Paskutinis Rojaus pasispardymas. Maltos sostinė Valeta- savo įkūrėjo vertas palikimas.

Nekas, kai kelionę pradedi oro uosto duty free alkoholio skyriuje, bet į žadėtus +27'C išskridau iš darganotos Tėvynės peršalusi kaip reikalas. Perkant plastikinį buteliuką brangaus gėrimo grynai glandų išorinio įtrynimo tikslams, reikėjo pateikti skrydžio dokumentus. Tai dabar visi skrydžių saugumai žinojo, kad tokia dorų intencijų moteriškė kaip Kūtvėla ne tik kad skrenda į Maltą, bet dar ir alkoholio vežasi. What a terrific start.

Už brangiai, bet veiksmingai. 

Iš oro uosto buvau užsisakiusi pervežimą į viešbutį, kur maždaug 23.30 vietos laiku (Malta gyvena viena valanda atgal nei mes) dar pasilepinau vonios procedūromis. Man baisiai nepatinka tie naujoviniai viešbučiai, kur yra tik dušas arba taip vadinamas šlapkambaris, todėl su malonumu išsiturškiau karštame vandenyje. Taip, Kūtvėla yra tokia sibaritė, švaistanti pasaulio atsargas savo malonumams. Miegodama naudojau paklodę Egipto mumijos stiliumi, nes buvo neapsakomai tvanku. Tiesa, paryčiais visgi užsitempiau storesnę kaldrą. Po pusryčių, kuriuos sudarė pienu užpilami dribsniai, kelių rūšių duona, sviestas, drebučiai, kava, arbata, sultys, virti kiaušiniai, kepti kiaušiniai, kiaušinienė, kepti pomidorai (fui), pupos pomidorų padaže (fui x 2) ir apelsino ketvirčiai, dar turėjau nueiti į susitikimą su savo turistiniu sąvadautoju. Šiaip nebuvo privaloma, bet smalsumas nuvedė.


Kai buvome pagal sąrašą patikrinti ir sulaipinti į autobusą, kuris mus turėjo išvežioti po viešbučius, kožnam buvo paduotas personalizuotas vokas su visokiomis turistinėmis proklomacijomis ir nurodymu tada ir tada, ten ir ten prisistatyti sau kažkieno, turbūt Aukščiausiojo Apvaizdos, priskirtam atstovui. Manasis randevu buvo viešbutyje už kampo, kuriame, kitaip nei manajame, buvo nemokamas bevielis internetas, todėl laukimas neprailgo. Sulaukiau savo atstovo, apžiūrėjom vienas kitą ir sutarėme, kad aš neprapusliu, už rankytės manęs vedžioti nereikia, ir ekskursijų po 25 EUR bent jau šiandien aš tikrai nepirksiu. Ten pat bandžiau susiorganizuoti kelionę į Etną, kuriai pritrūko laiko Sicilijoje, bet kainos ir kokybės santykis paliko mane abejojančią tokios idėjos protingumu. Bet Kūtvėla dar jauna, todėl bus kelionė ugnikalnių žiūrėti kitais metais. Ypač jeigu skrydžių kainos ir toliau bus tokios žemos.

Taigi, palikusi Džozefą (toks buvo mano atstovo vardas) gundyti kitus turistus, begėdiškai susišlaviau krūvą nemokamų žemėlapių ir autobusų grafikų nuo ne savo viešbučio registratūros stalo (nes manajame jų nebuvo) ir patraukiau miesto autobuso link. Iš vairuotojo įsigijau svaitės bilietą už 6.50 EUR, kurį iki kelionės pabaigos taip nudrožiau, kad net kvėpuoti jo pusėn bijojau-kad nesubyrėtų į šipulius. Nes Maltoje įlipimas ir išlipimas yra per vieninteles, priekines, duris, ir reikia arba pirkti bilietą, arba jį rodyti. Kažkur už geros valandos buvau sostinėje.

Valetos įtvirtinimai.

Kūtvėla prie Valetos įtvirtinimų. Nuotraukoje matomas griovys, kurį turkų belaisviai iškasė tiesiog iš akmens, buvo planuotas panaudoti kanalui. 

1566 m. kovo 28 d. Didysis Hospitalierių Ordino Magistras (sėkmingai vadovavęs Maltos gynybai salą puolant daug kartų skaitlingesnei Suleimano Didžiojo armijai, kuriam Malta būtų buvęs islamo tramplynas į krikščioniškas Europą ir Amerikas) Jean Parisot de la Valette padėjo pamatinį akmenį naujo miesto statybos metu. Taip atsirado Humilissima Civitas Vallettae. Kaip sako miesto pavadinimas, jo įkūrėjas  tuo metu vargu ar įsivaizdavo tuos nuostabius rūmus, kuriais šiandien pasipuošusi sostinė, nes pirmiausia buvo statomas gynybinis miestas-fortas. Suleimanas Didysis atsitraukė (tiksliau, jo paša, nes pats valdovas buvo likęs Stambule), bet pažadėjo grįžti. Pirmiausia buvo statomi pastatai, skirti įvairioms Hospitalierių ordino atšakoms, bet tarpe jų greit išdygo bažnyčios ir rūmai. Didysis Magistras mirė 1568 m., savo ištikimą priešą, išvariusį Hospitalierius iš Rodo ir norėjusį sutraiškyti jų likučius Maltoje, Suleimaną Didįjį pergyvenęs dviem metais.

Šiandien Humilissima Civitas Vallettae pastatai renčiami labai moderniški. Štai šitas baibokas dygsta visai šalia bastiono. Turbūt jų paveldosaugininkai iškeldinti į  tik jų ir gyvenamą gretimą Comino salą be teisės grįžti.

Bus koks nors prekybcentris.

Deja, nepasižymėjau, kas toks :-(

Ieškant turizmo informacijos centro.

Čia buvo Napoleonas.

1798 m. Napoleonas atvyko į Maltą. Hospitalierių Ordinas buvo susilpnėjęs ir netekęs savo garsių turtų, todėl niekas nesutrukdė Napoleonui atlikti tris gerus darbus: uždrausti vergiją, uždaryti universitetą bei panaikinti aristokratiją. Gyventojai netruko sukilti-ypač juos piktino grobstomas bažnyčių sidabras kareivių algoms mokėti. 1814 m. Malta tapo pavaldi Britanijos karūnai iki 1974 m., kai buvo įkurta respublika, tada 1979 m. salą paliko karūnos tarnai, o 2004 m. Malta tapo ES nare.

Kai puikiai įspūdingi ir galingi Maltos bastionai nebeteko savo gynybinės reikšmės, juose buvo įkurti sodai- Žemutinis ir Aukštutinis Barracca. Nuo Aukštutinio sodo atsiveria puiki Trimiesčio panorama, o nuo Žemutinio sodo terasų patogu stebėti įplaukiančius kruizinius laivus. Karštą dieną soduose galima rasti pavėsį, suoliuką ir kavinę. Jeigu kamputyje prie tvoros pamatysite susigrūdusius daug žmonių, tai žinokite, kad ten veikia nemokamas bevielis internetas. Mano telefonas atsisakė dalyvauti tokioje jo garbę ir orumą žeminančioje procedūroje, todėl sostinės nemokamų pagundų taip ir neparagavo.

Fontanas Aukštutiniame sode.

Skulptūrų ten netrūksta.

Kavinaitė laukia lankytojų.

Akvedukus primena, tiesa?

Moterys. Mes tiesiog kitokios.

Didysis Uostas.

Sveikinimo salvėms. 

Pamenate tą Costa neo Riviera, kuri mane Sicilijoje erzino? Tai va, ana pati. Tai-likimas?

Kūtvėla audžia gilią filosofinę mintį apie kruizą laivu. 

Turistinis traukinukas ir vietinis ryžas koloritas.

Toks nebadaujantis, garbė Dievui.

1578 m. buvo pabaigta statyti Hospitalierių Ordino patrono Šv. Jono bažnyčia-katedra. Jos statybai vadovavo maltietis architektas Gerolamo Cassar, suteikęs Valetai jos išvaizdą. Nors iš išorės bažnyčia atrodo labai kukli, viduje lankytojų laukia tikras baroko sprogimas. Sumokėję 6 EUR, gausite audiogidą ir žemėlapį, o jeigu kuri moteris būsite su provokuojančiai trumpais šortais arba maikute be rankovių, dar gausite į kelias skaras įsisupti. Bažnyčios šoninės koplyčios yra skirtos kiekvienai Hospitalierių ordino atšakai- jų buvo aštuonios, paskui septynios, nes Henrikas VIII atsiskyrė nuo Romos-ir iš jų kilę Didieji Magistrai palaidoti savo atšakų kriptose po grindimis. Kadangi daug Ordino narių buvo kilmingi riteriai, bažnyčia yra papuošta įvairiais heraldiniais ženklais. Paaukoti turto bažnyčios puošybai buvo ir naujai įšventinamo brolio pareiga. Katedra turi puikių gobelenų, kuriuos galima pamatyti katedros muziejuje (nebuvau). Interjerui, manau, komentarai nereikalingi.



















Katedroje galima pamatyti-fotografuoti draudžiama- paveikslą, vaizduojantį Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimą. Netoli Milano 1571 m. gimęs Michelangelo Merisi buvo pramintas Caravaggio dėl nedidelio miestelio, kur praleido savo vaikystę. 1607 m. jis buvo jau žinomas menininkas ir atvyko į Maltą. Tiesa, į Maltą jam teko ne atvykti tapyti, bet bėgant nuo mirties bausmės, kurią jam skyrė už žmogžudystę-ginčo metu jis užmušė žmogų. Tačiau Caravaggio turėjo įtakingų draugų Romoje, kurie jį rekomendavo Didžiajam Magistrui. 1608 m. Caravaggio buvo įšventintas į Hospitalierių Ordino narius, bet netrukus už nepaklusnumą (vaidą su aukštesnio rango broliu) buvo suimtas ir įkalintas. O čia Ordiną ir pasiekė žinia apie Caravaggio paskirtą mirties bausmę. Nieko kito jam, vargšui, neliko, tik bėgti gelbėtis į Siciliją. Iš Ordino jis buvo išmestas kaip didelis nenaudėlis, nors šitas didelis nenaudėlis buvo priimtas į šią garbingą draugiją dėl savo (vienintelio iš visų pasirašyto) tapybos darbo- monumentalaus kūrinio "Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas". Čia pat, priešais ir šiandien lankytojus stulbinantį paveikslą, jam pačiam nedalyvaujant, jis ir buvo pašalintas iš Ordino 1608 m.

O kuom gi prasikalto Šv. Jonas Krikštytojas, kad teko atsisveikinti su galva? Tai šiek tiek komplikuota, bet esmė tokia, kad jis sukritikavo vienos kilmingos išsiskyrusios moters pakartotines vedybas su savo buvusio vyro broliu, kuris dėl jos išsiskyrė su savo žmona- tai buvo laikoma draudžiamu artumu. Už tai jis buvo įkalintas, bet piktai moteriai to nepakako. Ji paliepė savo dukrai Salomėjai šokiu sužavėti karalių ir išgauti iš jo pažadą įvykdyti bet kokį jos norą. Kai Salomėjos šokiu sužavėtas karalius paklausė, ko jinai norinti, paklusni savo motinos dukra atsakė : "Jono Krikštytojo galvos". Karaliui nebuvo kur trauktis.


"Michelangelo Caravaggio 021" by Caravaggio - The Yorck Project: 10.000 Meisterwerke der Malerei. DVD-ROM, 2002. ISBN 3936122202. Distributed by DIRECTMEDIA Publishing GmbH.. Licensed under Public domain via Wikimedia Commons.

Taigi, niekuomet nežadėkite šokančiai (kai kuriais šaltiniais sekant, striptizą, nors Biblijoje šokis liko neįvardintas) moteriai nieko, nes paskui gali tekti nagus graužtis. Katedros darbo laiką ir lankymo kainas galite pasitikrinti čia: St. John's Co-Cathedral, Malta. Šio reportažo rašymo metu katedra būna sekmadieniais uždaryta. Šiek tiek gaila, kad neužsukau pažiūrėti gobelenų- juos savo išrinkimo Didžiuoju Magistru dovanojo bažnyčiai Aragonų atšakos atstovas 1697 m. Kaip visuomet, pritrūko vienos nakties viskam sužiūrėti, be to, pats visko išplanavimas yra labai painus. Taipogi, gali tekti pavargti ieškant įėjimo. Reikia turėti omenyje, kad ši bažnyčia nebuvo statoma masiniam turizmui, todėl jai nelengva susidoroti su visais, norinčiais ją pamatyti, ypač daug žmonių būna kai atplaukia kruzininis laivas.

Kavinė netoli katedros.

Karalienė Viktorija.

Karalienė Viktorija žvelgia akmeniniu žvilgsniu aukštai nuo postamento iš savojo majestoto į turistų kavos puodelius, ir niekas nerėkia, kad bulvonas, ir kad reikia nuversti.

Didžiojo Magistro štabas, db. Prezidentūra.

Didžiojo Magistro rūmų bilietas apima reprezentacinius apartamentus ir ginklų sales. Aš buvau įsigijusi Malta Pass internetu, nes buvo siūloma gera akcija. Trijų dienų kortelė su pristatymu į Lietuvą kainavo 44.95 EUR + 5.54 EUR pašto išlaidos, viso 50.49 EUR. Kortelė man buvo išsiųsta per parą, bet gavau e-laišką, kad jie negarantuoja pristatymo. T.y. jeigu paštininkas pavogs, nepasiskųsi. Taip nedorai daro visos internetu parduodamos tokios kortelės, todėl saugiau yra prašyti siųsti į viešbučio registratūrą. Aš esu pasipiktinusi iki susivėlimo, nes tai labai neprofesionalu- paimkite dar tris eurus ir registruokite paštą. Bet nedirbti lengviau. Tuo pačiu reikia pasakyti, kad medžiagos ruoštis kelionei į Maltą yra labai nedaug. Tik priešpaskutinę viešnagės saloje dieną aptikau, kad yra daug geresnis pasiūlymas: 30 dienų galiojantis Malta Heritage Pass už 50 EUR. Tai reiškia, kad ne tris, o visas septynias viešnagės dienas galima "nemokamai" lankytis muziejuose ir atrakcijose, nesukant sau galvos dėl nepatogaus transporto.

Bet grįžkime į Didžiojo Magistro rūmus. Bilietas suaugusiam kainuoja 10 EUR. Kadangi ten yra ir Parlamentas, tai turistams rodoma nedidelė rūmų dalis. Man didžiausią įspūdį paliko dideli gobelenai su gyvūnais, bet jie buvo pakabinti tamsioje patalpoje ir atitverti nuo lankytojų. Jeigu Jums kiltų klausimas ar verta čia apsilankyti, tai mano nuoširdus verdiktas- ne. O tie 10 EUR Jus pamaitins neblogais pietumis.

Valdžios sostas.

Dailios lubos.

Raudonoji salė, žiūrime pro tarpdurį. 

Lubų tapyba.

Lubų tapyba.

Lubų tapyba.

Šarvai jam ir jo Kūziai.

Ginklų salė.

Patrankos.

Kieme.

Tiesa, ginklų salėje galima gauti audiogidą, kurio atsisakiau, nes tokio pobūdžio ekspozicijos nėra mano mėgstamiausios. Ir šiaip nuėjau tų ginklų pažiūrėti tik iš godumo, nes buvo į bilieto kainą įskaičiuota. Kas domisi ginklais ir šarvais, tai tikrai bus patenkinti, bet man ir duršlikas-šaltasis ginklas.

Toliau Jūsų dėmesiui kelios memorialinės lentos idant žinotute, kad ne kartą čia priešas dantis atšipo.





Viena atrakcija, kurią tikrai rekomenduoju išbandyti būnant Maltoje, yra apsilankyti bent vienuose šeimai priklausančiuose rūmuose. Dabar netrūksta pasiūlymų, kai senos maltiečių šeimos, dažnai ir kilmingos, siūlo turistams aplankyti jų namus. Tai yra daroma grupėje su gidu (na, šeimos stalo sidabro kad nenugvelbtų kas), kuris dažnai būna asmeniškai susijęs su šeima. Tokios ekskursijos metu galima sužinoti daug įdomaus apie kilmingų maltiečių gyvenimo būdą. Tiesa, tokie apsilankymai vėl palengvins Jūsų kišenes apie 10 EUR. Kadangi Casa Rocca Piccola, kur gyvena markizas de Piro (išvertus-markizas Kriaušė) buvo įtraukta į Malta Pass, man įėjimas nebekainavo, o šiaip tas malonumas atsieina 9 EUR, bet ekskursijos teko palaukti sode dar pusvalandį. Be ekskursijų, tokie rūmai dabar turi restoranus, suvenyrų parduotuves; siūlo ekskliuzyvines ekskursijas su šampano taure. Sukasi kaip gali.

Jau esu minėjusi, kad Suleimanas Didysis išvarė Hospitalierius iš Rodo salos. Cosimo de Piro išvyko kartu su riteriais ir apsigyveno jiems padovanotoje Maltos saloje. Tiesa, ne tiek padovanotoje, kiek išnuomotoje- už tris maltietiškus sakalus per metus. Taip prasidėjo ilgametė de Piro šeimos istorija šioje saulėtoje saloje. Dabartinis rūmų savininkas ponas baronas ir markizas Nicholas de Piro netrumpai gyveno Anglijoje, iš kur atvyko į Maltą 1990 m. Tada ir buvo nuspręsta atidaryti šeimos namus lankytojams. Ponas de Piro taip pat yra kelių knygų autorius.

Kad nepraeitum pro šalį. 

Kol laukiau ekskursijos pradžios, susipažinau su moterimi iš Anglijos, į pensiją išėjusia mokytoja. Tai radom ką aptarti, bendrai sutarėme, kad mokykloje dirbti yra socialinė ir asmeninė savižudybė (tai jau atleiskit, supermamytės, bet yra kaip yra), pasėdėjome pavėsyje. Tuo metu šeimos augintinė papūga sakė "Hello" ir dorojo pagalvėlę, paskui perėjo prie grožio procedūrų.













Nedideliame baseine gyvena keletas kitų augintinių vėžlių. Bet jie nei "Hello" sakė, nei gražinosi.

"O aš ir taip gražus". 

Ekskursija apima 20 kambarių ir trunka apie valandą laiko, kiti rūmų kambariai yra nelankomi, nes ten dabar gyvena šeima. Pabaigoje galima aplankyti tunelius, kur žmonės slėpėsi Antrojo pasaulinio karo metais nuo bombų- de Piro šeimos slėptuvė buvo pirmasis toks tunelis Maltoje. Iš viso slėptuvės nuo bombų galėjo sutalpinti apie porą šimtų žmonių.

Meno kūrinys.

Panelės Elektra ir Žemės Ūkis.

O Jūsų šuo taip daro?

Vėduoklių kolekcija.

Suknelių paroda.

Krištolo sietynas.

Įvairūs niekniekiai su istorine verte. 

Vaikui mokytis vaikščioti. 

Gimdymo lova. Antkojis nusiima, kad prie kūdikio prieitų akušerė.

Moteriško grožio draugai.

Kūtvėla balkone.

Kvietimas į karūnaciją.

Valgomasis.

Iš tokių įdomesnių dalykų galima paminėti balkonus. Maltoje jų prisižiūrėsite į valias. Patalpos su balkonais yra tamsokos, nes balkonų paskirtis buvo apsaugoti kilmingas moteris nuo saulės šviesos. Saulėje nudegusios vaikščiojo tik valstietės, o aristokratė moteris buvo kaip iš pieno plaukusi. Jeigu reikėdavo išeiti iš namų, ten į bažnyčią ir panašiai, jos įsisupdavo į specialią skraistę nuo saulės. Tai Kūtvėla grįžo nudegusi kaip paskutinė valstietė. Nors balkoną su savimi nešiokis.

Bet jeigu nusidėt, tai stambiai. Mažuosiuose Soduose labai patogu sėdint ant suoliuko stebėti uosto eismą.

Palmių ir kolonų sandrauga.

Enėjas.

Akis bado, bet ką padarysi-menas.  

Antrojo pasaulinio karo metu žuvusiems atminti skirtas varpas buvo atidengtas 1992m. minint 50-sius Jurgio kryžiaus už drąsa Maltai suteikimo metus. Pirmus 1942 m. šešis mėnesius buvo tik viena para, kai Malta nebuvo puolama iš oro. 

Beatplaukiąs. 

Liūtas.

Liūtas iš arčiau.

Geltonas hibiskas.

Padariau pietų pertrauką. Nors sakoma, kad neverta eiti valgyti ten, kur kviesliai stovi prie durų ir kviečia užeiti, nes tai yra spąstai turistams, pasistiprinti buvo pats metas. Labai išlaidauti nenorėjau, todėl užsisakiau pastos su tunu ir šaltos arbatos. Kad tai spąstai turistams patvirtino nepigi šalta arbata iš skardinės, kurią bet kuriame supermarkete galima rasti. Nusprendžiau daugiau Viduržemio jūros baseine lankantis neužsakinėti pastos, nes man nei Sicilijoje, nei Maltoje nepatiko tai, kas čia daroma su pomidorais. Pomidoras nulupamas, sutrinamas, ir gauta tyre apdrabstomas visas makaronų patiekalas. Žinoma, tai ne kečiupas koks, bet šaukštais kabinti pomidorų tyrę ieškant makaronų irgi yra ne kažką. Paskui aptikau turistinį traukinuką (5 EUR).

Kūtvėla turistiniame traukinuke. 

Valetos gatvė.

Valetos balkonai.

Moderniškoji Sliema.

Šv. Elmo fortas.

Šv. Elmo fortas.

Šv. Elmo fortas.

Suleimano Didžiojo paša kampanijos Maltoje metu pirmiausia nusitaikė į silpniausią fortą- Šv. Elmo. Jis davė savo skaitlingai, pažangiausiai to meto armijai pasaulyje, tris dienas paimti Šv. Elmo fortą. Fortas su žymiai mažesne ir vis krentančia nuo priešo įgulos rankos atsilaikė dvidešimt aštuonias dienas, savo gynėjų krauju nupirkdamas kitoje uosto pusėje esančiam Birgu miestui su Hospitalierių Ordino būstine laiko fortifikacijoms ir nemalonioms staigmenoms priešui paruošti. Šv. Elmo fortas buvo žlugęs reikalas, ir jo gynėjai suvokė, kad jų laukia tikra mirtis,- krito visi riteriai, ir tik keli civiliai gynėjai plaukte pasiekė kitą krantą. Pagaliau paėmęs fortą, sultono paša pasakė: "Jeigu tiek mums kainavo sūnus, tai kiek kainuos tėvas?". Įsiutęs paša liepė žuvusių riterių kūnams nukirsti galvas, palaikus nukryžiuoti ir paleisti plaukti pas užsibarikadavusius Birgu miestelio gyventojus ir riterius. Didysis Magistras liepė nukirsdinti turkų belaisvius, o jų galvas kaip patrankos sviedinius šauti į turkų stovyklą. Maltos gynyba buvo buvo būtent gynyba atmušinėjant atakas ir laukiant užsienio pagalbos, nes atviroje kovoje susiremti Maltos gynėjams tiesiog nebuvo tiek pajėgų. Kita vertus, nieko stebėtino, kad saujelė drąsių žmonių parodo daug skaitlingesnei priešo armijai kur vėžiai žiemoja. Juk buvo mūšis prie Salaspilio, buvo Oršos mūšis.

Karozinas.

Traukinuku paskui karoziną.

Varpas-paminklas.

Trimiesčio fortifikacijos kitapus uosto. Tai jas saugojo Šv. Elmo forto gynėjai. 

Uosto panorama.

Uostas.

Plaukiantis miestas.

Mėlynos langinės.

Mėlynos langinės. 

Dar turėjau laiko apsilankyti Nacionaliniame archeologijos muziejuje (5 EUR; įskaičiuota į Malta Pass). Labai rekomenduoju čia apsilankyti. Labai moderniai pateikiama informacija, nuostabi išlikusi sienų tapyba. Tikrai verta čia praleisti porą valandų. Sužinojau įdomių dalykų, pvz. kad Maltoje buvo pasirašyta Šaltojo karo nutraukimo sutartis. Bet daug lankytinų vietų užsidaro 17.00; panašiai ir temsta. Iki viešbučio irgi kelias neartimas.

"Take me home, won't ya?"

"Stok ant akmenėlio..."

Kadangi ryte stūmiau kėdę prie stalo ir kažkaip sugebėjau pasitempti nugarą, tai vakare grįžusi nuo viešbučio kontingento su lazdelėmis labai stipriai neatsilikau- šlubčiojau pasieniais vilkdama kojas ir pukšėjau, netgi liftu naudojausi. Tas viskis iš oro uosto labai pravertė įsitrinti skaudančias kūno vietas. Pirmas viešbučio įspūdis buvo toks, kad čia yra stipriai pagyvenusių žmonių reabilitacijos klinika, bet paskui pripratau. Beje, Maltoje rozetės britiško standarto, prireiks trišakio adaptoriaus.

Tai tiek pirmos dienos įspūdžių. Miegoti iki pusiaunakčio nepavyks visą savaitę, nes viešbutyje nuolatos vyksta animacija. Šiandien pas mus- diskoteka "Kam per šešiasdešimt" ir linijiniai šokiai.

Su meile,

Kūtvėla Išeinantipencijonaitė