Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Kaip Kūtvėla nenorėjo keliauti į Kopenhagą. Antroji nenorėjimo diena.

Thursday, October 8, 2015

Kitą rytą kėliausi anksti, nes reikėjo dar nemažai visko apžiūrėti. Senos statyos butai Kopenhagoje tokie nedideli, kad viskas kaimynuose girdisi, o dušas yra suprojektuotas kartu su tualetu, vanduo prausiantis nuteka per skylutes gindyse. Spartietiškai taip žmonės gyvena. Pusryčiams nutariau išbandyti išgirtą Anderseno kepyklėlę netoli centrinės stoties.

P1460846
Centrinė Kopenhagos stotis.

P1460848
Pusryčiai. 
Kepyklėle tikrai nenusivyliau, galiu rekomenduoti. Dabar skaitau vieną knygą, istorijos populiarinimo, kur rašomas neįtikėtinas dalykas. Ten rašo, kad garsieji kruasanai, t.y. prancūziški rgauoliai, yra mėnulio formos, kuri yra islamo simbolis ir į Europą pateko per turkų užkariavimus. Tiksliau, per vieną nesėkmingą bandymą užimti Vieną 1683 m. Taip kad ne tik pas mus cepelinai, pasirodo, ne mūsų paveldas. O kruasanus į Paryžių atvežė, sakoma, čia atitekėjusi Marija Antuanetė.





P1460850
Kopenhaga dar nepabudusi, o Kūtvėla jau zylioja.

P1460856
Apvalusis bokštas.

P1460860
Apvaliojo bokšto bažnyčia. 

P1460862
Centrinis altorius.
Apvalusis bokštas yra Kopenhagos įžymybė. Netgi, galima sakyti, visos Danijos įžymybė. Lankytojai gali grožėtis sostinės panorama dar nuo 1642 m. Bokštas buvo pastatytas 1637-1642 m. karaliaus Kristijano IV nurodymu ir buvo komplekso dalis: astronominė observatorija, studentų bažnyčia, ir universiteto biblioteka tilpo po vienu stogu.

P1460867
Unikali spiralinė rampa vietoje mums įprastų laiptų. 209 m. ilgio rampa apie centrą apsisuka 7,5 karto. 

P1460874
Kopenhagos panorama.
Bokšte galima pamatyti keletą įdomybių. Daug kikenančių smalsuolių tyrinėja bokšto "Pasakų namelį". Yra išlikę du senieji tualetai. Tais laikais buvo įprasta rūkyti pypkes lankant nykštukus, todėl neabejotinai nusidriekdavo eilės. Yra žinoma, kad Hansas Kristijanas Andersenas yra lankęsis šioje bibliotekoje, todėl geresnę vaizduotę turintys gali įsivaizduoti jį su pypke sėlinant pas nykštukus. Visa, kas buvo pašalinama, krito į surinkimo duobę, iš kurios, nepaisant atvirų langų ir dvigubų durų, smarvė sklido galingai. Vandens klozetai buvo instaliuoti tik 1902 m., o pati atliekų duobė išvalyta 1921 m. Tam prireikė devynių sunkvežimių.

Bokšto observatorija (Kopenhagos universiteto naudota iki 1861 m.) yra laikoma seniausia Europoje. Šiuo metu čia irgi galima naudotis teleskopais. Danijos Tycho Brahe buvo garsus XVII a. astronomijos mokslo žmogus. Neatmetama galimybė, kad būtent jo iniciatyva šis bokštas ir buvo pastatytas kaip observatorija. Deja, pats mokslininkas mirė nesulaukęs statybų pabaigos. Jo artimas kolega profesorius Longomontanus buvo pirmasis observatorijos vedėjas. Bokšte yra buvusios kelios observatorijos, naujausia buvo įrengta 1929 m. Dabar čia yra 80-450 kartų didinantis teleskopas.

Ekstremalams patiks pastovėti ant stiklinių grindų bokšto centrinėje kolonoje, kuri yra tuščiavidurė. Tai yra Danijos nulinis taškas. XVIII a. astronomui Thomas Bugge buvo pavesta sudaryti detalesnį Danijos žemėlapį. Tai buvo padaryta trikampių sistema, o bokštas tapo atskaitos tašku. 1841 m., po pusės metų kruopštaus mokslininkų darbo, buvo išleistas pirmas detalus Danijos žemėlapis. Nenoriu pasakyti, kad iki tol nebuvo jokių Danijos žemėlapių, gal ir buvo, bet šis buvo išleistas su realiu moksliniu pagrindimu. Pirmasis mūsų LDK žemėlapis pasirodė 1613 m. Stovintys ant stiklo grindų yra 25 m. aukštyje-ne silpnų nervų Kūtvėloms. 1880 m. chore giedantis berniukas Augustas Nielsenas nugarmėjo žemyn bežaisdamas slėpynes. Nukritęs jis prarado sąmonę ir pragulėjo bokšto dugne visą dieną. Laimei, jis tik nusibrozdino ranką ir išsimušė kelis dantis. Aš tik persižegnojau ir nėriau kuom toliau.

Kopenhaga yra labai kompaktiškas miestas, ir mano ieškomi Rosenborgo rūmai pasirodė visai čia pat. Išgryninau savo bilietą per Kopenhagos kortelę, kasoje darbuotoja dar apžiūrėjo man rankinės dydį (apsauga gali liepti didesnius daiktus palikti užrakintus) ir maloniai palinkėjo gero apsilankymo. Manęs nenustojo stebinti žmonių nuoširdumas ir mandagumas Kopenhagoje!

P1460892
Rosenborgo rūmai.
Šie rūmai ir lobynas mane pritrenkė ir sužavėjo. Nusipirkau iliustruotą knygą-gidą apie Rosenborgą. Fotografuoti be blykstės galima, bet ne visos nuotraukos gaunasi dėl vakar minėtų priežasčių- stiklo stelažų, užtamsintų patalpų...Bet jetau, jetau, kiek ten visko! Būtinų būtiniausiai rekomenduoju įtraukti į savo pažinties su Kopenhaga planus. Labai gaila, kad šios kelionės metu pritrūko laiko apžiūrėti įspūdingą Frederiksorgo pilį su barokiniais sodais (būtinai reikia suskraidyti į Kopenhagą dar kartą), kurioje gyveno ambicingas Renesanso laikų valdovas Kristijanas IV. Netoli senamiesčio Kopenhagoje jis įsigijo žemės sklypą ir 1606 m. įkūrė parką. Tais pat metais prasidėjo Rosenborgo pilies statybos.

P1460893
Žiemos kambarys.

P1460894
Šachmatinės žiemos kambario grindys.
Žiemos kambarys yra vienas iš seniausių kambarių rūmuose, kažkada jis ir dar du kambariai buvo privatūs karaliaus apartamentai. Mediniai paneliai užbaigti apie 1620-sius m. Paneliuose rodomi paveikslai pirkti Antverpene ir iliustruoja tipišką to meto Nyderlandų meną. Mirę karaliai būdavo šarvojami šiame kambaryje.

Tai įdomu: 1644 m. jūrų mūšio metu Kristijanas IV buvo sužeistas į akį ir neteko jos regėjimo. Iš akies išimti pašinai buvo padirbinti į emalio auskarus karaliaus favoritei Vibeke Kruse. Karalius nuo to atsitikimo pozavo dailininkams tik iš profilio.

Vienas iš įspūdingiausių kambarių rūmuose yra Marmurinis kambarys. Kristijano IV laikais čia buvo jo (morganatinės) žmonos Kirsten Munk miegamasis. 1668 m. karalius Frederikas III perdarė šią patalpą vėlyvojo baroko stiliumi, taip paminėdamas absoliutinės monarchijos įvedimą 1660 m. Lubose ištapyti cherubinai neša regalijas Viešpaties pateptiesiems.

P1460899
Marmuro imitacija dengia kambario sienas.

P1460900
Gulbė su karūna ant kaklo.

P1460902
Cherubinai lubose.


P1460898
Cherubinai lubose.

P1460903
Liūtas rožių lauke.
Mano dėmesį labiausiai prikaustė herbas, kuris pasirodė labai pažįstamas. Kadangi kambarys buvo perdarytas valstybės valdymo formos pakeitimo proga, karalius įkėlė įvairius heraldikos elementus. Ir kažkodėl tai jų tarpe atsirado mūsų Vytis.

P1460901
Vytis.
Žinoma, gali būti daug panašumų heraldikoje, bet toks aiškus kalavijo iškėlimas ir žirgo uodegos kampas man nedavė ramybės. Tikras detektyvas. Bet Kūtvėla nebūtų verta savo gidės licenzijos, jeigu neiškapstytų teisybės. Taigi, ką mes žinome tikrai? Patalpa atnaujinta 1668 m. ATR pirmą kartą padalinta 1772 m., tada 1793 m., ir galiausiai 1795 m. Iki XVIII a. LDK turėjo savo herbą Vytį. Vadinasi, jis kažkaip nusifiltravo iki Danijos apie 1668 m. Kadangi heraldika taip demonstruojama esant ryšiams tarp ją naudojančių asmenų, galima daryti prielaidą, kad tuometinis Danijos karalius Frederikas III laikė save Gediminaičiu/Jogailaičiu (arba tiesiog buvo užgrobęs LDK žemes). Kapstome giliau. Frederikas III buvo Danijos-Norvegijos karalius. Kai atrodė šios šalies herbas?

Royal Arms of Norway & Denmark (1699-1819).svg
"Royal Arms of Norway & Denmark (1699-1819)" by Sodacan This vector image was created with Inkscape. - Own work. Licensed under CC BY-SA 3.0 via Commons.

Matote, raitelis turi skydą su kryžiumi. Tai ne dvigubas Jogailaičių kryžius, bet negalima atmesti stilizuotos heraldikos. Apie didesnius užkariavimus nieko negaliu atsekti, nors karinių kampanijų interesai siejasi su ATR. Greičiausiai vis dėlto reikia sekti šeimynine linija. Frederiko III tėvas buvo Kristijanas IV. Šis buvo vedęs Oną Kotryną iš Hohencolerių. LDK valdovo Kazimiero duktė Sofija 1479 m. ištekėjo už Brandenburgo markgfaro Frederiko Hohencolerio ir su juo pradėjo Prūsijos karalių dinastiją. Onos Kotrynos motina buvo Kotryna iš Brandenburgo Kiustrinų, o tėvas buvo Joachimas III Frederikas, Brandenburgo Elektorius. Joachimo III Frederiko motina buvo Sofija iš Legnicų, o tėvas- Jonas Jurgis, Brandenburgo Elektorius. Jono Jurgio motina buvo Magdalena iš Saksonijos, o tėvas- Joachimas II Hektoras, Brandenburgo Elektorius. Ir štai, Jadvyga Jogailaitė, Žygimanto Augusto sesuo, 1535 m. tapo Joachimo II antrąja žmona.  Jų dvi dukterys (Elžbieta Magdalena ir Jadvyga) buvo ištekintos už Braunšveigo Liūneburgų. Frederiko III žmona buvo Sofija Amalija iš Braunšveigo Liūneburgų. Dar viena iš Kazimiero dukterų, Elžbieta, buvo tapusi Legnico kunigaikštiene, galimai gimininga su Sofija iš Legnicų, bet apie šią giminę iš viso yra labai mažai informacijos. 1447 m. Kazimieras buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi,o Sofija ištekinta 1479 m., todėl man keista, kad į Daniją per šitiek laiko nusifiltravo ne Lenkijos erelis, o LDK Vytis.

P1460905
Židinio aksesuarai.

P1460907
Dinastijos siena. Gaila, tada nesusiprotėjau detaliau panagrinėti. 

P1460908
Frederiko IV kambarys.

P1460911
Kristijano VI kambarys.
Šį kambarį puošia XVII a. gobelenai, vaizduojantys Aleksandro Makedoniečio istoriją. Kai kurie baldai buvo sukurti specialiai karaliui Kristijanui VI, valdžiusiam XVIII a. Čia galima pamatyti įvairius tualeto reikmenis. Nors tai buvo Apšvietos amžius, žmogus dar nelabai norėjo praustis, todėl tekdavo higienos trūkumus maskuoti kvepalais ir kosmetika. Šį meną į aukštumas pakėlė karalienė Sofija Magdalena, kurios tualetinis rinkinys priskaičiuoja 46 vienetus (1732 m.).

P1460914
Gobelenai su sodais ir gintaro sietynas. Gintaras buvo mėgiama medžiaga kunstkameroms ir juvelyrikoje.

P1460918
"Mylimiausia šeima", C.W. Eckersberg, 1821 m. Frederikas VI, karalienė Marija, ir dvi dukros (Vilhelmina ir Karolina).
Tik jos išgyveno iš šešrių karališkosios poros vaikų. Pirmą kartą nuo Kristijano I laikų nutrūko vyriška linija. 

P1460921
Frederiko VII apartamentuose kabo šis gražus paveikslas. 

P1460922
Ilgoji salė su gobelenais, stucco lubomis ir sostu. Lubose- herbas.
Ši salė buvo skirta šventiniams renginiams, pabaigta apipavidalinti paskutinė 1624 m. Meninis motyvas pasirinktas parodyti planetų įtaką žmogaus likimui. 1690 m. salė buvo atnaujinta gobelenų serija, skirta XVII a. mūšio pergalėms. 1705-1707 m. buvo sukurtos stucco lubos su Danijos herbu, kurį puošia Dramblio ordinas. Visgi pasitvirtino mano tyrimas, kad šis herbas buvo naudotas nuo Kristijano IV (XVI a.pab. XVII a.pr) iki maždaug 1972 m. Ir štai -nusivylimas. Raitelis ant žirgo simbolizuoja ne LDK, o Dithmarschen'ą, kurį Frederikas II užkariavo 1559 m. Tai yra Šlėzvigo-Holšteino regionas, o herbe ir matomas Holšteino riteris.

Coat of arms of Dithmarschen
"Wappen Kreis Dithmarschen" by Willy „Horsa“ Lippert, Brunsbüttel - Die Wappen der Kreise, Ämter und Gemeinden in Schleswig-Holstein", Martin Reißmann, Husum, 1997, ISBN 3-88042-815-8 Info:Kommunale Wappenrolle Schleswig-Holstein. Licensed under Public Domain via Commons.

Danijos princesė Marija, Danijos princo Joachimo žmona, naudojasi herbu su raiteliu, kuris vadinamas Cavallier, tai jos tėvo pavardė.
Coat of arms of Princess Marie of Denmark.svg
"Coat of arms of Princess Marie of Denmark" by Sodacan This vector image was created with Inkscape. - Own work, Based on: [Source 1]. Licensed under CC BY-SA 3.0 via Commons.

Nežinau, gerbiamas Skaitytojau, nuvylė mane ar nudžiugino tokia tyrimo baigtis. Man jau anksčiau šiek tiek kėlė įtarimo Lenkijos erelio nebuvimas šalia LDK Vyčio iš atitekančios karalaitės heraldikos, todėl tai buvo pagrindas rimtai abejonei. Tačiau, prisipažinsiu, mane nustebino mūsų senosios LDK valstybės, Holšteino raitelio ir Cavallier šeimos heraldikos panašumai.

P1460925
Sostas.
Ilgojoje salėje saugomi sidabriniai liūtai ir šiandien saugo mirusių monarchų castrum doloris. Sidabro nemažai panaudota šios salės interjere. Šis metalas buvo mėgiamas baroko laikotarpyje, nes simbolizavo valdovo galią ir didybę. Dauguma šios salės daiktų buvo išgelbėti per gaisrą Christiansborgo rūmuose ir dabar saugomi čia. Sidabriniai veidrodžiai buvo pagaminti Augsburge. Pagal tradiciją, karaliaus audiencijų salės sidabrinius baldus ir papuošimus finansuodavo karalienė.

P1460927
Stucco puošyba.

P1460934
Porceliano kambarys.
Danijos floros tematika papuoštas stalo porceliano rinkinys buvo skirtas 100 asmenų. Jį pagamino karališkoji Kopenhagos porceliano gamykla 1790-1803 m. Iš viso rinkinyje suskaičiuojama beveik 2,000 vienetų stalo reikmenų. Manoma, kad šis rinkinys buvo užsakytas kaip dovana Rusijos carienei Jekaterinai II, tik ji mirė jos taip ir nesulaukusi. Karališkoji šeima pasiliko šį stalo servyzą ir kartais naudoja. Šis kambarys buvo sukurtas 1860 m. Jame galima pamatyti Meiseno ir Sevres porceliano dirbinių. Žinoma, kad Liudvikas XV padovanojo porceliano Kristijanui VII šio vizito Paryžiuje 1768 m. metu. Dar yra kambarys, skirtas stiklo dirbiniams. Šis buvo įkvėptas karaliaus Frederiko IV kelionės į Veneciją metu, paskui jam lankantis Šarlotenburgo rūmuose Berlyne ir pamačius konsoles tokiems dirbiniams. 1714 m. stiklo kambarys Rosenburge buvo pabaigtas ir rodė apie 1,000 vienetų stiklo dirbinių.

P1460935
Stucco puošyba ir gobelenai.
Rūsyje yra ginklų paroda, liūdi daugybė neatkimštų vyno butelių, ir akis spigina milžiniškas turtingas lobynas.Tiek ten visko, kad apakti galima. Rosenborge saugoma apie 700 dirbinių iš dramblio kaulo ir gintaro. Jie datuojami maždaug 1575-1850 m. Kai kurie dirbiniai čia pateko iš užsienio mainais į Islandijos sakalus ir Danijos žirgus; kai kurios vertybės buvo pirktos Niurenberge, Augsburge- tai to meto juvelyrikos širdis Europoje; kiti dirbiniai čia pateko kaip karo grobis (tarkime, iš to paties Šlėzvigo- Holšteino).

Dar šiek tiek apie vyną, kuris ten liūdi buteliuose. Daugelis vynų atkeliavo iš Reino slėnio. Pirmiausia jie, kaip įprasta tais laikais, XVI ir XVII a., buvo laikomi medinėse statinėse. Trys seniausios statinės priklausė našlaujančiai karalienei Sofijai, Kristijano IV motinai. 1659 m. šias statines kaip karo grobį išsigabeno švedai. Pakeliui į Stokholmą vyną atkariavo danų laivas. Atkariautas vynas buvo perkeltas į Rosenbergą 1713 m.  Tada buvo daroma kažkokia abrakadabra su senais vynais ir naujais vynais, idant nauji vynai įgautų senų vynų bruožų. 1982 m. senosios statinės visiškai niekam nebetiko, ir vynas buvo supilstytas į butelius. Jis ir mūsų dienomis geriamas per Naujuosius metus, o jo atsargų šiaip progai užteks dar 300 metų.

P1460937
Karališkos regalijos.

P1460943
Karališkos regalijos.

P1460945
Karališkos regalijos.
Iš tiesų, loynas toks turtingas, kad mane vėl suėmė liūdesys prie vitrinų, nes juk ir mes tai turėjome, tik nepalankių istorinių aplinkybių dėka netekome. Tai mane paskatino dar labiau geisti Valdovų rūmų greitesnio atkūrimo ir jo lobyno turtinimo.

P1460946
Beje, su oru tai pasisekė.

P1460952
Kopenhagoje dar žydi rožės.

P1460954
Rosenborgo rožynas.
Pasirodo, šie rūmai yra visiškai netoli Nacionalinės galerijos. Iš čia vakar važiuodama mačiau šmėstelint sekančio mano lankytino objekto- Marmurinės bažnyčios- kupolą. Vadovaudamasi žemėlapiu (pakeliui šmurkštelėjau į supermarketą pastiprinimo maistu) šiek tiek paklaidžiojau, bet galiausiai radau ko ieškojau.

P1460959
Kopenhagos baltieji dviračiai.

P1460962
Šeimyninis dviratis.

P1460963
Daug ten dviračių.

Šios bažnyčios lankyti irgi nebuvau numačiusi, bet pagrinde dėl to, kad neturėjau po ranka jokio Kopenhagos žemėlapio rimtesniam planavimui ir strategavimui, o dėl dviejų dienų ką nors pirkti Lietuvoje neapsimokėjo. Tačiau kai ji taip pakeliui pasitaikė, tai kaipgi neužsukti? Bažnyčios laiptai buvo vienintelis suoliuko variantas, kur galėjau išgerti kiek anksčiau nusipirktą skardinę sidro :-) Labai jau reikėjo atsigaivinti, nes oras buvo nekoepnhagiškai pasakiškas- buvo šilta, ir švietė saulė. Ši bažnyčia laikoma viena įspūdingiausių bažnyčių Kopenhagoje, ką patvirtino ir nenutrūkstantis turistų srautas. 1749 m. buvo padėtas šios bažnyčios pamatinis akmuo- čia turėjo iškilti naujas rajonas Frederiksstaden. Netrukus mirė bažnyčios statybą prižiūrintis architektas, o naujasis architektas ėmėsi peržiūrėto plano su nepakankamu finansavimu. Bažnyčią pavyko atidaryti tik 1894 m. Sakoma, kad šios bažnyčios kupolas yra didžiausias Skandinavijoje, o pats planas paremtas Šv. Petro bazilika Romoje.

P1460967
"Viešpaties žodis gyvena per amžius".

P1460969
Marmurinės bažnyčios kupolas.
Po teisybei, tai didelio įspūdžio pati bažnyčia man nepadarė. Po to, kai pamačiau Sicilijos bažnyčias, mane jau sunku nustebinti. Labiau mane sudomino ne dvasiški, o kūniški dalykai, o jeigu tiksliau- vėjo nešamas blynų kvapas. Kopenhagoje galima pamatyti mobilias blynines (kreperines, lietinines?), kur už keliasdešimt kronų galima gauti didelį lietinį su įdaru. Kad dalykas tai geras liudija pastoviai susidaranti eilutė.

P1460983
Lietinis su bananu. 
Amalienborgo rūmai yra laikomi Danijos rokoko šedevru. Tai-keturių pastatų kompleksas, užbaigtas 1700 m. Čia galima stebėti karalienės sargyos pasikeitimą, kai kareiviai atžygiuoja iš savo kareivinės Rosenberge. Šis muziejus yra labai šiuolaikinis, jo ištakos grįžta apie 150 m. atgal, kai čia gyveno "Europos uošviai" Kristijanas IX ir jo žmona Luiza. Šeši jų vaikai sudarė dinastines santuokas Europoje. Viena garsiausių tokių santuokų buvo princesės Dagmaros, vėliau tapusios Marija Fiodorovna, santuoka su Rusijos caru Aleksandru III.

P1460989
Amalienborgo rūmų maketas.

P1460984
Viena didelė graži šeima.

P1460988
Karalienės Luizos salonas sekė Viktorijos laikų madomis.

P1460992
Židiniai.

P1460997
Šiame kambaryje yra balkonas, iš kurio karališkoji šeima sveikina tautą.

P1470003
Sostas. 

P1470011
Pompėjos kambarys.
Aš apžiūrėjau šiuos rūmus, kiek turistams leistina tai daryti, pakankamai greitai. Juose yra daug informacijos apie šiuolaikinę karališkąją šeimą, todėl man, senovės mylėtojai, rūmai nebuvo labai įdomūs, bet kas domisi šiuolaikine istorija tai tikrai ras kuom užsiimti. Galūt su gidu būtų buvę prasmingiau čia praleisti laiką.

P1470014
Gatvės menas.
Dar norėjau suspėti bent koją įkelti į garsiąją Kristianiją. Tai-menininkų, laisvų žmonių rajonas, kuriame prekiaujama kvaišalais. 1971 m. čia apsigyveno hipiai, kurie įsikūrė apleistuose barakuose ir įsivedė savo įstatymus. Apie 40 metų truko visokie neaiškumai ir konfliktai, kol 2011-2012 m. buvo pasiektas oficialus susitarimas. Turistams patariama ten nefotografuoti, nes kvaišalų platintojams tai gali nepatikti (tai gal nereiktų platinti kvaišalų, sakyčiau?).

Pakeliui užsukau į dar vakar matytą bažnyčią su spiraliniu bokštu. Kadangi užlipimas į viršų čia mokamas ir Kopenhagos kortelė jo nedengia, nutariau pataupyti, juolab, kad jau mačiau Kopenhagos panoramą vakar nuo Apvaliojo bokšto. Tačiau į pačią bažnyčią užėjau.

P1470023
Kristaus Išganytojo bažnyčia.

P1470024
Angelų rikiuotė prie centrinio altoriaus.

P1470026
Artėjame prie Kristianijos.

P1470027
Drakonas.
Pabuvau bohemiškajame kvartale labai trumpai. Iš dalies dėl to kaltas ten nuolatos tvyrojęs nemalonus rūkomų kvaišalų kvapas. Nelabai man patiko atseit meniškais grafičiais išdažyti namai, sulūžusios tvoros, veidus slepiantys kvaišalų pardavėjai. Ten vakare netgi renkamas dienos kvaišalų pardavėjas. Nors jie patys skelbiasi, kad no to hard drugs, manęs tai nė kiek nepaguodė. Šiek tiek pasidarė geriau nusipirkus naujus auskarus. O tada jau nėriau lauk.

P1470028
Kristianija, Kopenhaga.
Paskutinis šios dienos lankytinas objektas buvo Mėlynoji Planeta. Jie pirmadieniais dirba ilgai, net iki 21.00, todėl galima planuoti kaip paskutinį dienos lankytiną objektą. Kadangi buvo sugedęs autobuso informacinis tablo, tai pravažiavau reikiamą stotelę, teko grįžti. Akvariumas kiek nutolęs nuo viešojo transporto, bet kiek pamaklinėjus tai nesunkiai randamas.

P1470032
Kopenhagos akvariumas.

P1470034
Piranijos.

P1470036
Liūdnoji žuvis.
Aš šiaip esu nusiteikusi prieš zoologijos sodus, o dabar būsiu nusiteikusi ir prieš akvariumus. Šita žuvis į mane taip liūdnai žiūrėjo, kad vos neapsiverkiau. Koks čia gyvenimas nelaisvėje? Iš akvariumo išėjau pasirįžusi daugiau į tokias vietas nė kojos nekelti ir grįžusi namo paleisti į laisvę žiurkėną Cepeliną-tegul bėga į Vokietiją ir integruojasi, aš jam netrukdysiu. Neikite į tą liūdną vietą.

Vakarienei po ilgų klajonių gavau wok makaronų su krevetėmis, tik šefas kiek persistengė ir per daug suskrudino viską. Labai kažin ką daugiau mieste veikti ir nebegalėjau, nes reikėjo susipakuoti daiktus ankstyvam skrydžiui. Kuprinė vos užsisegė, nes supakavau ten visas lietuviškam orui atbaidyti skirtas baisiakelnes, su kuriomis atskridau, nes Kopenhagoje man jų taip ir neprireikė. Kitą rytą išgėriau kavos, parašiau buto šeimininkei padėkos raštelį, palikau buto raktus matomoje vietoje, ir išvykau. Miesto traukiniais (apie 40 DKK) su vienu persėdimu atvažiavau į oro uostą. Šiek tiek apsipirkau- Starbucks'e pirkau kavos, o gretimoje kavinėje-pusryčių paketą. Mokėjau debetine kortele. Kai kur kredininėms kortelėms priskaičiuojamas papildomas mokestis, o debetine kortele mokant man nieko nepriskaičiavo, tik pagal kursą konvertavo valiutą, galbūt kokiu euru ir gavosi brangiau nei mokant grynais.

P1470037
Pusryčių paketas, apie 80 DKK (11 EUR). 

P1470040
Pusryčiai su vaizdu. 

P1470046
Ryanair skrydis iš Kopenhagos.
Man sekėsi abiejuose skrydžio segmentuose, nes šalia manęs niekas nesėdėjo. Turbūt Ryanair mane yra specialiai kažkur pasižymėjęs ir check-in darant aplink mane sukuria vakuumą. Taigi, galėjau išsitiesti ant trijų sėdimų vietų ir nusnausti tą valandą. Leidomės į apsiniaukusį ir šaltą Kauną. "Sveiki atvykę į ubagyną",- niūriai burbėjo lagaminus iš oro uosto tempdami tautiečiai. Kadangi buvo ne vėlyvas metas, pasinaudoju miesto autobusu iki geležinkelio stoties, o ten pavyko gauti bilietą į už 15 min. išvykstantį traukinį į Vilnių. Tenka pripažinti, po dviejų dienų Kopenhagoje Kauno architektūra ir Vilniaus kamščiai mane sukrėtė.

Gera ta Kopenhaga. Vėl reiks apsilankyti.

Išlaidos šiai kelionei:
  • skrydis į abi puses: 10 EUR, Ryanair.
  • pervežimas iš Vilniaus į Kauno oro uostą: 10 EUR, Ollex. Mane nustebino viena mergina, su kuria susipažinau dar lauktama skrydžio iš Kauno. Kadangi lėktuvas kilo anskti ryte, jinai atvažiavo iš Vilniaus išvakarėse, nakvojo kažkur Kaune, o taksi ją už €15 atvežė iki oro uosto. Manau, kad Ollex firmai reikia plėsti veiklą ir labiau save reklamuoti. 
  • LT transportas: viešasis transportas+ traukinys: apie 6 EUR
  • nakvynė: 50 EUR už dvi naktis, AirBnb.
  • Kopenhagos kortelė: apie 67 EUR, 48 val.
  • Smulkios išlaidos Kopenhagoje: 225 DKK (30 EUR). 
  • Maistas Kopenhagoje: 300 DKK (40 EUR). Dvi vakarienes mane vaišino :-)
Viso: 213 EUR.

Buvo paklausimas, ar apsimoka Kopenhagos kortelė. Paskaičiuokime.

Kopenhagos kortelės kaina: 499 DKK už 2 dienas (48 val). Tai sudaro apie 67 EUR. Visos į ją įtrauktos atrakcijos perkant bilietus atskirai kainuotų tiek:

  • Christiansborgo rūmai, reprezentaciniai apartamentai: 80 DKK. Jeigu rinksitės papildomai aplankyti griuvėsius ir arklides, tai kainuos 120 DKK, bet arklidės irgi yra įtrauktos į Kopenhagos kortelę. Bet kol kas imkime tik reprezentacinius apartamentus su gobelenais už 80 DKK. 
  • Amalienborgo rūmai: 90 DKK.
  • Rosenborgo rūmai: 90 DKK. Tačiau yra bendras Amalienborgo ir Rosenborgo bilietas už 130 DKK (36 val. galiojimas), tai jį ir skaičiuokime. 
  • Akvariumas: 169 DKK.
  • Pasiplaukiojimas laivuku: 80 DKK
  • Glyptoteka: 95 DKK
  • Apvalusis bokštas: 25 DKK
Viso: 579 DKK. Vadinasi, su Kopenhagos kortele pavyko sutapyti 80 DKK, kas sudaro apie 11 EUR. Brangiausias apsilankymas buvo Akvariume, jeigu jį išėmus ir įdėjus man dabar miegoti naktimis neduodančius Frederiksborgo rūmus už 75 DKK, gautųsi 485 DKK, taip kad vėl keli eurai į pliusą. Reikia pasakyti, kad Kopenhagos kortelė dengia kelionę į Roskildę ir jos lankytinas vietas, bei kelionę į Hamleto pilį ir jos lankymą, tik tiek, kad per dvi dienas to neapžiosite. Yra 5 dienų kortelė (120 val.) už 107 EUR, apie kurią verta rimtai pagalvoti, jeigu ketinate ilgiau pabūti Kopenhagoje.

P.S. Dėkui žvitriai Skaitytojo akiai. Be Kopenhagos kortelės, su kuria  yra nemokamas viešasis transportas, reiktų dar papildomai mokėti 80 DKK už 1 paros bilietą metro, autobusui ir miesto traukiniams. Taip kad Kopenhagos kortelė tikrai apsimoka.

Su meile ir, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Kopenhagaitė-II


0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...