Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Kelionės į Rumuniją 2012 metais dienoraštis.

Sunday, July 27, 2014

               Pagaliau gavau žinią, kad susidarė grupė kelionei į Rumuniją birželio 11-17d. Nors informuoti apie kelionės grupės susidarymą yra, mano nuomone, agentūros darbas, terminui einant link pabaigos, o tylai tęsiantis, teko pačiai aiškintis ir to pasekoje sėdimos vietos pasirinkimas buvo graudus. Kiek skausmingiau reagavau į faktą, kad kelionė buvo paleista per beta.lt už maždaug 400 LT pigiau nei mokėjau aš. Kiek paguodė su manimi susisiekusi taip kelionę nusipirkusi moteris ir baimingai teiravosi kaip čia dabar bus ir gal geriau jinai kelionę grąžins...Kelionės aprašymas kataloge buvo labai dailus ir su nuotraukomis, bet pradėjus daryti “namų darbus” išaiškėjo, kad tai kažkokia Europos terra incognita. Internetinėje paieškoje pirmiausia išmeta visas kelionių agentūras, kurios turi šios kelionės maršrutus su aprašymais (kurie beveik nesiskiria), o tik paskui pavyksta rasti kelių metų senumo keliavusių automobiliais pasakojimus diskusijų forumuose, nuo kurių siaubas ima. O pagaliau pradėjus paiešką jau tikrai geros reputacijos Lonely Planet tinklalpyje, akis bado statistika, kur šalia ploto, gyventojų skaičiaus, minimalios algos ir panašios statistikos pateikiamas skaičius žmonių, kuriems sostinėje įkando benamiai šunys (!), 2005 metų pateiktoje statistikoje tokių nukentėjusiųjų yra 15,000. Dabar guodžia tik tiek, kad mano išsirinktoje kelionėje sostinė neįtraukta. Per TV Rumunija buvo minima labai dažnai, kai Prancūzijos prezidentas įsakė deportuoti  kažkuom prasikaltusius čigonus (romus) su kelių šimtų eurų kompensacija, o paskui beveik nieko nebuvo girdėti iki džiugios žinios delfyje, kad Lietuva pagal sergamumą sifiliu yra antra poRumunijos.
Žinoma, visada svarbu ieškoti teigiamų dalykų, todėl nesiskundžiu, tiesiog noriu parodyti su kokiais sunkumais teko susidurti ruošiantis šiai kelionei. Didelis atradimas man buvo sužinoti, kad ši šalis jau nuo 2007 metų yra ES narė. Šis faktas palengvina sienos kirtimą bei galima parsivežti įvairių dalykų be muito, bet informacija apie tai, kas yra vertingai turistui vežtina iš šios šalies išvis skurdi, minimi tik slyvų brendis, sūriai, keramika ir siuvinėti rankdarbiai, bet padorios iliustracijos dar ilgai reikia naršyti. Ne, grafo Drakulos aš nepamiršau, bet apie jį atskira kalba. O kas dėl bevielio interneto, mane pažįstamas iš Rumunijos nuramino, kad Rumunija yra antra pasaulyje šalis po Singapūro pagal bevielio interneto padengiamą teritoriją, jo nebus tik tualetuose (tipo, bajeris).Taigi, šiame skyrelyje talpinsiu kelionės į Rumuniją įspūdžius.  




2012.06.08.


Šiandien sužinojau, kada išvažiuoja autobusas. Buvo proga pakelti ir kelionės dokumentus ir vėl pasižiūrėti  kas būna, kai klaviatūra nenuvaldoma. Pavyzdys: informacijoje keliautojams rašoma, kad Bran pilis suaugusiems kainuoja 20 RON, tai gaunasi apie 5 EUR, o senjorams vyresniems nei 65 metai kaina yra 15 EUR. Tai aišku, visi žinom, kad pensininkai turtingiausiai gyvena, prikaupę viso per gyvenimą, tai ir kaina jiems atitinkama :-). Turbūt, vietoj EUR norėjo RON parašyti. Kitas dalykas, kuom aš nepatenkinta, tai Lonely Planet nesugebėjimas atsakyti į elektroninį laišką per savaitę. Aišku, švenčių proga (Elžbietos II karūnavimo 60metis) ten buvo laisvos dienos ir visa kita, tai tik šiandien gavau atsakymą, kad negali man atsiųsti kelionių gido skyrių apie Rumuniją, nes pas juos technika sustreikavo. Savaitgaliais, žinoma, nedirba. O įmonė, į kurią kreipiausi dėl išmaniojo telefono (tada galėčiau skaityti ir vėliau atsiųstus skyrius) iš vis neisteikė atsakyti į elektroninį laišką. Mane tai užparina. Jeigu atsakymas yra ne, tai ir sakykit tiesiai šviesiai, yra ir kitų įmonių kur dar galiu kreiptis. Lietuva, vienu žodžiu. Dar apsipirkau maisto į kelionę. Jau dabar rėmuo skundžiasi į visą chemiją žiūrėdamas, bet nieko nepadarysi. Vaisius ir daržoves pirkti atidėjau paskutinei dienai. Pamiršau nupirkti pleistro.


2012. 06.11


Kelionė prasidėjo nekaip-betriūsdama vonioje pasitempiau nugarą. Diena praėjo pakuojantis ir perkant paskutinius pirkinius. Išvažiavome 3 valandą ryto nuo Forum Palace Vilniuje. Autobusas patogus, daug vietos kojoms, bet kondicionavimas labai stiprus. Pamiršau įsidėti šalikėlį kaklui, tai dangstausi striuke. Oras labai lietingas. Kai pasiekėme Kauną už 1,5h, tai lietus pilte pylė. Truputį po 5 valandos ryto atvažiavome į Marijampolę. Kol kas sėdėjau viena, tai galėjau susirangyti kaip kirmėliukas ant dviejų sėdynių ir pasnausti. 6.30 pasiekėme Alytų. Vis dar karaliauju ant dviejų sėdynių. Buvau nupaudusi iki WC autobusų stotyje. Etatų mažinimas ir čia pasireiškė: WC mokamas bedroje eilėję su bilietais informacijoje, tai belaukiant, kol koks pensininkas nusipirks bilietą gali ir pūslė neatlaikyti....Bet šiaip taip subėgiojau. 


Siena su Lenkija. Atsukame laikrodį 1 valandą atgal. Kelionės vadovė pasakoja apie Lenkiją. Jinai yra po Suomijos antra šalis Europoje pagal ežeringumą, apie 9.000 ežerų. Artėjame prie Augustavo. Pirmoji Lenkijos sostinė buvo Gnieznas, Piastų dinastijos miestas. Jo herbe yra baltas erelis, perkeltas ir ant šalies herbo. 


Gniezno herbas, skolinta iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:POL_Gniezno_COA.svg

Oras vis dar apniukęs, bet saulytė bando prasimušti pro debesis. Pietų klausimas dar neaiškus, bet turiu batoną, margarino ir dešros bei indelį užpilamų karštu vandeniu makaronų. Augustavas garsėja savo šliuzais ir kanalais. Man pasidarė įdomu, kaip veikia šliuzo mechanizmas. Per Vivattur buvau pasiėmusi žemėlapį su plaukiojimo maršrutais, turėtų būti labai įdomus ir gražus maršrutas kelioms dienoms. Norėjau detaliau pasiklausinėti, bet tos panelės lenkės nemokėjo angliškai. O dar nori keliones pardavinėti...Šiek tiek pakramtymui pasidarau sumuštinių. Dešra, nors ir vakuume ("Juodkrantės") sugedusi antra diena po pirkimo, keliauja šiukšlynan. Gale sėdintys vyrukai daro "kad oras pagerėtų". Privažiuojame Lomžą.Vadovė toliau pasakoja apie Lenkijos istoriją. Man vis tiek kyla klausimas dėl Krėvos unijos, nes esu girdėjusi istorikų nuomonę, kad vis dėlto tai buvusi tik sutartis. Rašau SMS kolegai Vytautui, jis tvirtina, kad visgi tai buvusi unija. Varšuvoje vadovė labai giria Lazenkų parką ir rūmus. Iš internetinės svetainės susidaro tikrai geras vaizdas. Varšuvoje tai normaliai taip ir nesu buvusi, gal reiks pamedžioti kokią akciją bilietams. Apie 10 valandą įstringame siaubingame kamštyje ir judame po porą metrų visą valandą. Tačiau Lenkijos keliai stipriai susitvarkę, daugiau problemų važiuojant neturėjome. Tai tikrai nuostabu, nes pagreitėja pervažiavimas. Vadovė primena, kad garsusis kompozitorius Šopenas yra gimęs Lenkijoje. Įkeliu nuorodą į jo muziejaus internetinę svetainę: http://chopin.museum/en

Kadangi pirmoji kelionės diena bus beveik visa Lenkijoje, tai sudariau tokį įdomų žodynėlį iš pakeliui pamatytų iškabų:

wulkanizacja- kol kas dar neišsiaiškinau reikšmės, bet su ugnikalnio išsiveržimu neturi nieko bendro.
uroda- gražuolė. Jeigu Lenkijoje pasakys, kad esate urodų uroda, tai bus komplimentas.
sklep- parduotuvė. Lietuvoje taip kaimuose rūsys vadinamas. 
zajezd-???
uwaga- dėmesio, atsargiai
pojazd-???
restauracja-  restoranas
magazyn-???
sala weselna- vestuvių salė
noclegi- nakvynė
 
Ech, su šia kalba net Gūglė-transleit nepadeda. Pietaujame 13.30 Gorski įstaigoje. Čia stoja visi turistiniai autobusai. Futbolo čempionato proga šalyje visur plazda vėliavos. Pietums ėmiau žirnių sriubos su šonine ir vaisių lėkštutę. Oras šiek tiek šyla, eismo kamščių nebepasitaiko. Bevažiuodami pasižiūrim klasika tapusį "Drakulą" pagal Bram Stoker knygą. Kažkada vaikystėje esu aptikusi dar VHS variante šitą filmą pas tėvus, tai man neleido žiūrėti, nes baisiai nepadoriu buvo laikomas :-)


Artėjam prie Krokuvos. Vadovė papasakoja apie miestą, paliečia ir Aušvico/ Osvencimo istoriją. Yra kompanijų, organizuojančių pažintinį turą iš Krokuvos: http://www.escape2poland.co.uk/auschwitz_tour.html  Gausėja žalumos, miškų, mažų miestukų; nebesimato didmiesčio ženklų. Kelyje gausu garso izoliacijos tvorų ir tvorų nuo gyvūnų. Prasideda kalnai, kurie man pernai paliko stiprų įspūdį. Keliai čia visur mokami. Krokuvą privažiuojame apie 17 valandą. Beje, dabar galima gauti ir skrydį į Krokuvą: http://www.swoodoo.com/lt/oro-uostas/Krokuva-KRK Je, mačiau stirną! Kalnuose dominuoja nedideli vilos tipo individualūs namai, 2-3 aukštų. Daugelis jų, net ir kapinės, stovi tiesiai ant stataus šlaito-kaip architektai ir sugeba??? Kiti namai stūkso ant kalvų, kaip kokie erelių kuorai. Visi be išimties stogai nuožulnūs, kad sniegas nesikauptų. Namų mansardose matosi šventųjų statulėlės. Pasitaiko dvarus imituojančių namų su portikais ir kolonomis. Labai dažnai pasitaiko medinių namų puošyboje toks pusės saulės elementas.
Apie 19 valandą privažiuojame Slovakijos sieną. Jos kalnai primena egzotines salas, kur dominuoja didžiulė ketera. Pravažiuojame nuostabiai gražią Oravos pilį.


Oravos pilis, skolinta iš http://en.wikipedia.org/wiki/File:Slovakia_Oravsky_Podzamok.jpg
Mediniai namai ilgi, galu į pagrindinę gatvę, 1-2 aukštų. Tokia gamta įpareigoja plėšikus darbuotis keliuose ir Slovakija turėjo vietinės reikšmės Tadą Blindą, pavarde Janošekas. Apie Janošeką sukurta bene penkiolika poemų, dešimt prozos kūrinių, parašyta septyniolika straipsnių ir akademinių studijų, nutapyti trys paveikslai ir parašyti trys muzikiniai kūriniai. Dabartinėje Slovakijoje yra bent dvylika vietovių, pavadintų jo vardu, o asmeniniai plėšiko daiktai (tarp jų ir kirvis) saugomi šalies muziejuose .  Nuostabūs vaizdai, kalvos, miškai! Kalnai sutvirtinti grandininiu tinklu, kad akmenys neriedėtų ant kelio. Kyla/leidžiasi nuostabus rūkas kalnuose, lyg gaisro dūmais dega.




 Autobuso variklis urzgia, toks jausmas, kad ims ir iššoks King Kongas ant kelio :-) Darbštūs čia žmonės, elektros pastotės stačiais kalnais atvestos; iš tolo jas sunku nuo keltuvų slidininkams atskirt. Vis dažniau pasitaiko avių bandų. Pravažiuojam nuostabius kurortinius viešbučius prie slidinėjimo trasų.


  

Tačiau daug kur vis kyla klausimas: pastatas ką tik baigtas statyti ar ką tik apleistas, nes langai ir durys užkalti, iškaba tebėra...Nakvojame viešbutyje "Polana" Zvoleno miestelyje. Viešbutis gana prastas ir apšepęs, durys į vonią net neužsidaro, yra tik viena rozetė ir labai nepatogioje vietoje. Gyvename trise, iš jų dvi-knarkiančios... Šios dienos maršruto žemėlapis: http://goo.gl/maps/cmXf

2012.06.12



Pusryčiai kontinentiniai: kava, arbata, sultys, duona, sviestas, džemas, sūris, kumpis, pomidoras, paprika. Sotu ir užtenkamai, nors ir ne švediškas stalas. Apie 9 valandą ryto kertame sieną su Vengrija. Keičiamės valiutą. Yra parduotuvėlė, kur visi apsirūpina Vengrišku vynu. Sumoku 850 forintų už butelį Kekfranko (pilnai anas vadinasi Dunantuli Kekfrankos Peledes, produce of Hungary, medium sweet red wine, 11,5 proc., 0,75l,). Gaunasi 10 LTL su centais (giminės iš Lietuvos barasi, kad permokėjau). Vengrijos panorama nėra įspūdinga. Lygūs žali laukai, kaimeliai, bažnyčios. Toli matosi kalnų virtinė. Laukai apsėti ir apsodinti. Labai dag kukurūzų sodinukų. Toliau mūsų maršrute yra vulkaninio dirvožemio Tokajaus miestelis ir vyno degustacija. Šlovę šiam miesteliui vynas gavo dar XVIII a. čia gaminamas asu vynas. Jo atsiradimas pagrindžiamas legenda: turkams apsupus miestą, gyventojai nenuėmė derliaus ir vynuogės sudžiūvo, tačiau paskui visgi iš jų vyną išspaudė ir tai buvo asu vynas. Vynas minimas net šalies himne, radau anglišką vertimą: "In the grape fields of Tokaj You dripped sweet nectar". Rūsiai šiame miestelyje yra po žeme iki kelių kilometrų gylio ir kalnuose. Tenais ant sienų susikaupia naudingasis pelėsis, kuris patenka ir į vyną. Taip atsirado ir jau minėtasis asu vynas: gerybinis pelėsinis grybelis pažeidžia vynuoges, jos sudžiūva iki razinų, kurios lemia vyno saldumą. Vynas laikomas apie 20 metų ąžuolo statinėse, paskui supilstomas į bespalvius 0,5 l butelius siauru kaklu. Tokajaus regionas pagamina apie 10 mln litrų per metus. Daugiau apie šio regiono vynus galima pasiskaityti:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Tokajus
http://www.vynozurnalas.lt/index.php?&page=184&id=458
http://gyvenimas.delfi.lt/cooking/kova-del-tokajaus.d?id=43756455
http://www.meniu.lt/naujiena/vengru-vyno-arkliukas-tokajus
http://www.lrytas.lt/-13183288151316424586-po-tokajaus-region%C4%85-vyno-keliu-nuotraukos.htm
Straipsniai nėra ilgi, bet pateikia įdomias istorines detales. O mes jau įvažiuojame į Tokajų ir iš kukurūzų laukų pervažiuojame į vynuogynus.






Pasivaikštome po patį miestelį. Kaip teisingai viename iš aukščiau įdėtų nuorodų rašoma, vynas yra vienintelė regiono įžymybė. 











Kaip matote iš foto, nothing to write home about.  Degustacija vyko Himesudvar rūsyje. Kainavo 2,000 forintus žmogui (padarė nedidelę nuolaidą). Gaunasi apie 24 LTL. Degustavome 5 rūšių vyną. Šią šeimą išlaiko 3 ha vynuogyno.





Mano minėtasis pelėsis.


Carų vynas asu kainavo 10,700 forintų už 0,5 l butelį, gaunasi 130 LTL. Mano biudžetas šiuo klausimu supliuško beviltiškai, lieka tik džiaugtis, kad vynas neskanus pasirodė. Deja, vyno rūsių pamatyti neteko, nes naktį ten įsigavo lietus. Šia degustacija nelabai likome patenkinti, nes visi jau buvę degustacijose kitose šalyse, tai ši pasirodė labai primityvus pagėrimas.  Susigundžiau lauktuvėms paimti 2009 metų labai skanaus Zeta 0,75 l, saldus, 2690 forintų gaunasi apie 32 LTL, tokio supelėjusio skonio (nu va kur smukau, lauktuvėms vežu spelėjusio vyno). Stabtelime papietauti. Kadangi laikas spaudžia, imame tik guliašo sriubos (1,000 forintų gaunasi apie 12 LTL).







Pasiskaninimui pipiriukai patiekti atskirai kartu su balta duona. Mėsa, bulvės, pupos. Šiek tiek aštroka, bet valgoma ir skanu bei sotu. Sieną su Rumunija kertame apie 18 valandą, t.y. 19 valandą vietos laiku. Pasieniečiai patikrina pasus. Vėl pasukame laikrodžius. Valiutos keityklos nesimato, bet degalinėje galima pasikeisti. Reikia pripažinti, kad Rumunijos lėjos yra labai gražios. 1 lėja yra maždaug 77 LTL centai.





Rumunija yra 78 pagal dydį valstybė pasaulyje. Iš įdomesnių gyventojų čia yra saksai. Tai vokiečių kalnakasių kolonistų iš XII a. palikuonys. Karalius juos apgyvendino ant šalies ribos, kaip barjerą nuo savo tautos, jeigu kiltų karas. Gudru, ne? Kryžiaus žygiams pasibaigus, čia dar atsikelia Teutonų ordino žmonės padėti gintis nuo totorių mongolų. Perėjose statomos pilys apsaugai. XVI a.  tarp vietinių vokiečių paplinta liuteronybė. Po Antrojo pasaulinio karo dalis vokiečių gryžo į Vokietiją. Esame Maramures provincijoje. Jinai garsėja tuo, ką pamatyti šioje ekskursijoje  net iš tolo nepavyko-medinėmis UNESCO saugomomis bažnytėlėmis kalnuose.


Skolinta iš http://en.wikipedia.org/wiki/Romania (c) Alexandru Babos

Dar šiame regione yra "linksmosios kapinaitės". Jos pernai buvo įtrauktos į kelionės programą, o šiemet jau nebe, deja.
Skolinta iš http://en.wikipedia.org/wiki/Merry_Cemetery (c) Paf

 Pakeliui matome nuostabius namelius su sodais. Daugumoje tai yra vieno aukšto kotedžai, daug statybų vyksta. Kalnai neaukšti, bet gausiai apaugę žaluma. Apie 20 valandą pasiekiame viešbutį. Rumunijos viešbučiai šios kelionės metu buvo patys geriausi. Gyvename ne bet kur, o Baia Mare miestelio Best Western Eurohotel. Dvivietis kambarys, dušas, WC, mini baras. Viešbutyje yra sporto salė, baseinas, sauna, masažo kambarys, baras, restoranas, grožio salonas. Kol kas šalies dar nedaug matėme, bet ką matėme-labai patiko. Tikrai neatitinka to vaizdo, kurį buvau susidariusi prieš kelionę, t.y. viskas žymiai geriau. Blogai tik tai, kad daug važiavimo autobusu. Šios dienos maršrutas: http://goo.gl/maps/Qm9d

2012.06.13


Keliamės ir einame pusryčių. Vakare nepastebėjau, kad vonioje yra plaukų džiovintuvas. Man pagirios, truputį pykina (nuo degustacijos). Gerai rusai sako, gėrimų nereikia maišyti. Šiandien pagaliau prasideda kelionė po Rumuniją, iki kurios teko taip toli važiuoti. Dangus apsiniaukęs, bet gal pasitaisys. Persirengiau naujais rūbais, nes marškinių apykaklė pajuodusi, lyg nesiprausčiau visiškai. Pusryčiams turime gausų švedišką stalą. Pasiėmiau dribsnių su pienu, 2 kietai virtus kiaušinius, jogurtą, pomidorą su mocarelos sūriu, kavos, sulčių. Vienžo, pavalgiau sočiai. Vandens iš po krano įsipyliau į plastmasinį buteliuką ir visos kelionės metu pasipildydavau- nieko neatsitiko.Taigi, esame Baia Mare, antrame pagal dydį Rumunijos mieste (apie 115,000 gyventojų), nors tiek jo pamatėme, kad visai mažulytis pasirodė. Iš čia patogu rengti žygius į kalnus. Miesto pavadinimas 1328 metais pirmą kartą paminėtas kaip Rivulus Dominarum, t.y. Moterų Upė. Taip yra todėl, kad kalnakasių žmonos upėje auksą plovė.Pasigūglinus nustembu tarp garbingų gyventojų ir Lietuvos dailininką Mstislavą Dobužinskį radus. Iš tokių įdomesnių lankytinų vietų siūlau mineralų muziejų su didele mineralų kolekcija, kurios tik nedidelė dalis eksponuojama. Kadangi mano kelionė buvo daugiau-deja, deja- apžvalginė, neteko mums šios įdomios vietos regėti. Dabar pateikiu porą įdomesnių nuotraukų iš šio didmiesčio senamiesčio.

















Manau, čia verta paminėti, kad valkataujančių šunų, ir didelių, labai daug. Jie taikūs, ateina pasigerinti, bet baisoka, nes dideli žvėrys. Pajudame Turgu Mures link. Vaizdai pro langą labai įdomūs.Pavyzdžiui, labao gilūs grioviai vandeniui nutekėti, o vanduo, kaip ir upėse, rudut rudutėlis.



Namukai susiglaudę, kaimynas prie kaimyno, kartais tik serbentų krūmų eilė skiria, daržiukai su bulvėm, pupom...Pakelių kryžiai įdomūs, iš kartono padarytas Jėzus. Kelio ženklas-"atsargiai, priekyje karvės". Jos pačios ganosi sau prie kelio. Intensyvūs kelio darbai, čia daugiausia ir sėdėjome kamštyje.



Toliau apkalbame vietinius delikatesus. Tuica- slyvų brendis. Jau iš anksto žinojau, kad tai yra vežtinas namo dalykas. Jo galima rasti, bet sunkiai, parduotuvėse ir nesunkiai, bet gal nelabai saugiai, "pas žmogų". Nors Wikipedija rašo stiprumą 45-60 procentų, manasis butelaitis, legaliai parduotuvėje gautas, teturi 32 procentus. Kainavo jisai apie 35 RON, gaunasi apie 27 LTL. Radau ir gamintoją, va kaip butelaitis atrodo.  Nuostabiai graži gamta, didžiuliai žalumos plotai, kelias vingiuoja kaip serpantinas koks, todėl judam vos vos, stabdo ir jau minėti kelio darbai. Kai kurie namų stogai su kryžiais. Bažnyčios turi tokį priebutėlį, puoštą pakabinamais vazonais su petunijomis. Tuo pačiu pakalba vadovė ir apie čigonus. Vietiniai čigonai yra labai geri kalviai, vestuvių muzikantai. Na, o kad nepagalvotumėte, kad Kūtvėla kelionėje visiškai prasigėrė, tai čia fotografuoti vaizdai pro langą:









Turgu Mures dar žinomas kaip rožių miestas. Ši gėlė labai populiari, žydi kur gali. Jį privažiuojame apie 11.30, prasikeikę spūstyje, todėl lieka vos 40 minučių pabėgioti po centrinę aikštę. Vadovė vis skubina, nes laukia ilga kelionė į kitą miestą, o ten lankomas objektas dirba iki 16 valandos. Palakstome kaip bities įgelti po rožes ir tiek, visi nepatenkinti, nes norisi ilgiau pabūti. Vairuotojai vėluoja mus pasiimti, sunku rasti sustojimui vietą. Kadangi vietinės dakų gentys buvo nukariautos romėnų (kiti sako, pačios pasidavė), tai susimaišę gyventojai save kildino iš romėnų, todėl Rumunijoje yra 7 Romos vilkės skulptūros kopijos, viena iš jų-Turgu Mures mieste. Šiek tiek įspūdžių:















Pagrindinis lankomas objektas turint laiko būtų Kultūros rūmai, garsėjantys Venecijos veidrodžių sale. Bet mums nebėra kada stypsoti vietoje, laukia kelionė į Sigošoaro miestą. Pakeliui negali nesigrožėti gamta:







Šis miestas dar garsėja kaip Drakulos gimtasis miestas, todėl išklausome ir Drakulos biografiją. Pakeliui pastebiu įdomių interjero detalių: šuliniai dengti ažūriniais stogeliais, populiarios vynuogių pergolos, daug gandralizdžių. Namų pamatai iš akmenų, namai dviejų aukštų. Sigošoare esame apie 15.30 valandą ir labai nusiviliame vadovės darbu, nes lankomas objektas dirba ne iki 16 valandos, o iki 17.30. Nei reikėjo tiek lėkti, nei ką, galėjome nuostabiame rožių mieste ramiai kavos išgerti. Vadovė laksto, grupė paleista, kas kur nori eina, niekas nieko nežino, bilietai neatitinka, pabirom kaip žirniai. Kažkokia katastrofa. Man trūksta kantrybė ir einu pati sau kur noriu.






Vaizdas nuo laikrodžio bokšto, dėl kurio šitaip lėkėm.
Elnio namas


Vienas iš išlikusių gynybinės sienos bokštų, dabar čia gyvena kapinių sargas.


Kalno bažnyčia, iki kurios reikėjo lipti laiptais.









Drakulos gimtajame name dabar restoranas.


Balandėliai.




Viduramžių miestas, bet vėlgi nothing to write home about. Viena kita suvenyrų parduotuvė. Labai dailios siuvinėtos bliuskutės, bet prašo po 250 RON, 193 LTL.Viešbutyje esame labai greitai, jis už kelių kilometrų nuo Sigošoaro. Nelabai esame patenkinti, nes tai visiškas kaimas, nėra ką veikti, galėjome daugiau kur laiko praleisti. Bet pats viešbutis labai fainas. Gyvename Hotel Poenita. Vakare einame kaimiškos idilės pažiūrėti, net užsimanau čia gyventi....

Viešbutis.
Benamiukai :-((((
Vaizdas pro kambario langą.






 Žmonės tyliai sau krebžda, darže augina salotas, žirnius, svogūnus, dailiai nameliai apaugę vynuogienojais, laikomos kiaulės, vištos, avys... Pasivaikštome ir einame miegoti. Šios dienos kelionės žemėlapis: http://goo.gl/maps/3NBX

2012. 06. 14

Atsibudau lovos kaimynei knarkiant, paukščiams už lango čiulbant, karvėms mūkiant ir gaidžiams giedant. Miegojau gerai, matyt, pasivaikščiojimas padėjo. Išvykstame Brašovo link. Miestas dažnai pasitarnauja filmuojant istorinius filmus. Jame yra, sakoma, siauriausia gatvelė Europoje (nors daug miestų tą tvirtina). Brašovo gyventojai pirmieji sukilo prieš Čiaušesku režimą. Iš lankytinų objektų garsi Juodoji bažnyčia, viena talpiausių Balkanuose ir didžiausia gotikinė bažnyčia Rumunijoje. Aš vėl bastausi savarankiškai, nes grupė labai lėta, o vadovė-dar lėtesnė, net pikta darosi, ar tam tiek kelio trenktąsi?


Tokį vaizdą pamatę net prilipome prie lango, visi ištroškę ir vis nespėjantys nusipirkti šių gėrybių.




Miesto herbas.


Kažkada vietoj Brasov buvo Stalin.
Juodoji bažnyčia. Liuteronų jinai, todėl pasitikėjau sutiktais rusų turistais ir vidun nėjau nuogų sienų žiūrėti.








Panorama buvo graži, iki jos kelia va toks oro keltuvas, suuagusiam žmogui į abi puses 15 RON, apie 12 LTL. Trunka 3 minutes, bet paskui reikia žvirgžduotu taku eiti, kojas pamušti galima. Maža kabina, įlipus visa juda braška. Kadangi vaikščiojau savarankiškai, turėjau laiko prisėsti kavos puodeliui kalno papėdėje esančioje kavinukėje. Užsisakiau Vienos kavos (7 RON, 6.50 LTL), labai skani. Pastatyti bio tualetai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.Toliau kelionę tęsiam Bran pilies link. Ši pilis vadinama Drakulos pilimi, išgarsėjo po Bram Stoker knygos, tačiau teisybė ta, kad Drakula čia lygtais kartą nakvojęs, lygtais kalintas buvo. Šiek tiek jo biografijos detalių: http://lt.wikipedia.org/wiki/Vladas_Drakula











Pilies viduje fotografuoti negalima. Pilis dabar grąžinta savininkų giminaičiams (buvo nusavinta prie Čiaušesku), vidaus interjerai iš privačių kolekcijų. Šalia pilies matosi sienos griuvėsiai, kadaise skyrę Valakiją ir Transilvaniją. Mums buvo pasamdyta gidė. Porą kartų jinai vis klausė "ar jie su mumis?" kai mūsų grupės žmonės garsiai kalbėjosi. Pirmą kartą sutinku gidę, kuri drausmina grupę....Laisvo laiko vėl katino ašaros, tai spėju nusipirkti išsinešimui sumuštinį ir apibėgti suvenyrus. Suvenyrai tai baisūs, visiškas kičas, bet aptinku sūrių ir keramikos, tai pasikraunu kaip reikiant. Ir gerai, nes daugiau tokios geros progos nebepasitaikys, nes vadovė tokiam reikalui, kaip suvenyrai, laiko neskiria. Net nepapasakojo, ką tokio vežama iš vietinių suvenyrų, gerai, kad buvau pati susižinojusi. Toliau kelias veda Peles pilies link. Tenais mūsų irgi laukia gidė. Ši pilis buvo pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje turėjusi liftą, ir pirmoji Europoje įsivedusi elektrą. Vidaus interjerai nuostabūs, tiesiog žandikaulis atvimpa. Venecijos stiklo veidrodžiai, riešutmedžio baldai, servyzai, rytietiški kabinetai...Apspangimas visiškas. Niekad negalvojau, kad tokioje Rumunijoje gali būti Versalio vertas konkrentas. Absolute bliss. Viduje vėlgi be mokesčio negalima fotografuoti, bet terasose pliauškinam kiek galim.











Čia yra tai, ką galima vadinti a hidden gem, nes iš išorės pilis tikrai nėra, kad būtų wow. Pvz, Rundalės pilis Latvijoje kur kas įspūdingesnė. Tačiau vidaus interjerai perspjauna viską. Į šią pilį kilome pėsti gana ilgai, nes autobusams kelias neduotas, tik lengvosioms mašinoms. Atgal irgi einame pėsti, nes mūsų viešbutis netoli, o pakeliui ir Sinajos vienuolynas. Jisai garsėja savo freskomis, kurias tapė ir iš pastato išorės. Tokių cerkvių yra nemažai Rumunijoje.










Dalis grupės laukiam nusipirkti žvakučių uždengti, bet vadovė jau veda kitus kažkur toliau. Supykstame, kad esame vėl palikti, ir nusprendžiame nebesivyti. Kioskelis uždarytas, tai žmonės deda pinigus ant stalo ir krapšto žvakutę pro plyšiuką. Tai pamatęs, lėtai prieina patarnautojas (Rumunijoje skuba tik turistai). Atsikvepiu lengviau, nes mano tikslas dar buvo medinės ikonėlės. Žvakutės statomos lauke, tam skirtuose "namukuose", sužymėtuose numeriais arba tikslu, pvz. už mirusius. Įsikuriame labai prašmatniame viešbutyje Sinaia Palace (durys taip durnai surėdytos, kad tenka iš antro karto nepavykus savarankiškai kviestis personalą, kad atrakintų su magnetine kortele) ir einame pasidairyti po kurortinį Sinajos miestelį.  Pakeliui aptinkame vietinės reikšmės supermarketą, kur apsiperkame vyno. Mano sąskaita buvo 86 RON, 67 LTL, mokėjau kortele, už 1 butelį tiuikos ir 4 butelius Rumuniško vyno. Maišą nešiau glėbyje, buteliai žvangėjo, ir praeiviai žvelgė su baiminga pagarba.




Vakarienei kepta bulvė ir vyno taurė, 13 RON, 10 LTL.








Paskui dar pasivaikščiojau po apšviestą parką prie viešbučio ir išsimaudžiau vonioje. Mėgstu pamirkti karštame vandenyje ir atpalaiduoti galūnes. Šios dienos maršrutas: http://goo.gl/maps/hbJ7


2012.06.15

Kadangi Sinajos vienuolyną apžiūrėjome vakar, šiandien gavome valandą ilgiau pamiegoti ir važiavome į Sibiu miestą. Deja, čia labai mažai ką žiūrėti, o kelias iki jo buvo ilgas. Mažas senamiestis, pora lankomų objektų, nieko ypatingo. Nenorėčiau čia gyventi. Daug vietų pavalgyti, bet nei viena nepatraukė. Vienintelis vertas dėmesio dalykas buvo tautodailės galerija su Europinėmis kainomis. Tada pajudame Vengrijos link. Kadangi stringame kamštyje, tai fotografuoju pro langą. Pagrinde tokia kelionė ir gavosi-pro langą...













Vadovė eilinį kartą sako viena, daro kita, todėl įtvirtintos bažnyčios, vietinės autentikos paminklo, taip ir nepamatom. Tenka tenkintis ti tuo, ką duoda Gūglas (gal jam dar ir už kelionę sumokėti?).  Prašom čia: http://www.pbase.com/bauer/fortified_churchesVengrijos viešbutyje Negy Evszak esame apie 11 valandą vakaro vietos laiku. Viešbutis labai keistas, pradedant nuo nesandarios dušo kabinos, nešvaros, triukšmo iš kebabinės lauke, daug nesusipratimų su kambariais- tai patalynės nėra, tai vienoje lovoje su kažkuom tenka gult...Visiškai rekomenduoju aplenkti šitą siaubo nakvynės vietą. Šios dienos maršrutas: http://goo.gl/maps/PuLb

2012.06.16

Viešbutis mėgsta keistus juokus: pusryčiams švediškas stalas, o kava-mokama, perkant prie baro. Visi tiesiog pasiuto. Virtuvės personalas pastoviai kažką burbėjo, lėkštes barškindami. Pakraupau ir tiek, o dar 3 žvaigždutės...Toliau planuose yra maudynės terminiame baseine Miškolco kurorte. Suaugusiam žmogui 4 valandų maudynės kainuoja 2200 forintų, gaunasi 27 LTL. Mes tiek negauname, bet man asmeniškai užtenka. Labai savotiška yra tai, kad viskas įrengta uolose. Labai įdomu leistis nešamai vandens srovės ir matyti virš galvos uolas. Man tai buvo pirmas kartas tokiose maudynėse, tai labai atsigaivinau.Labai keisti persirengimo kambariai-iš abiejų pusių užsidaračios būdelės bendroje patalpoje, kur saugojimo spintelėse už 100 forintų raktui paliekami rūbai ir daiktai. Nenustebkite besirengiant ne vietoje įžengiant vyriškiui. Paskui dar pasivaikščiojau po labai gražų parką.


Pietums už likusias monetas teįstengiau štai tokį pyragaitį su Coca Cola.





Parkas labai prižiūrėtas, galima pasiirstyti valtelėmis, yra boblsėjaus trąsa, voverės laksto, gulbės plunksnas kedenasi. Pakeliui, kad galutinai išsileisti forintus, stojame dideliame perkybos centre. Paimu kelis indelius Vengriškų pipirų lauktuvėms, moku kreditine kortele. Tolimesnis Vengrijos peizažas nykus, pramiegu visą kelią. Slovakijoje vėl važiuojame nuostabios gamtos apsuptyje, kelias geras, judame greitai, diena šilta ir giedra. 19.20 kertame sieną su Lenkija ir apie 11 valandą vakaro esame viešbutyje Čenstakavoje. Šios dienos maršrutas:  http://goo.gl/maps/Ivfj

2012.06.17

Viešbutis Čenstakavoje Hotel Grand. Vakar jau buvau tokia mieguista, gal ir maudynės paveikė, tai dalį krepšių palikau autobuse, atsitempiau tik kuprinę su vynais ir naktiniais baltiniais, kritau į lovą kaip užmušta. Ryte nebuvo duše karšto vandens, tai labai atsigaivinančiai pasidušinau. Buvome trečiame aukšte, tai gal karšto vandens reikėjo palaukti ilgiau, bet nei viena iš trijų nesulaukėme. Išvažiavimas 8.15. 8.30-10.00 intervale lankomės Jasna Gora vienuolyne, kur saugomas Čenstakavos Madonos paveikslas. Nusiperku lauktuvėms įvairių jos abrozdėlių. 








Tai mano antras kartas čia. Šventovė pastatyta toje vietoje, kur kadaise kabojo Švč. Mergelės Marijos paveikslas. 1430 m. jį buvo apgadinę Jano Huso kariai, tačiau nedelsiant restauruotas, paliekant du randus. XVII a. Jasna Guroje, nedidelio Čenstakavos miestelio pakraštyje, esantis vienuolynas-tvirtovė atlaikė švedų puolimus ir nuo to laiko jis bei Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapo kančios ir Lenkijos tvirtybės simboliu. Keliaujam per Lenkiją stebėtinai lengvai, keliai taisosi ne dienomis, o valandomis. Valgome greitus priverstinus pietus tame pačiame Gorski kaip ir važiuodami pirmyn. Tenais sutinkame dar du autobusus iš Lietuvos, vienas į Luaros pilis, kitas- Provansą. Taip ir norisi į pastarąjį nelegaliai kur susirangyti bagažinėje...Palaikau tai ženklu kitai kelionei. 
18.20 Lazdijų pasienio punktas. 
23.30 Vilnius.

Šios dienos maršrutas: http://goo.gl/maps/310z

GAME OVER :-)

Su begaline meile, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla


0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...