Mane galima sutikti:

Klaipėdos šviesų festivalis; Jelgavos ledo skulptūrų festivalis; Pakruojo ledo festivalis; Krokuvos Drakonų paradas ir Zakopanė; Amsterdamo Gėlių festivalis; bus daugiau.

Amžinai ištiesta ranka arba kodėl reikia apmokestinti bažnyčių lankymą.

Thursday, March 10, 2016

Nedažnai aptinku naujieną, priverčiančią atsiversti Lietuvos respublikos Konstituciją, bet šį kartą taip jau atsitiko: po naujienos apie religinėms bendruomenėms paskirstytus apie 700, 000 eurų, susiradau mūsų Konstituciją ir pasiskaičiau. Šventai tikėjau, kad valstybė ir bažnyčia Lietuvoje yra atskirtos, bet pasirodo, kad ne.

Lietuvos respublikos Konstitucijos 43 straipsnis:

Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. 
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti. 
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Lietuvos respublikos Konstitucijos 40 straipsnis sako, kad "Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos", o 42 straipsnis mini, kad "Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų ir vertybių apsauga." Taigi, iš mūsų biudžeto skirti apie 700,000 eurų parems Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes visiškai legaliai.

religion
Parama religinėms organizacijoms Lietuvoje 2016 m. 

O štai panašia tema "Kauno diena" rašo, kad per ketverius metus žadama sutvarkyti dešimt bažnyčių ir vienuolynų ir tam planuojama skirti 14,5 mln eurų.  Šios lėšos bus paskirstytos taip: Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčiai (2,9 mln eurų), Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai (2,3 mln eurų), Telšių Bernardinų vienuolyno ir seminarijos kompleksui  ( 1,9 mln eurų), Bernardinų vienuolyno ansambliui Kaune (1,8 mln eurų), Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bazilikai (1,7 mln eurų), Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrai (1,3 mln eurų). Daugiau kaip po 800,000 eurų sulauks Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios statinių kompleksas ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Bernardinų vienuolyno ansamblis Vilniuje gaus 460,000 eurų, o Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika gaus 240,000 eurų. Šie pinigai bus skiriami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų - tačiau nepamirškime, kad tie fondai atsiranda iš kažkieno biudžetų, nes fondai ne obuoliai, ant medžių neauga. Kultūros ministerija pabrėžia, kad šios lėšos skirtos svarbiausiems šalies sakralinio kultūros paveldo objektams. „Ministerijai svarbu, kad būtų išsaugoti svarbiausi Lietuvos sakralinio kultūros paveldo objektai, kurie neatsiejami nuo mūsų kultūros, į juos pirmiausiai krypsta turistų akys, nes jie yra unikalūs ir menantys mūsų, kaip europietiškos kultūros ir architektūros raidą, taip pat prie šių objektų sutvarkymo daug pastangų deda bendruomenės, kurios aktyvus dalyvavimas labai svarbus veiksnys“, – BNS sakė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.

Kultūros ministerija pripažįsta sakralinių statinių vertę turizmui ir ieško finansavimo jiems paremti, bet tarp ministerijų nevyksta bendradarbiavimas, kad tie turistus (ne piligrimus!) traukiantys objektai būtų rentabilūs- pas mus vis dar gėda užsidirbti. Daugelis Europos šalių yra bažnyčiose nustačiusios laiką pamaldoms ir laiką turistams (arba būna du atskiri įėjimai). Visuomet pavyzdžiu statau savo patirtį Anglijoje, kur bažnyčios siekia dangų savo smailėmis ir XIII a. savo pamatais. Šiuo metu iš valstybės iždo Anglijoje esančios katalikų bažnyčios negauna paramos, o išlaikyti ir restauruoti šiuos statinius reikia.

Kenterberio katedros buhalterija.
Todėl Anglijoje visur už įėjimą į bažnyčią reikia mokėti maždaug 8-15 svarų sterlingų, bet už tai turistas gauna brošiūrą apie bažnyčią ir planą su sužymėtais vertingiausiais dailės kūriniais, o uniformuoti bendruomenės savanoriai veda nemokamą valandos trukmės ekskursiją. Prie bažnyčios priklauso būti kavinei, tualetams, ir suvenyrų parduotuvei. Ir nieko, netrenkia žaibas.

Pas mus gi nuvažiavus į mažesnį miestelį visada rasite užrakintas bažnyčias. Gudresni gidai susiranda moterėlę, kuri ten dulkes nuo mūkelių šluosto, duoda 10 litų (po sąžiningos konvertacijos dabar jau reiks duoti 10 eurų), ir ta moterėlė atrakina bažnyčią. Jeigu moterėlė negali, ieškomas zakristijonas. Žinoma, kartais pavyksta apsilankymą suderinti ir susitikti su kunigu, kuris aprodo bažnyčią. Taigi, kodėl neįtraukus bažnyčių ir vienuolynų į turizmą, jeigu jau šiems objektams bus skiriamos mūsų visų lėšos, ir nesižeminti kaišiojant moterėlėms į delną banknotus? Juk galima sugalvoti bažnyčių bilietą, kuriame būtų renkami antspaudai, galima vaišinti turistus žolelių arbata ir naminiais sausainiais ( žinoma, už papildomą mokestį), vesti ekskursijas (kaimas baigia prasigerti be užsiėmimo sėdėdamas), galima pardavinėti namines uogienes ir namie megztas vilnones kojines, suorganizuoti vietinės mokyklos moksleivių choro pasirodymą...Čia tik galvą pasukti reikia.

Jeigu mes iš savo valstybės biudžeto arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirsime lėšas turistus traukiantiems sakralinio paveldo objektams (tuo pačiu leisdami sugriūti tokios garbės nenusipelniusiems objektams kaip Zapyškio bažnyčia), bet nepriversime jų dirbti turizmui, tai tokios lėšos bus lygiai taip pat naudingos ir efektyvios kaip-tai jau atleiskite- lavonui kompresas. Jeigu turistas atvyko pamatyti Aušros Vartus, tai iš jo pasipelnė skrydžių bendrovė, viešasis transportas, viešbutis, maitinimo įstaiga ir galbūt suvenyrų kioskas netoli tų pačių Aušros Vartų, tai kodėl gi Aušros Vartams irgi neatsiriekus pyrago dalies? Priešingu atveju, netrukus bus kaip kokioje Čekijoje, kur bažnyčias perdaro į viešbučius. Nors, kas žino, gal taip ir geriau?

 Žymiausios mokamos bažnyčios (kaina suaugusiam lankytojui be nuolaidų):
  • Vestminsterio abatija, Londonas: 18 svarų sterlingų.
  • Šv. Pauliaus katedra, Londonas: 18 svarų sterlingų (pernai 1,2 mln lankytojų apsilankė nemokamai per pamaldas ir 940,000 lankytojų susimokėjo už bilietą). 
  • Jorko katedra, Jorkas: 10 svarų sterlingų.
  • Jorko katedra + bokštas: 15 svarų sterlingų.
  • Berlyno katedra: 7 eurai (katedros-muziejaus išlaikymui kasdien reikia skirti 10,000 eurų).
  • Šv. Petro bazilika, Vatikanas: 15 eurų (tik bazilika, be muziejų lankymo).
  • Milano katedra, Milanas: nuo 2 eurų iki 15 eurų (pagal įtrauktus į bilietą lankytinus objektus).
  • Šventoji Šeimyna, Barselona: 15 eurų.
Manau tendencija aiški: į Vilniaus arkikatedrą baziliką turistą reikia įleisti už maždaug 10 eurų.  Piktintis bažnyčių apmokestinimais prašome komentaruose.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Arnetrenksžaibaitė



0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...