydi laivus Anglijos/Lamanšo sąsiauryje. Šioje strateginėje vietoje, manoma, tikrai turėjo stovėti dar geležies amžiaus fortas gerokai prieš romėnų invaziją į Britaniją 43 m. Romėnai pastatė švyturį, kurio liekanas šiandien galima pamatyti, anglosaksai vėliau pastatė bažnyčią ir rimtesnį fortą. Gynybinės pozicijos buvo sustiprintos Viljamo Oraniečio įsakymu po jo pergalės prie Hastingso 1066 m. Henrikas II perstatė pilį 1180 m., pritaikydamas didįjį bokštą rezidencijai. Pilis buvo perstatoma ir vėliau, valdant Jonui Bežemiui ir Henrikui III, kuris užbaigė statyti apsaugines sienas aplink pilį. Tai buvo labai savalaikis pasiekimas, nes 1216-1217 m. prancūzai du kartus puolė Doverį. Pilis vis buvo reguliariai plečiama ir pritaikoma gynybai. Antrojo pasaulinio karo metais čia vice-admirolas Bertram Ramsay organizavo operaciją "Dynamo", kurios metu buvo evakuoti britų kariai iš Dunkirko 1940 m. Šiandien turistus pasitinka paminklas vice-admirolui ir ekspozicija, supažindinanti su Antrojo pasaulinio karo britų laivyno veiksmais Doveryje.

No purely military study of the major aspects of the war could do justice to the skill and the heroism of the evacuation from Dunkirk. Suffice it to say only that, when it began, members of the British imperial general staff doubted that 25% of the B.E.F. could be saved. When it was completed, some 330,000 French and British troops, together with some Belgian and Dutch forces who refused to surrender, had reached haven in England. Šaltinis: Dunkirk Evacuation.

Giedrą dieną kitoje pusėje matosi Kale uostas. 

Praeitame įraše apie Winchesterio katedrą rašiau, kad joje susituokė Marija Tiudor ir Ispanijos princas Filipas. Savo sutuoktinio dėka, karalienė įvėlė šalį į karą. Lyg to būtų maža- Marija Tiudor prarado paskutinį Anglijos žemės lopinėlį kitapus sąsiaurio. 1347 m. perėjęs Anglijos nuosavybėn Kale uostas buvo Anglijos vartai vilnos prekybai Europoje. Uostas buvo toks svarbus, kad jo atstovai buvo siunčiami į Anglijos Parlamentą. Uosto valdytojo žmona turėjo dvi dukteris, ir labai stengėsi bent vieną padaryti Anglijos karalienės freilina, todėl visokeriopai stengėsi įtikti tuo metu besilaukiaunčiai karalienei Džeinei Seimur tiekdama putpeles. Jos svajonė išsipildė: iš dviejų merginų Džeinė atsirinko vieną, kitai sėkmingai padėjo įsitaisyti kitos kilmingos damos draugijoje. Tačiau savo freilinai liepė plaukus atidengiantį prancūzišką gobtuvą pekeisti labiau dengiančiu anglišku, pasikeisti šiurkščius lino apatinius rūbus į tauresnę medžiagą, ir pasirūpinti, kad jos suknelės diržas būtų tinkamai  išsiuvinėtas dideliais perlais. Karalienė įspėjo jaunąją freiliną, kad ši negalės dalyvauti dvaro ceremonijose, jeigu neturės reprezentatyvių rūbų iš raudono ir juodo velveto, satino ir damasko. Anglijos dvaro žlibinanti prabanga buvo tiesiog antitezė dvariškių buičiai. Karalienės savo freilinoms apmokėdavo tik maistą ir mokėdavo atlyginimą, o visas kitas išlaidas turėjo padengti freilinos šeima. Tačiau aplink karalienę susiburdavo mažas savas ratelis moterų, kurios už ištikimą tarnystę (kai kurios, pvz., miegodavo karalienės Kotrynos Aragonietės kambaryje ant grindų pasitiesusios čiužinį) būdavo kitaip apdovanojamos- duodamas kraitis ištekant, tinkamos partijos vedyboms suradimas, šeimos narių protekcija, nedidelės brangios dovanos įvairomis progomis. 1557 m. Kale uostas buvo prarastas galutinai. Karalienė Marija Tiurdor pasakė, kad kai ji mirs, Kale pavadinimas bus išgraviruotas jai ant širdies.

Jūrinė abėcėlė. 

Vėliavomis pranešama, kad į krantą išlipa admirolas. Kiekviena vėliava reiškia abėcėlės raidę. 

Vaizdas nuo apžvalgos platformos. 

Nelengva turistams paimti Doverio pilį. Užuojauta tiems, kurie tai bandė padaryti iš jūros pusės ir dar su šarvais. 

Anglo-saksų statyta bažnyčia ir romėnų laikų švyturio liekanos. 

Čia stovėjo pirmoji medinė viduramžiška pilis, statyta XI a. Romėnų švyturys datuojamas apytiksliai II a. pr. Archeologai yra radę įspūdingo dydžio romėniško uosto liekanų. XV a. švyturys buvo pritaikytas bažnyčios varpinei. Bažnyčia, dedikuota Šv. Marijai, yra didžiausias ir geriausiai išsilaikęs anglo-saksų laikų pastatas Kento grafystėje. Po normanų užkariavimo, ši bažnyčia buvo naudojama pilies bendruomenės dvasiniams poreikiams. Iki XVII a. bažnyčia buvo prižiūrima, bet paskui buvo apleista ir XVIII a. buvo stipriai apgriuvusi. Napoleono karo metais bažnyčios griuvėsiai puikiai tiko lauko žaidimams, paskui buvo naudojama kaip anglies saugykla. XIX a. bažnyčia buvo atstatyta ir skirta garnizonui. Vietovės tyrimai parodė, kad bažnyčia ir švyturys yra apsupti apsauginio pylimo, datuojamo XIII a., bet jis buvo supiltas sunaikinant XI a. anglosaksų kapines- tokiai šventvagystei ryžtis turėjo būti labai rimta priežastis, tik neaišku, kokia.

Matosi šviesa tunelio gale-pagaliau, pagaliau, pagaliau pasiekiau patį bokštą. 

Ne šitą. Bet jis irgi dailus. 

Didysis bokštas.

Vienas lauke-ne karys, sako gera patarlė. XI a. penki uostai (Hastingsas, Romney, Hythe, Sandwich ir Doveris) susitarė teikti vieningą pagalbą laivais ir žmonėmis ginti pakrantės liniją. Kadangi dar nebuvo nuolatinio valdovo laivyno, ši sutartis buvo be galo reikšminga. Mainasi už tai, uostų baronams buvo suteikta daug privilegijų, tarp jų ir teisė nešti baldakimą virš karaliaus per karūnaciją. Didysis bokštas yra paskutinis didelis kampuotas bokštas, pastatytas Anglijoje po normanų užkariavimo. Šio statinio architektūra buvo daugiau reprezentacinė, Henrikui II sekant senelio Henriko I ir prosenelio Viljamo Oraniečio pėdomis. Tokie masyvūs pastatai taipogi turėjo iškalbingai priminti pavaldiniams jų karaliaus galią. Henrikas II aplamai buvo mėgėjas statyti tokio pobūdžio struktūras. Šis bokštas buvo suplanuotas priimti valdovą ir jo dvarą arba apgyvendinti garbingiems svečiams, bet praktika parodė, kad šiuo tikslu pilis buvo naudojama labai retai. Viduramžiais pilis buvo daugiausia naudojama kaip didelis sandėlys. Vėlesni valdovai vis liepdavo pritaikyti pilį savo garbingo asmens rezidencijai, kuri taip ir neįvykdavo, ir didysis bokštas vis ką nors saugojo arba kalino. Nepaisant visko, XVI a. Doverio pilis vis dar buvo laikoma tinkama priimti garbingus svečius: 1520 m. gegužės 25 d. Šventosios Romos imperatorius Karolis V atvyko į Doverį susitikti su Henriku VIII, o savaite vėliau Henrikas VIII išplaukė iš Doverio susitikti su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I. Šis trumpas Karolio V apsilankymas buvo be galo svarbus Kotrynai Aragonietei, kuri buvo jo teta. Karolis V, nepaisydamas artimos giminystės, 1521 m. pasipiršo Kotrynos Aragonietės ir Henriko VIII dukrai Marijai. Kotryna Aragonietė buvo ekstazėje- jos bedalė dukra bus Ispanijos karaliene. Tačiau istorija pasisuko taip, kad Henrikas VIII atsisakė išsiųsti mažametę dukrą į Ispaniją laukti vestuvių teigdamas, kad niekas geriau už jos motiną-Ispanijos infantę-neparuoš princesės šiai svarbiai rolei. Karolis V laukė laukė bet taip ir nesulaukė nei savo nuotakos, nei jos kraičio išmokos, todėl susirado tinkamesnę nuotaką, Izabelę iš Portugalijos,- turtingesnę ir jau tinkamo amžiaus susilaukti vaikų (jam peršama Marija dar teturėjo tik šešerius metukus). Paskutinis Doverio pilies šansas tapti nors kiek svarbesne karališka rezidencija žlugo XVII a.: 1625 m. pilyje trumpam apsistojo Prancūzijos princesė Henrieta Marija, atvykusi tapti Karolio I žmona. Jos svita vaikščiojo susiraukusi: "an old building in the antique manner, where the queen was rather poorly housed, poorly accommodated, and her train treated with little magnificence, considering the occasion".

Turbūt valdovų nerezidavimas pilyje ir yra ta priežastis, kodėl Doveris išsisuka iš turistinio radaro. Reikia prisiminti ir tai, kad dvarai labai dažnai keliaudavo po šalį paskui savo valdovą, o tai buvo pakilimo ir nuosmukio laikotarpis miestams pagal tai, kiek-jeigu išvis-valdovas su savo dvaru pas juos viešėdavo. Sprendimas Doverio pilyje atkurti tariamą Henriko II rezidenciją nors kažkiek suteikia įvairovės lankytojams, kurių labai daug atkeliauja iš Prancūzijos. Henrikas II labiausiai išgarsėjo praeitame įraše papasakotoje istorijoje su Kenterberio arkivyskupu Tomu Beketu. Tačiau tuo pačiu jis buvo valdovas, kuris iki savo gyvos galvos valdė tikrą imperiją (kurią jo besiriejanti šeimynėlė netruko išbarstyti).

XII Angevinų nuosavybė Prancūzijoje 1154 m. pažymėta įvairiais rausdonais atspalviais. Henrikas II šias žemes paveldėjo iš savo tėvų bei įsigijo šeimos vedybų keliais. Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Angevin_Empire

Per savo 25 metų valdymo laikotarpį Henrikas II kirto sąsiaurį mažiausiai 28 kartus. Doverio pilis buvo gerai prižiūrima, nes ji buvo vartais į Anglijos žemę, bet pats Henrikas II čia buvo apsistojęs tik keturis kartus. Dabar pilyje esanti muziejinė ekspozicija skirta parodyti inscenizuotą Henriko II rezidenciją ir garbingo asmens priėmimą jo piligriminės kelionės į Kenterberį metu. Reikia pastebėti, kad XII a. buities atkūrimas yra ambicingas projektas, nes labai nedaug autentiškų daiktų aplamai yra išlikę iš šio periodo. Salėms apstatyti buvo sukurti nauji daiktai pagal išlikusius autentiškus daiktus arba rankraščių iliustracijas. Unikalus dalykas- didžiajame bokšte nebuvo židinių.

Tokiais laiptų labirintais vaikščiojau Doverio pilyje. 

Vaizdas nuo bokšto viršaus.

Kūtvėla Doverio pilyje.

Na, kas dailiausia Doverio moteriškė? :-)

Doverio pilis, Henriko II laikų rezidencija. 

Doverio pilis. 

Kūtvėla prie Doverio pilies.

Asmenukė prie Doverio pilies.

Praeivis turistas pasisiūlė nufotografuoti. 

Na, kad jau liepė pozuoti, tai reikia pozuoti. 

XVIII a. Europoje siaučiant revoliucijoms ir Napoleono karams, Britanijai kilo rimto įsiveržimo grėsmė, didžiausia nuo Ispaniškosios Armados laikų. Doverio gynyba tapo nacionalinės svarbos klausimu, ir William Twiss, tuo metu buvęs karališkuoju inžinieriumi, turėjo išspręsti klausimą, kur dėti pastiprinimą, nes pilis buvo perpildyta. Jo sprendimas buvo genialus- barakai įsikūrė tuneliuose po žeme. Juose užteko vietos 2,000 kareivių. Antrojo pasaulinio karo metais tuneliai tarnavo kaip pakrantės laivybos štabas. Vis dėlto, vietos buvo nepakankamai, ir tuneliai buvo praplėsti. Taip atsirado vietos ir požeminei ligoninei. Po žeme persikėlė armijos, laivyno ir oro pajėgų štabai. šaltojo karo metais tuneliai buvo pritaikyti kaip viena iš dvylikos galimų vyriausybės slėptuvių branduolinio karo atveju. Taip tuneliai ir egzistavo laukdamo netaikiojo atomo, aprūpinti taip ir nepanaudotomis atsargomis, iki 1980 m. Pasinaudojau proga palandžioti jais- šlapia, tamsu, nejauku.

Tuneliai Doverio pilies teritorijoje. 

Aklavietė.

Mama, kur tu?

Baisiai nejauku. 

Doverio pilies fortifikacijos.

Kūtvėla lankosi Doverio pilyje. 

Aukštai....

Įspūdingos fortifikacijos. 

Doverio pilies gynybinės sienos vienas iš bokštų. 

Vėjo įtaka medžių augimui. 

Vaizdas į uostą. 

Kūtvėla sėkmingai palieka Doverio pilį. 

Doverio pilis prisitaikė kiekvienos kartos kariniams poreikiams nuo Viljamo Oraniečio iki Šaltojo karo. Tai yra unikali architektūriniu ir istoriniu požiūriu vieta ir labai gaila, kad ją patys anglai stipriai nuvertina. Šia tema sukūriau paklausimą Trip Advisor kelionių forume, galite pasiskaityti diskusiją.

Uosto teritorijoje irgi yra į ką pažiūrėti.

Pradedame pažinti Doverio kraštą. 

Žymūs žmonės, susiję su Doveriu. 

Žymūs žmonės, susiję su Doveriu, ir balandis. 

Už pinigėlį galima į Kale uostą atidžiau patėmyti. 

Baltosios Doverio uolos. 

Gyvenamieji daugiabučiai su vaizdu į uostą. 

Baltosios Doverio uolos. 

Kūtvėla prie baltųjų Doverio uolų. 

Baltosios Doverio uolos. 

Buvusi bažnyčia. 

Tik kai užlipi ir supranti, kad tikrai buvusi bažnyčia. 

Buvusi bažnyčia.

Šis pusdienis Doveryje man paliko vieną geriausių įspūdžių iš visos kelionės į Angliją. Turbūt todėl, kad labai mažai tikėjausi, o gavau labai daug. Rekomenduoju nenurašyti Doverio ir jo apylinkių, o verčiau paskirti porą dienų joms apžiūrėti. Norintys ne tik pamatyti baltasias Doverio uolas, bet ir jomis pasivaikščioti, gali susirasti reikiamą informaciją The White Cliffs of Dover tinklalpyje. Taipogi, Welcome to Dover, Deal and Sandwich puslapis bus naudingas planuojantis ilgesnę viešnagę. Gurmanai turėtų susidomėti English Wine Producers tinklalapiu, nes, pasirodo, net ir angliškame klimate užauga tinkamos vynui spausti vynuogės. Doverio pilis turi savo tinklalapį, bet šiuo metu jis yra nulūžęs, todėl įdedu nuorodą į kitą puslapį: Visit Kent: Dover Castle.

Apie Doverį rašo:
Travel the World with Shirley A. Roe: The White Cliffs of Dover England
Pennsylvania Girl Abroad: Walk along the white cliffs of Dover
Two Feet One World: HEADING SOUTH – CANTERBURY CATHEDRAL & THE DOVER CLIFFS
A Lady in London: Lady Goes to Leeds Castle, Dover, Canterbury, and Greenwich

Supažindinau Jus su vieta, kur prasideda Anglija, o apie vietą, kur Anglija baigiasi-Land's End- rašoma Buvau ten: Anglijos pakrantės: savaitgalis Kornvalio grafystėje.

Tęsiant traukinių paso atsipirkimo temą, šios dienos išlaidos traukinių bilietams maršrutu Londonas-Kenterberis, Kenterberis-Doveris, ir Doveris-Londonas būtų sudariusios 60.30 svarų sterlingų. Pigiausia atkarpa yra tarp Kenterberio ir Doverio, tik 8 svarai sterlingai. Įdomu, kad kažkodėl kelionė iš Doverio į Londoną yra brangesnė, nei iš Londono į Doverį.

Su meile ir kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Vaitklifaitė