Mane galima sutikti:

********

Juodosios gulbės karalystėje: Lydso pilis.

Friday, June 6, 2014

Eleonora iš Kastilijos
Margarita Prancūzė
Izabelė Prancūzė
Ana iš Bohemijos
Joana iš Navaros
Katerina Valua

Šešios karalienės, viena pilis, tūkstantis metų istorijos. Ir Kūtvėla.

"Welcome to Leeds Castle, the loveliest castle in the world!"

Lydso pilimi Kento grafystėje sirgau seniai. Neatbaidė netgi sudėtingas susisiekimas. Galima sakyti, visa kelionės į Londoną esmė ir buvo apsilankyti Lydso pilyje. Todėl lietingą sekmadienį (Anglija, kaipgi kitaip), nepaisant to, kad vakar buvo pirma diena Londone ir aplanksčiau bene pusę miesto, kėliausi šeštą ryto, užkandau kukliais angliškais pusryčiais ir ištursenau ieškoti reikiamos traukinių stoties. Gyvenau netoli Earl's Court metro stoties, todėl man reikalinga Viktorijos traukinių stotis buvo už kelių stotelių. Gerai, kad išsiruošiau anksčiau, nei reikėjo, nes buvo metro traukinių pakeitimai Earl's Court stotyje ir apie 10 min. nė patys mašinistai nežinojo, kuriuo traukiniu ir kur jiems važiuoti. Bet pagaliau situacija išsisprendė, ir traukiniai pajudėjo-kai kurie keleiviai nesulaukę dardeno lagaminus laiptais lauk iš stoties ir ieškojo taksi. Viktorijos traukinių stotyje bilietų automate nusipirkau bilietą iki Bearsted stotelės (nes prie bilietų kasų su aptarnaujančiu personalu nuolat driekiasi eilės). Man labai patiko, kad visur stotyse būna uniformuoti darbuotojai, kurių gali paklausti, kuri platforma tau reikalinga ir pan. Išsiaiškinusi, kuris traukinys mano, patogiai įsitaisiau. Praktiška žinoti, kad savaitgaliais traukiniams taikoma off peak kaina, todėl a day return bilietas kainuoja palyginus nebrangiai ir gali važiuoti bet kurios valandos reisu nesukdamas sau galvos. Kas nepatiko, tai kad keleiviai baisiai šiukšlina traukiniuose: kavos puodeliai, spauda, alaus skardinės-viskas paliekama, nes pora minučių iki išvykimo ateis darbuotojas su maišu ir prištinėmis ir apkuops kiek spės. Dėl sudėtingos logistikos daugiau šiai dienai nieko ir neplanavau, svarbiausia buvo dabar nuvykti ik Lydso pilies ir iš jos sugrįžti.

Labai faina buvo išlipti Bearsted stotelėje ir pamatyti ant jos lentikę su užrašu "This is the station for Leeds castle". Labai, labai taip welcoming. Tik dvi platformos, sujungtos tiltu. Traukinį pasirinkau labai gerą, jis atvyko maždaug 15 min. iki autobuso, kuris veža iki Lydso pilis, pirmojo reiso, kuris išvyksta nuo traukinių stoties. Jeigu žiūrėsit žemėlapį ir bandysit eiti pėsti, tai prapulsit ir dūšia, ir kūnu-vietomis tik kelias, nė pakelės nėra, pamiškės baisinės, o ir atstumas baisingai didelis. Tik autobusu.

P1320552
Lydso pilies autobusas, 5 svarai sterlingai į abi puses. 
Lydso dvaras buvo žinomas dar 800-900 m. Manoma, kad netoliese buvo ir gynybinis fortas, bet archeologai neaptiko jokių įrodymų. Kažkur 1100-1300 metais buvo pastatyta pirmoji Lydso pilis; fortifikuotas malūnas ir vynuogynas buvo įrašyti į Domesday knygą. Šią knygą galima pamatyti eksponuojamą Nacionaliniame archyve pakeliui iš Kew sodų į Hamptono rūmus Richmmonde. Tai buvo pirmasis visuotinis Anglijos gyventojų ir turto surašymas, nes naujasis valdovas Viljamas Oranietis panoro sužinoti, kiek ir ko jis valdo. Gyventojai gi, deklaruodami savo žmonas, vaikus, avis, ožkas, grūdus, ir kitą turtą niurnėjo nepatenkinti, kad pirma surašys, o paskui jau ir atims pagal tą sąrašą, tikra svieto pabaiga. Taip ir atsirado surašymo pavadinimas: Book of Doom, Pasaulio pabaigos knyga, paprasčiau- Domesday Book. Kurį laiką pilį valdė Eduardas I ir jo žmona, Eleonora iš Kastilijos. Tapęs našliu, Eduardas I vedė Prancūzijos karaliaus seserį Margaritą, ir jaunavedžiai praleido medaus mėnesį Lydso pilyje. Karalius padovanojo pilį žmonai, pradėdamas pilies, kaip paveldimo valdovo našlės turto, istoriją. Toliau įvyko vienas iš įdomesnių Anglijos įstorijoje nesusipratimų: Eduardas II padovanojo pilį lordui Badlesmerui, tik va savo žmonai, Izabelei Prancūzei, pamiršo apie tai pasakyti. Atvykusią prieglobsčio prašytis valdovę ne tik kad per slenkstį neįleido, bet ir strėlėmis apšaudė. Nepaisant skylės atmintyje, karalius apgulė pilį, ją paėmė, ir nukirsdino lordą Badlesmerą. Našlaujanti Izabelė gyveno šioje pilyje iki pat savo mirties. Richardas II padovanojo pilį savo žmonai, Anai iš Bohemijos. Henrikas IV padovanojo pilį savo antrajai žmonai, Joanai iš Navaros. Valdovė kurį laiką ten bus savo posūnio kalinė, bet paskui bus išlaisvinta ir gyvens čia iki pat savo mirties. Tada valdovas pilį padovanojo Katerinai Valua, kuri buvo tik dvidešimt vienerių metų, kai tapo našle. Ši valdovė bus jau paskutinė, kuri pilį valdys kaip asmeninį savo turtą. Įsimylėjusi, Katerina Valua slapta ištekėjo už Oveno Tiudoro. Po tokios santuokos jai teko iškęsti tradicines paskemes-įkalinimą- bet jų teisėtas palikuonis buvo Edmundas, Richmondo grafas, būsimojo Henriko VII tėvas. Henriko VIII valdymo laikotarpiu pilis buvo pertvarkyta Katerinai Aragonietei, ir karališkoji šeima čia buvo apsistojusi prieš garsųjį 1520 m. susitikimą su Pranciškumi I. Toliau seka ilga, paini, ir ne tokia įdomi pilies ėjimo iš rankų į rankas istorija. Paskutinė pilies kaip privačios nuosavybės savininkė buvo ledi Baillie, mirusi 1974 m. Ji labai norėjo, kad šia pilimi ir parku galėtų grožėtis visi žmonės, todėl pilį paliko visuomenei. Juodoji gulbė, mėgstamas ledi Baillie paukštis, tapo Lydso pilies simboliu.

Viskas, daugiau su istorija Jūsų nebekankinsiu. Eikite, atsineškite šalto alaus.



500 akrų parkas (vis bandau nesėkmingai perskaičiuoti kvadratiniais kilometrais, bet gaunasi tokie skaičiai, kad galvon netelpa, 2,0234 km2, ar gali taip būti?) pirmiausia pasitinka gluosniais, tvenkiniais, ir laisvai kur nori goglinėjančiais paukščiais (taigi, žiūrėkit kur einat, nes laisvai galima įlipti į paukščio kakutį). Gulbės čia tanko dydžio ir eina iš paskos, bulkos kaulydamos.

P1320554
Neseniai pagausėjusi šeimyna. 

P1320556
Švarinimosi pusvalandukas. 

P1320557
Nom nom nom žolytė. 

P1320562
Romantiškai į tvenkinį svyrantys gluosniai. 

P1320571
Pats rododendrų žydėjimas. 

P1320572
Žydintys rododendrai Lydso pilies parke. 

P1320574
Kūtvėla prie žydinčių rododendrų. 

P1320575
Ilsėkimes ramybėje su vaizdu. 

P1320576
Lydso pilies parkas. 

P1320578
Lydso pilis. 

P1320586
Kam- atrakcija, kam -būtinumas. 50 svarosterlingocentų į vieną pusę. 

P1320589
Kažkoks labai gražus medis. 

P1320597
Lydso pilis-pilis ant vandens. 

P1320599
Saugokis pikto perinčio paukšto.

P1320602
Perintis paukštas, neatrodo piktas. Įsitaisė perėti per rankos atstumą nuo tako, kuriuo lankytojai eina į pilį. Ir nepaprašysi išsikraustyt. Tai ėjome ant pirštų galų. 

P1320605
Na ir ėdrūs buvo žmonės tais laikais. Bet iš kur jie delfiną gavo? 

P1320607
Lydso pilis. 

P1320609
Lydso pilis.

P1320613
Valdovės vonios kambarys. 

P1320614
Vidinis kiemelis. 

P1320618
Tokius skydus su šeimos herbais kabindavo ant išorinių pilių sienų pranešdami praeiviams, kad pilyje gedulas. 

P1320623
Lydso pilies priekinis fasadas-čia baigiama ekskursija po pilį. 
Pilies apžiūra prasideda nuo filmuko apie pilies pastato raidą. Labai įdomu pamatyti, kaip jinai keitėsi ir augo. Taipogi, galima pamatyti keletą vertingų archeologinių radinių. Štai apie Anos Boleyn buvimą pilyje byloja čia rasta maldaknygė, kurią jinai nešiodavo ant suknelės diržo. Čia pat galima išsinuomoti audiogidą. Pačių interjerų daug nefotografavau, nes daugiausia yra ledi Baillie laikotarpio daiktų. Tačiau mano dėmesį patraukė keletas skrynelių, puoštų perlamutru. Vieną mažutę dėžutę su perlamutro inkliūzais aš parsivežiau iš Betliejaus. Žinoma, manoji ne tokia vertinga. Man dar labai patiko, kad lankytojai gaudavo užduočių, pavyzdžiui, surasti visus šunis pilies interjere. Prie išėjimo muziejaus darbuotojas patikrindavo užduočių lapus ir, jeigu ne visi šunys būdavo savo vietose, krizendavo, kad teks jam grąžinti lankytojus atgal eiti dar vieną ratą. Normanų laikus menančiame rūsyje dabar laikomas vynas pilies svečiams. Piliai priklauso didelė parko, sodo, ir kitokios pramonės teritorija. Yra kelios kavinės, rengiami sakalų pasirodymai, lankytojai gali piknikauti ant žolės. Pilies suvenyrų parduotuvėje praleidau turbūt tiek pat laiko, kiek ir pačioje pilyje-be galo didelis pasirinkimas visokių valgomų ir nevalgomų daiktų. Buvau besusigundžiusi angliška levanda, bet malšinau save sakydama, kad namie dar visas maišelis Provanso ir Krymo levandos guli. Užtat nusipirkau knygą apie Anglijos karalius ir Tiudorų stiliaus rūbais aprengtą lėlę-žaisliuką ant Kalėdinės eglutės.

P1320624
Tiltas per upę. 

P1320628
Piknikas su vaizdu. Tiesa, draudžiamoje vietoje. 

P1320640
Pilis ant vandens. 

P1320641
Rožės. Anglija ir rožė-neatskiriami dalykai. 

P1320647
Angliškas sodo supratimas- kai kartu sumišai auga daug rūšių. Toks expensively organized chaos

P1320651
Pats darbymetis.

P1320652
Lubinai-mėgstamas angliškų sodų augalas. 

P1320654
Lydso pilies sodai.

P1320655
Lydso pilies sodai. 

P1320659
Labirintas.
Labirintas padarytas labai gudriai, nes išėjimas iš jo yra tik per grotą, iki kurios reikia rasti kelią. Niekaip neįsivaizduoju XVI a. ponių už parankių su ponais čia romantiškai gūžinėjančių-taip galima ir pasenti, o išėjimo ir nerasti. Tokia Harry Potter experience.

P1320660
Paklydau. Tai kas dabar bus? 

P1320664
Vaizdas į labirintą nuo grotos.
Strateginėje vietoje stovėjo uniformuota darbuotoja su radiju. Kai išprakaitavę ir paklaikusiomis akimis lankytojai klausinėjo, į kurią čia pusę jiems, vargšams turistams, pasiduoti, jinai atsakydavo, maždaug, well, I'm not supposed to tell you, but if I were you, I'd take the first turn and always turn left. Ir tada suokalbiškai mirkteldavo. Tikrai, dora moteris buvo, nesuvedžiojo mūsų.

P1320669
Įspėjimas.
P1320670
Metamorfozė. Ar tai reiškia, kad iš grotos išeisime pasikeitę? O kito kelio lauk tai ir nėra....

P1320673
Viduje-visokios baisybės.
P1320676
Visos sienos kriauklėmis dengtos. 

P1320681
LAISVĖ!!!!

P1320684
Paskutinis žvilgsnis į Lydso pilį.
Man labai didelį įspūdį paliko tai, kad turistaujama Anglijoje su visa šeima: vyras, žmona, du-trys vaikai, iš kurių vienas dar tik eiti mokinasi, kartais šeimos šuo. Kartais visi ant dviračių. Pasikrovę į kuprines maisto ir gėrimo, apžiūri pilį ar muziejų, o tada čia pat, ant pievutės, ilsisi. Ir masiškai taip. Vaikai eina visur-į tunelius lenda, į bokštus lipa, užduotis sprendžia, salių darbuotojų klausinėja. Salių darbuotojai nėra tik statistai ir eksponatų sargai, jie dar ir pasakoja ką nors įdomaus. Both thumbs up.

Jau buvo apie 13.30 val. ir gausiai plūstelėjo lankytojų. Nuo 14.00 val. turėjo prasidėti sakalų pasirodymas, bet nusprendžiau, kad pirmai pažinčiai su šia pilimi man užteks ir to, ką jau pamačiau. Jau norėjosi valgyti, o restoranai prie pilies buvo pilni ir nepigūs, o pasirinkimas skurdokas, tai tik čipsų pakelį pasiėmiau, kad jau galutinai iš bado nenuslobti iki Londono. Autobusas į stotį jau laukė (kitas-tik už valandos), todėl juo ir grįžau į traukinių stotį. Nors šiaip Lydso pilyje laisvai galima praleisti visą dieną, ypač jeigu pasitaikys kokie renginiai.

O lyja, pasirodo, tik Londone- visos mano išvykos iš sostinės buvo sausos.

Naudingos nuorodos:

Lydso pilies tinklalpis: The Loveliest Castle in the World
Autobusas iki Lydso pilies: Leeds Castle Coach Service
Lydso pilies Facebook paskyra: https://www.facebook.com/leedscastle
Lydso pilis TripAdvisor: http://www.tripadvisor.co.uk/Attraction_Review-g187056-d215696-Reviews-Leeds_Castle-Maidstone_Kent_England.html
Traukinių tvarkaraštis (Jums reikia Bearsted stotelės): http://www.nationalrail.co.uk/

Ar patiems teko lankytis Lydso pilyje?

Su meile ir kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Juodagulbaitė

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...