2016 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Kūtvėlos įspūdžiai iš kūrybinių dirbtuvių gidams Klaipėdoje.

Facebook'o platybėse užmatytas Klaipėdos valstybinės kolegijos kvietimas į kūrybines dirbtuves gidams mane suintrigavo. Šiek tiek pastumdžiau savo pamokas, pasibaisėjau traukinio tvarkaraščiu (apie 5 val. trukmės kelionė !!!), susimokėjau už dirbtuves, susisiekiau su Klaipeda Hostel dėl nakvynės ir štai vieną ketvirtadienio vakarą su Ursulijumi Lepečkojausku įsiropštėme į Vilnius-Klaipėda ekspresą, stojantį tik Šiauliuose. Tiesa, mano traukinys nebuvo žemagrindis naujokas, o iš senesnių vagonų sustumtas pūškorius, bet 3 val. 45 min. iki pajūrio to vertos.

P1510301
Ursulijus Lepečkojauskas nekantriai laukia kelionės pradžios.
Bilietus traukiniui pirkausi internetu, tai galėjau ir norimą sėdimą vietą pasirinkti. Kelionę temdė du dalykai: žmonių taikymas atsisėsti į ne savo vietas ir trys ilgi ir garsūs pokalbiai mobiliaisiais telefonais vienu metu. Kadangi LG ne koks nors Lux Express ar Ecolines, tai jokių filmų nepažiūrėsi, veiklos nulis (nebent megzti moki), todėl lieka tik valgyti. Tik pajudėjus ir prasidėjo krutinimas žandais vagone. LG vietoje aš į tokius reisus leisčiau vagoną- sporto salę, kur keleiviai galėtų minti dviračius bent iki Šiaulių, nes skrandžio užkišimas čipsais visokiais tai labai nesveika. Tiesa, vagono palydovė visus nemokamai pavaišino gaiviaisiais gėrimais!

Klaipėdoje trimis žingsniais atsidūriau prie "Klaipeda Hostel" durų ir neramia širdimi paspaudžiau durų skambutį. Pirmą kartą gyvenime keliavau neturėdama nakvynės rezervacijos. Buvome sutarę, kad šį kartą pas juos svečiuosiuosi. Bet maža ką, gal aš juokų nesuprantu. Įsivaizduokite, atvykstate į nakvynės vietą jau sutemus, spaudžiate skambutį, kažkas sako "Kas ten?", o Jūs atsakote "Čia aš, Kūtvėla, į svečius atvažiavau". Jūs atidarytumėte? Taigi. Kita vertus, vis geriau, nei "Čia aš, Keliaujantis Plaukų Šepetys". Juokas pro ašaras. Bet taip neatsitiko! Manęs tikrai laukė! Gavau savo nuolatinę lovą (trūksta tik vardinės lentelės kojūgalyje), švarią patalynę, rankšluostį, wi-fi slaptažodį ir vaikiną iš Šveicarijos. Vargšas skundėsi, kad nerado Klaipėdoje cepelinų, toks gailestis man širdį suspaudė, nors imk ir nuskusk jam bulvių. Taip ir išvažiavo vargšas į Ryga su ta viltimi, kad Latvijos sostinėje ras tų cepelinų paragauti.



Kitą rytą įsigijau "Klaipėdiečio kortelę" viešajam transportui. Man labai patinka rinkti tokias korteles, o ir niekada nežinai, kada prireiks. Klaipėdoje įlipimas į autobusus yra per priekines duris, kas yra teisinga ir pavyzdinga, o e-bilieto skaitytuvai tokie kaip Vilniuje (kaunietiški man iki šiol mistika). Netrukus jau gėriau ryto kavą su kolegėmis gidėmis.

P1510305
Rytas prasideda kūrybiškai.

P1510309
Visi gauname vardų korteles. Ursulijui irgi padariau.
Pirmiausia prisistatėme. Mūsų negausus kolektyvas buvo absoliučia dauguma iš Klaipėdos krašto, o tik aš tokia viena balta varna iš Vilniaus. Labai daug buvo ir pačios kolegijos studenčių. Prasidėjo pirmosios dienos darbas. Labai daug nepasakosiu, tik pateiksiu komentarus tų vietų, kuriose man kilo įvairių minčių.

Ar žmogus su matomais fiziniais trūkumais gali dirbti gidu? Ekrane buvo parodyta nuotrauka žmogaus su dideliu randu ant veido. Yra rekomenduojama, kad toks asmuo neturėtų dirbti gido darbo. Kaip ir norėjau ginčytis šitoje vietoje, bet susilaikiau. Dabar pasigūglinau paveikslėlių su randais ant veido ir pagalvojau, kad tokio gido visgi greičiausiai nenorėčiau. Išskyrus, galbūt, šitą :-)


Ar maistas turi būti ekskursijos dalis? Pati daug keliauju, todėl pritariu vienos kolegės minčiai, kad laimingas turistas yra nenorintis į tualetą ir nealkanas. Bet su tuo maistu lengva ir prisižaisti: visokios alergijos, apsinuodijimai, skrandžio streikai, jau nekalbant apie tai, kad be geros valandos normaliai pavalgyti sunkiai įmanoma. Kiek žinau, užsieniečiams mūsų cepelinai yra per riebūs, o šaltibarščiai-per rožiniai. Tai maisto klausimą aš spręsčiau palikdama jį laisvam laikui. Lyrinis nukrypimas- kiek žinau, Vilniuje kol kas nėra gastronominės ekskursijos, gal užsiimti?

Populiaraus objekto (a must-see) įtraukimas į ekskursiją atsižvelgiant į sutvarkytą aplinką ir estetinį vaizdą. Sutinku, kad populiarūs objektai turi būti ekskursijos dalimi, bet tuo pačiu norėčiau įtraukti ir mažiau žinomus, ne tokius populiarius objektus vien tam, kad padidinti jų žinomumą. Populiarūs objektai dažnai yra kaip popsas muzikoje. Tarkime, standartinė pažintinė ekskursija po Vilniaus senamiestį- vienas didelis popsas, net pati išsigandau! Reikės su tuo kažką daryti.
 
Loginio perėjimo reikšmė ekskursijoje.  Čia jau ekskursijos "vidinė virtuvė", bet turiu pripažinti, kad loginių perėjimų naudoju labai mažai. Kai lankiau gidų kursus ir ruošiausi baigiamajai ekskursijai, tai kontroliniame tekste juos naudojau, bet darbe praktiškai to nedarau, arba darau labai mažai. Galbūt šitoje vietoje reikės labiau save sudrausminti. 

Ar maži unikalūs miesteliai gali pritraukti turistų? Šį klausimą esu ne kartą kėlusi savo rašinėliuose. Pavyzdys- ar važiuotumėte žiūrėti žydinčių magnolijų į kurį nors Lietuvos kaimą? Žinoma, vien magnolijų turbūt neužteks, reikės programą praplėsti įtraukiant vieną kitą dvarą. Tačiau manau, kad tokios kelionės yra vis dar mažai populiarios ir pačios bendruomenės dar nelabai moka (ar nori) kviestis turistus.

Dieną baigėme dviem išvykomis. Pirmiausia apsilankėme Klaipėdos uosto direkcijoje.

P1510313
Kokia graži ikebana!

P1510316
Ursulijus Lepečkojauskas pasiruošęs klausyti Klaipėdos uosto pristatymo.
Klaipėdos uostas yra šiauriausias neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tai yra svarbu žinoti, nes vienos dienos prastova laivui užšalus kur nors prie Rygos įlankos kainuoja 10,000 USD. Klaipėdos uoste teikiamos paslaugos netolimoje ateityje pasipildys SGD bunkeriavimo paslauga, t.y. veiks kaip degalinė tokio tipo laivams. Klaipėdos uostas sukuria 58,000 indukuotų darbo vietų, t.y. "nepririštų", pavyzdžiui, atplaukus kruiziniam laivui miesto gidai gauna ekskursijų. 2015 m. į biudžetą Klaipėdos uostas sumokėjo 684 mln eurų, t.y. 9,27 proc. visų Lietuvos Respublikos gautų pajamų į biudžetą. Į Klaipėdos miesto biudžetą per šešiolika darbo metų Klaipėdos uostas yra pervedęs apie 85,6 mln eurų, kurie pavirto gatvių apšvietimų, šaligatviais, ir t.t. Klaipėdos uostas gali džiaugtis jau galintis aptarnauti okeaninius laivus, kurie iki tol mesdavo inkarus Hamburge. Net 80 proc. krovinių keliauja geležinkeliais: štai "Saulė" sujungė Klaipėdą su Čongčingu Kinijoje, ir taip Kinijos prekės Europą pasiekią per vidutiniškai 13 dienų (vandens keliu tai trunka apie 45 dienas). Visas laivybos madas diktuoja Panamos kanalas, todėl ir Klaipėdos uostas stengiasi neatsilikti. Kaip gidus mus pradžiugino tai, kad jau du metai iš eilės Klaipėda lenkia Rygą kruizinių laivų skaičiumi. Pasirodo, kad kruizinių laivų kompanijos planuoja savo maršrutus trims metams į priekį.

Antroji išvyką į "Amber Queen" gintaro muziejų- parduotuvę nuvylė dėl, švelniai tariant, keisto priimančios pusės požiūrio į mūsų renginio tikslą ir tikrai žinau, kad turistų čia nevesiu. Tai tiek.   Kadangi tai buvo paskutinis dienotvarkės punktas, išsibarstėme kas kur, o aš su kolege Jolanta nuėjau pavalgyti. Jinai norėjo paragauti garsiųjų "Klaipėdos pirštelių", kurių turi "Klaipėdos senamiestis". Aš pasirinkau sprandinės kepsnį su spanguolių padažu (5,5 eur) ir likau labai patenkinta.


P1510324
Ursulijus Lepečkojauskas laukia, kol atneš kepsnį.

P1510327
Kūtvėla skanauja alų Klaipėdoje.

P1510331
Kūtvėla grožisi Klaipėdos fachverku.

P1510336
Labai elegantiška šiukšlinė.

P1510340
Klaipėdos senamiesčio namas.

P1510344
Kūtvėla vaikštinėja po Klaipėdos senamiestį.

P1510346
Kaip būti Klaipėdoje ir neaplankyti Peliuko? Skulpt. S. Plotnikovas ir S. Jurkus.

P1510349
Meilės medis prie krantinės. Tarptautinio plenero "Keturi vėjai" vaisius.

P1510354
Kai reikia moteriškai pasikalbėti. Skulpt. K. Pūdymas.
Grįžusi į hostelį radau sau priskirtą vaikinuką iš Kipro, ir -greičiausiai todėl-pramiegojau durų kodo keitimą. Antroji kūrybinių dirbtuvių diena vyko kitame kolegijos fakultete, iki kurio patogiai nuvažiavau autobusu. Kiek sunkiau buvo aptingusį kūną pakelti laiptais iki ketvirto aukšto, kur gėlių apsuptyje šiandien ir darbavomės.

P1510358
Kūtvėla ir Ursulijus Lepečkojauskas atvyko į kūrybines dirbtuves gidams.

P1510360
Ursulijus Lepečkojauskas maloniai gaivinasi oazės pavėsyje.

P1510367
Ursulijus Lepečkojauskas kaštavoja žemaitišką sūrį.

P1510370
Ursulijus Lepečkojauskas gavo dovanų iš Telšių TIC darbuotojos rankų.
Į Telšius tai būtinų-būtiniausiai šiemet reikės atvažiuoti, juolab kad ir Ringauds kvietė, sakė nakvynę duos ir valgyt padarys. O šiandien dieną pradėjome nuo doc.dr. Eduardo Spiriajevo paskaitos "Žemaitijos ir Kuržemės kultūrinio paveldo lyginamoji analizė". Labai įdomi paskaita buvo, sugeneravusi man minčių. Kokie mūsų ir mūsų kaimynų kultūrinio paveldo panašumai ir skirtumai? Kokius bendrus projektus galima daryti, siekiant išsaugoti ir garsinti kultūros paveldą abipus sienos? Kiek nustebino tas faktas, kad latviai daugiau bendradarbiauja su estais nei su lietuviais, bet lektorius tai priskyrė bendrai abiejų tautų protestantiškai religijai. Tai stebina dėl to, kad estai yra viena iš mažiausiai tikinčių tautų. Bet apibendrinant tai seniai pastebėjau, kaip latviai šauniai tvarko savo kultūrinį paveldą. Kita to paties lektoriaus paskaita buvo apie nusikalstamumo geografiją. TOP-3 nusikaltimai Klaipėdoje yra chuliganizmas, plėšimas ir narkomanija. Vagystės sudaro net 75,93 proc. visų Klaipėdoje įvykdomų nusikaltimų. Nustebome, kad daugiausiai nusikaltimų sutraukia prekybos centras "Akropolis"- tiesiog ten, kur juda žmonės ir pinigai, juda ir nusikaltėliai. Kitas "karštasis taškas" Klaipėdoje yra Naujamiestis, kur yra daug socialinių būstų. Norintiems daugiau informacijos: Nusikaltimų žemėlapis.

Toliau kalbėjome aktualia vaizdinių priemonių kūrimo ir naudojimo tema. Pasirodo, yra gidų Klaipėdoje, kurie turistams rodo gintarinį čiulptuką ir kanapių sėklas. Suintrigavo, ar ne? :-) Šios temos aptarimo metu man kilo du klausimai: 1) Kur gauti video apie Lietuvą, mūsų regionus, turizmo išteklius ir pan., kuriuos būtų galima rodyti turistams autobuse?  2) Ar verta įsigyti planšetinį kompiuterį rodyti atitinkamiems video ar nuotraukoms/piešiniams, groti garso įrašus turistams? Pabaigai padiskutavome, kaip galime įtraukti turistus į ekskursiją, kad jie jaustųsi aktyviais jos dalyviais ir pabandėme "išrašyti" sėkmingo gido receptą.

P1510373
Ursulijus Lepečkojauskas atsakinėja prie lentos.
Pažymėjimo dar negavau, nes mano vardas vėl gavo papildomą nereikalingą raidę. Rimtai svarstau keisti pasą, nes su tokiu vardu daugiau vargo nei džiaugsmo. Mano gimimo dieną buvo minimi Jadvygos ir Teresės vardadieniai, o prosenelė buvo Klementina, todėl kaip ir yra iš ko rinktis. Ką manote? Sakė, paštu atsiųs ištaisytą pažymėjimą. Jau visai pabaigoje buvo architektūrinė ekskursija po Klaipėdos senamiestį, iki kurios pabaigos-deja-nepavyko išbūti, nes šiek tiek susivėlinome pradėti, nes labai jau aktyviai diskutavome savo dirbtuvėse, todėl laikas iki traukinio išvykimo tirpte tirpo. Kitą kartą kai būsiu Klaipėdoje būtinai nueisiu į ekskursiją po jos senamiestį, nes-kaip parodė praktika-labai menkai jį pažįstu.

P1510374
Naujai atidengiama memorialinė lenta Izraelio vėliavos ir šekelio "tėvui" Dovydui Volfsonui.

P1510377
Klaipėdos Rainakis skanauja žolę.

P1510380
Kas ten žino, ar tik ne neišlikusios Klaipėdos pilies plytos?

P1510385
Frydricho pasažas.

P1510389
Klaipėdos barokas.

P1510391
Teatro aikštė ir Taravos Anikė.
Neblogai užkandau kavinėje prie Klaipėdos autobusų stoties- visgi laukė 5 val. trukmės kelionė traukiniu- ir prasiskverbiau į hostelį, kur buvau ryte palikusi savo kuprinę (durų kodo keitimą gi pramiegojau), piluosi kavą, o čia pašmaukšt Kšištofas beįeinąs. Jis dabar karinę tarnybą atlieka. Tai, sakau, koks kaimas ta Lietuva, niekur nuo pažįstamų nepabėgsi. Traukinys į Vilnių buvo beveik tuščias. Kadangi bilietą pirkausi pati, tai nėra ką kaltinti, kad sėdėjau atbulomis-matyt, reikia daugiau praktikos naudojantis informacinėmis technologijomis. Užtat sėdėjau prie stabdžio, tai yra, norėjau pasakyti prie stabdo, taigi valdžiau situaciją.

P1510394
Dabar jau mačiau viską.

Apibendrinant, ką galėčiau pasakyti apie šias kūrybines dirbtuves gidams? Kaip sakoma, viskas nauja yra pamiršta sena, todėl buvo gera proga atkrapštyti žinias. Manau, peržiūrėsiu savo gidavimo praktiką ir naudosiu daugiau vaizdinės medžiagos (jai sukurti reikės paskirti laiko ir įsigyti priemonių). Kitas dalykas, kurį pabandysiu pritaikyti ekskursijose, tai panoraminis vaizdas. Manau, galbūt verta "paaukoti" vieną kitą Vilniaus senamiesčio objektą ir jų laiką atiduoti pasikelti į panoraminę aikštelę Šv. Jonų bažnyčios bokšte? Galiausiai, rimtai pagalvosiu dėl gausesnio skaičiaus loginių perėjimų savo pasakojime. 

Ką dirbtuvėse būtų galima tobulinti? Galbūt būtų verta skirti atskiras dirbtuves jau dirbantiems gidams ir tik besimokantiems gidauti, nes šių dirbtuvių metu dirbančių gidais buvo palyginus nedaug, todėl nepavyko užmegzti naudingų kontaktų ar apsikeisti aktualia informacija. Taipogi, vertėtų pagalvoti apie dirbtuves savaitgalio metu, kad dalyviams nereiktų atsiprašinėti iš tiesioginio darbo ir netekti pajamų- dažnai gidavimas nėra pagrindinis darbas, todėl-mano manymu- ir buvo mažai dalyvių iš kitų miestų. Jeigu tokios dirbtuvės vyktų savaitgalio metu kai dar neprasidėjęs turizmo sezonas, tai būtų tiesiog puiku (nors žinau, kad ir dėl to bus niurzgančių).

Dėkoju Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorėms už renginį, kolegėms gidėms už kompaniją ir gautas dovanas, o "Klaipeda hostel" už nakvynę -būtinai vėl pas Jus atvažiuosiu!

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Gidė Kūtvėla

Komentarų nėra: