2015 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Atostogos Čekijoje: antroji diena Brno. Vila Tugendhat ir tolimesni Brno tyrinėjimai.

Šis rytas buvo ypatingas, nes turėjau vienuoliktai valandai rezervaciją į Vilą Tunegdhat ir tik miglotą supratimą kur ji yra. Kadangi aplink vyko kelio remonto darbai ir buvo nukreiptas įprastinis transportas, tai išsiruošiau iš viešbučio daug anksčiau negu reikėjo. Pasirodė, be reikalo panikavau, ir prie vilos atvykau per anksti. Mano turėtas atsispausdintas Google Maps žemėlapis buvo labai tikslus, kas buvo privalumas, bet nelabai guodė bučiuojant tvoros spyną. Deja, vila labai saugoma ir administracinės patalpos mažos, todėl lankytojus įleidžia tik 10-15 min. prieš rezervuotą laiką. Taigi, turėjau pakankamai laiko paslampinėti aplinkui po užrakintų ir tvoromis aptvertų vilų rajoną. Tikiuosi, manęs nepalaikė kokia valkata. Tiesa, ant gatvės kampo buvo kavinė.

P1420981
Gretos Tugendhat tėvų vila, 1903 m. 
Tarpukaryje Brno iš vokiško industrinio miesto su tvirtais saitais su Viena tapo čekišku ekonominiu ir administraciniu centru. Atsirado didelė šeimyninių namų ir vilų paklausa. Pramonininkams, profesoriams, menininkams, valstybės tarnautojams, medikams, net patiems architektams norėjosi gyventi patogiuose, moderniškuose namuose. Gretos ir Frico Tugendhatų vila buvo unikalios architektūros pastatas, o vidaus interjerui buvo panaudotos prabangios medžiagos: itališkas travertinas, marokietiškas oniksas, pietryčių Azijos mediena. Abudu žydų kilmės sutuoktiniai buvo kilę iš vokiškai  kalbančių turtingų pramonininkų šeimų, todėl jų vila pasižymėjo vienu labai svarbiu dalyku- jos statybos ir įrengimo finansavimas buvo neribotas. Greta Tugendat susižavėjo architekto Ludwig Mies van der Rohe statytais namais dar gyvendama Berlyne ir kai jaunoji pora nusprendė apsigyventi Brno ir čia pasistatyti sau vilą, ją sukurti paprašė garsųjį architektą. Baldai taip pat buvo sukurti specialiai šiai vilai, kurią puošė vienintelis architekto leistas meno objektas- moters torso skulptūra. Grindis dengė tiems laikams gana naujoviškas linoleumas, pakeitęs tradicinį parketą. Kadangi linoleumas buvo baltas, jam reikėjo nuolatinės priežiūros. Apatiniame aukšte įrengti techniniai kambariai buvo aprūpinti įranga namui šildyti, ventiliuoti,  tiekti karštą vandenį į vonias; buvo skalbimo patalpos, specialus kambarys saugoti kailiniams nuo kandžių, viloje taip pat buvo tamsusis kambarys nuotraukoms ryškinti ir video projektorius filmams žiūrėti.  Namui apšildyti užteko vos pusės valandos, o vasaros metu dideli langai nusileisdavo ir namas susiliedavo su sodo erdve. Visas šis inžinerijos ir dizaino stebuklas buvo pabaigtas per pusantrų metų. Žinoma, netrūko ir kritikos: vienas žurnalas Tugendhatus išvadino šiuolaikiniais snobais, pretenzingais milijonieriais, naująja finansine aristokratija, kuri nebežino kaip išsidirbinėti.




1938 m. Tugendhatai išvyko iš Brno. Jie išvyko netrukus po Austrijos antšliuso ir šiek tiek prieš įvykius Miunchene. Dar nuo 1933 m. Greta Tugendhat aktyviai dirbo žmogaus teisių srityje, padėdama politiniams pabėgėliams iš Vokietijos. Savo pažinčių Vokietijoje dėka jie suvokė, kad pasilikti čia būtų buvę mirties nuosprendis patiems sau. Greta su vaikais pasitraukė į Šveicariją, o Fricas su vaikų guvernante kiek užtruko Brno, organizuodamas perbagebimą tų dalykų, kuriuos dar buvo galima pasiimti. Bet net ir Šveicarijoje jie nesijautė saugūs, todėl  1941 m. išvyko į Karakasą Venesueloje.  Vila Tugendhat buvo konfiskuota Gestapo nurodymu.

1942 m. viloje gyveno gerai žinomas veikėjas Walter Messerschmidt. Nors viloje ir įvyko šiokių tokių pasikeitimų šiuo laikotarpiu, pagrindinė jos idėja buvo išsaugota, nors tyrinėtojai iki šiol gali tik spėlioti apie tikruosius naujojo gyventojo motyvus. Kiek blogiau reikalai pasisuko 1945 m., kai Raudonoji armija šioje viloje įsirengė arklides, ir gražiuosius linoleumus trypė arklių kanopos. Originalūs baldai buvo dvasingosios ordos visiškai nedvasingai sudeginti. Vėliau čia įsikūrė privati šokių mokykla, kuri veikė iki 1950 m., kai viloje buvo atidarytas reabilitacijos centras vaikams su stuburo negalia.

Pastangos išsaugoti šį unikalų pastatą siekia 1970-sius metus.  1967 m. Greta Tugendhat atvyko į Brno. Pirmą kartą po dvidešimt devynerių metų pertraukos apsilankiusi savo buvusiame name, ji buvo sukrėsta. 1968 m. ir 1969 m. Brno buvo surengtos parodos, skirtos Ludwig Miese van der Rohe menui, ir Greta pasakė kalbą per 1969 m. renginį. Ji prisiminė, kaip architektas principingai pareiškė, kad jeigu vidaus durų projektas bus pakeistas Franco Tugendhato pageidavimu, jis mes šį projektą nebaigtą, nes bus sugadinta visa pastato esmė. Garsusis architektas nesileido į jokius ginčus durų tema, nors su kai kuriais kitais pakeitimais jis ir sutiko. Tačiau 1968 m. užėjusi sovietinė okupacija, 1969 m. Ludwig Miese van der Rohe mirtis, 1970 m. Gretos Tugendhat mirtis ir 1971 m. vilos išsaugojimo idėjos autoriaus František Kalivodo mirtis ilgam įšaldė vilos atgaivinimo projektą. Architekto dukrai Gerogia van der Rohe buvo uždrausta naudotis vila kuriant filmą apie savo tėvą.

1981-1985 m. vila visgi buo restauruota. Jokie rimtesni tyrimai prieš darbus nebuvo atlikti, bet ir pati restauravimo idėja buvo daugiau sustabdyti griuvimo procesus. Stipriai buvo pakeistas vidaus interjeras. Vila nebuvo atverta visuomenei, joje kartais buvo rengiami įvairūs renginiai ir pernakvodavo svečiai. Bet 1989 m. papūtė nauji, Aksominės revoliucijos  vėjai. Būdama tarp Prahos ir Bratislavos, Brno esanti Vila Tugendgat tapo Čekoslovakijos padalijimo derybų liudininke 1992 m., o 1994 m. buvo perduota Brno miesto muziejui. 2001 m. ji buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Paveldėtojai pagal restitucijos įstatymą nepareikalavo atkurti nuosavybės su ta sąlyga, kad vila bus atverta visuomenei ir Brno miesto muziejus ją reikiamai prižiūrės. 2010-2012 m. vila buvo pakartotinai restauruota, siekiant sugrąžinti patalpų vaizdą į tas dienas, kai čia gyveno Greta ir Fricas Tugendhatai.

P1420986
Vila Tugendgat.
P1420988
Vila Tudendhat iš sodo pusės.
P1420994
Kūtvėla prie vilos Tugendhat, Brno.
Nors iš išorės pastatas neatrodo labai jau kažkas, pusantros valandos trukmės ekskursija- kiek prailgusi, ir kojas paskaudinusi nuo ilgo stoviniavimo- buvo labai vertinga. Gidas supažindino su unikaliais interjero sprendimais. Mūsų grupėje buvo apie penkiolika žmonių- maksimalus grupės dydis. Kai kurie turistai į Brno specialiai dėl šios vilos atvažiavo. Kadangi grupės nedidelės, rezervuotis bilietus reikia labai iš anksto. Ekskursijų laikus ir kainas pasitikrinti irgi rezervuotis bilietus (rekomenduotina du mėnesius iš anksto) reikia čia: Vila Tugendhat. Foto interjeruose leidimas- už papildomą mokestį. Šio reportažo rašymo metu (2015 m. liepos 1 d.) kelios laisvos vietos anglų kalbos grupėje yra tik nuo 2015 m. rugpjūčio 16d., taip kad neatidėliokite, nes liksite it musę kandę.

Pasivaikščiojusi dar truputėlį sode, Kūtvėla laiminga nustraksėjo į tramvajų, kuris ją operatyviai pristatė į Brno senamiestį toliau tęsti kūtvėlinėjimus. Tačiau kūtvėlinėti be kavos ir šokolado dozės yra labai sunku, todėl Kūtvėla pirmiausia nusėdo artimiausioje padoriau atrodančioje kavinėje. Sulaukti padavėjo dėmesio buvo nelenga, nes kažkoks vaikas apsipylė karštu šokoladu (daugiausia teko stalui ir kėdei), todėl visi kas gyvas iš aptarnaujančio personalo subėgo į katastrofos vietą, o paskui labai jau ilgai nešė mano užsakymą, bet kai jau atnešė-negi galima už tai pykti? Juk prie Sacher torto gavau plaktos grietinėlės, o kapučino kava buvo gražiai pamarginta. Menas turi būti patiekiamas lėtai, tada pagalvojau. Ir tai buvo mano bene skaniausias valgytas Sacher tortas!

P1420995
Kavinė "Cosmopolis", 90 CZK.
Šiandienos mano plane buvo įveikti Špilberko tvirtovę, todėl tvirtai sugniaužiau fotoaparatą ir nėriau siauromis vingiuotomis gatvėmis link tolumoje ant kalno dunksančio statinio. Pakeliui, Kūtvėla būdama, paklaidžiojau kaip reikalas, bet paskui visgi išsimušiau į finišo tiesiąją.

P1420998
Bažnyčia. Dar viena. Turbūt barokinė. Jau skutau šalin. Perdaug man čia tų Dievo namų.

P1430002
Brno architektūra.

P1430005
Netikėtai rasta naujoji rotušė. 
Buvęs XIII a. domininkonų vienuolynas šiandien yra naujoji Brno rotušė. Du kiemeliai atverti lankytojams. Viename iš jų yra fontanas, sukurtas 1928 m. ir vaizduojantis dvylika mėnesių.

P1430007
Kiemelis su fontanu.
P1430010
Dvylika mėnesių.

P1430012
Naujoji rotušė.

P1430017
Buvę herbai.

P1430018
Liūtų portalas. Narnia, here I come.
P1430024
Pakeliui į Špilberko pilį.

P1430028
Kūtvėla grožisi miesto panorama.

P1430029
Špilberko pilis.
Špilberko pilis buvo pastatyta XIII a. valdant Otokarui II. Pilis buvo skirta apsaugoti Brno nuo priešo ir skėmingai tai atliko 1645 m. Praeitame reportaže rašiau apie tais metais užėjusią švedų apgultį ir miesto gynėjų pokštą su bažnyčios varpais. XVII-XVIII a. pilis pamažu tapo tikra tvirtove, galingiausia visoje Moravijoje. Čia Juozapo II nurodymu buvo įrengtas kalėjimas Habsburgų imperijos priešams. Tuo metu Špilberkas ir pagarsėjo visoje Europoje kaip paties griežčiausio režimo kalinimo įstaiga politiniams nusikaltėliams- "tautų kalėjimas". 1809 m. užėjusi Napoleono armija nusiaubė dalį įtvirtinimų, bet pilis dar ilgai buvo naudojama įvairių režimų kaip įkalinimo įstaiga. 1960 m. Špilberko pilis-tvirtovė-kalėjimas buvo perduota Brno miesto muziejui. Šiuo metu vyksta tokie dideli visokeriopo tvarkymo darbai, todėl užeiti vidun ir susipažinti su ekspozicijomis man noras visiškai nuslobo. Yapč kai viena iš jų- atkurtas kalėjimas. Thanks but no.

P1430032
Kūtvėla prie Špilberko pilies.
P1430033
Paminklinis biustas.

P1430034
Memorialinė lenta.
P1430035
Labai dailus paviljonas.
P1430036
Aukštos mūro sienos, oi aukštos...

P1430038
Tik sėsk ir kvėpuok jazminais-geriausia aromaterapija.
P1430039
Darbo čia-dar marios.
P1430043
Gražiai sutvarkyta teritorija.

P1430047
Brno panorama.

P1430051
Patrankos, kaipgi be jų.

P1430052
Procesas įsibėgėjęs.

P1430054
Labai dailus architektūros elementas.

P1430056
Man atrodo, jam patiko...

P1430057
Baisusis Špilberkas, tautų kalėjimas.

P1430068
Ėjo per lapus kaip tankas, net kojas ant ausų užsikėliau iš baimės.
Tikras atradimas buvo Špilberko papėdėje esanti senoji Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bazilika. IX-X a. čia buvo nedidelis kaimelis. 1323 m. karalienės Elžbietos Richenzos nurodymu čia buvo įkurtas cistersų moterų vienuolynas. Centriniame altoriuje yra saugoma Šv. Tomo Madona, dar vadinama Juodaja Madona. Šis pavadinimas kilo dėl to, kad pirmiausia paveikslas kabojo Šv. Tomo bažnyčioje, o paveikslą bažnyčiai padovanojo imperatorius Karolis IV; į baziliką paveikslas buvo perkeltas 1783 m., kai cistersų ordinas buvo panaikintas, ir į jo vietą atsikėlė augustijonai. Senasis Brno buvo įkurtas netoli upės su daug mirusių atšakų, todėl miesto Brno pavadinimas kildinamas iš žodžio brnje, kuris- gal kiek ir neprakilniai- reiškia pelkę. Augustijonų abatija Brno šiuo metu yra vienintelė tokia pasaulyje. Žinoma, augustijonų vienuolių yra ir daugiau, bet Brno augustijonams Popiežius Benediktas XIV dar 1752 m. suteikė privilegija įsteigti abatiją, o kiti augustijonai šituom pasigirti negali.

P1430070
Senojo Brno bazilika.

P1430073
Turbūt pats gražiausias Brno pastatas.

P1430079
Nukryžiuotasis prie bazilikos.

P1430082
Nuostabūs arkiniai langai.
Na, štai ir dienos pabaiga. Gerai praleistą dieną šiame alų ir vynų krašte reikia deramai paminėti, ar ne?

P1430085
Alaus balta puta. 38 CZK alinėje "Sherlock Holmes". 
Labai ilgai nealinėjau, nes iki viešbučio dar buvo kelio galiukas, o rytoj reikės anksti keltis: vaikų žaidimai baigėsi, prasideda rimtas regiono tyrinėjimas. Pirmoji suplanuota išvyka manęs laukė į tikrąjį šio nusibeldimo į Čekijos žemėlapio pakampę tikslą- Kromeriz sodus.

Pabaigai, kadangi apie Brno dar pasakosiu ir toliau, bet daugiau epizodiškai, čia noriu sudėti akcentus, ko iš mažo kaimo Brno gali pasimokyti didelis nekaimas Vilnius. Taigis, ko?
  • Festivaliai. Brno kas vakarą vyko koks nors nemokamas pasirodymas. Aplink sceną išdygdavo palapinių miestelis su alumi, vynu, sumuštiniais. Katedros aikštėje per šiaip ne taip išspaustą Kalėdų mugę Vilniuje buvo draudžiama (sic!) prekiauti karštu vynu. Kristus, kuris vandenį vynu vertė, ne taip mokino. 
  • Fontanai. Vilniuje šito gero kaip ir netrūksta, bet naudos žmogui irgi kaip ir nėra. Brno yra normalu karštą dieną į fontaną sumerkti kojas, o keturmetis vaikas nuogutėlis tenais taškosi. Pas mus gi fontanai skirti grožiui, bet ne žmogui. 
  • Viešasis transportas Brno yra pigus, švarus, dažnas, punktualus ir operatyus. Vilniuje autobusai sustoja taip, kad keleiviai turi šokinėti per prarają tarp durų ir šaligatvio, jau nekalbu apie mamas su vežimėliais ar senus žmones. Jau nekalbu, kad STOP mygtukas Brno yra naudojamas pagal paskirtį, o pas mus- ne. Kodėl? Šunis galima vežtis autobuse, tramvajuje, traukinyje ir, patikėkite manimi, jie ten dažnai taip keliauja. 
  • Nemokami maišeliai šunų kakučiams. Manau, papildomas komentaras nereikalingas. Juk kažkodėl mokame mokesčius už gyvūnus?
  • Žalios erdvės ir suoliukai pačiose netikėčiausiose vietose. Yra kur prisėsti, net jeigu nėra labai į ką žiūrėti. Žmonės tiesiog sėdi sau, žiūro į tramvajus. O šalia koks ledų kioskas verslą daro. nes yra kur atsisėsti ne tik centrinėje miesto zonoje. 
  • Parduotuvių ir valgymo vietų įvairovė. Vilniaus senamiesčiui labai reikia biudžetinio sektoriaus, tokio hole in the wall, tik ne su tais baisiais kebabais. 
  • Traukinių stotyje yra specialūs lankstinukai su lankytinomis vietomis Čekijoje, kurias galima pasiekti traukiniais: stotelių pavadinimai, grafikai, etc. Raskite pas mus tokį dalyką. 
  • Fantastiškas susisiekimas regione. Priemiestiniai autobusai turi elektroninį tablo, kuriame rodomas maršrutas ir skelbiamos stotelės, veikia STOP mygtukas, yra kondicionierius. O jau švaru- ne kiekvienoje mūsų bažnyčioje tokią švarą rasi.
Trumpai tariant, Brno yra miestas žmogui. Vilnius, deja, yra miestas sau. 


P1430090
Vienas iš Brno festivalių.
Kitame reportaže papasakosiu apie Kromeriz sodus. Visada laukiu komentarų, pasidalinimų, ir kitokių gerbiamo Skaitytojo pakrebždėjimų.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Okadajumsatostogosaitė

Komentarų nėra: