Kas nori gauti lazdų? Nesmurtinis laisvalaikio praleidimas lazdinėjant.

Čia buvo paklausimas, kokias ėjimo lazdas geriau pirkti. Lazdinėjimo "Nordic Walking" tėvynė- Suomija, kur slidininkai taip pradėjo treniruotis besniegio sezono laikotarpiais. Suomijoje toks lazdinėjimas pripažintas atskira sporto šaka 1997 m., o 2000 m. ten pat įsikūrė Tarptautinė šiaurietiško ėjimo asociacija INWA. Šiuo metu lazdinėjimas labai populiarėja visoje Europoje.

Kūtvėla lazdineja.

Yra dviejų tipų lazdos, kurios iš esmės skiriasi, todėl labai svarbu neskubėti ir nenusipirkti netinkamų ir brangių! Abudu lazdų tipus vienija tik tai, kad po nuaunamu batuku yra smaigas, skirtas tvirtesniam sukibimui su gruntu.

Pirmas lazdų tipas yra tos tikrosios šiaurietiško ėjimo lazdos. Jas pažinsite iš 45 laipsnių kampu uždedamo batuko ir pilno lazdos ilgio- šios lazdos nesireguliuoja, todėl pirkti reikia pagal savo ūgį ir labai atidžiai.

 Marko Kantaneva, Wikipedia Commons, Public Domain (2012 July 26).

Pasižiūrėkite į paveikslėlį atidžiau. Su šio tipo lazdomis praktiškai neįmanoma sulenkti rankų per alkūnes. Jūsų rankos juda pirmyn ir atgal per visą ištiestą savo ilgį, įdarbinama viršutinė kūno dalis. Rekomenduojamas žygiavimas yra kaitaliojant rankas ir kojas: pirmyn dešine ranka ir pirmyn kaire koja, pirmyn kaire ranka ir pirmyn dešine koja. Iš pradžių kiek nepatogu, bet paskui priprantama. Praktiškai, jūs eidamas tomis lazdomis atsistumiate nuo grunto. Pažiūrėkite, kaip eina moteris paveiksliuke žemiau.

Šiaurietiškas ėjimas. Šaltinis: Pinterest.

Antras tipas yra paprastos kalnų lazdos, kurias klaidingai pardavėjai labai dažnai įvardina kaip šiaurietiško ėjimo lazdas. Nieko panašaus! Šios lazdos labai tinkamos eiti į žygius, kur praverčia kaip antra pora kojų kai reikia kopti į statų šlaitą ar prireikus pamatuoti pelkės gylį, paduoti draugui įsikibti...Jų ilgis reguliuojasi pagal poreikį dviejose vietose (bet tada atsiranda nereikalingos būtent šiaurietiškam ėjimui amortizacijos problemos) ir rankas galima sulenkti per alkūnes, t.y praktiškai nedirba pečių juosta, kas yra tikrojo šiaurietiško ėjimo darbo laukas. Kūtvėla pirmojoje nuotraukoje demonstruoja būtent šio tipo lazdas.

Senoliams pasiremti. Remi Mathis (2011), Wikipedia Commons. Atėnai, 550-525 m. pr.m.e.

Abiejų tipų lazdos dar turi dirželius arba pirštinaites ant rankenų, bet čia jau dizaino klausimas. Dažniausiai pirštinaites turi šiaurietiško ėjimo lazdos, o dirželius- kalnų lazdos, bet pasitaiko išimčių.

Taigi, kokias lazdas pirkti? Čia turite nuspręsti patys. Tikrosios šiaurietiško ėjimo lazdos skirtos būtent šiam ėjimui, todėl tai yra profesionalus pirkinys, gera investicija, bet labai siauro panaudojimo, todėl turite įvertinti ar ta investicija Jums asmeniškai atsipirks, ar tos lazdos stovės kur nors kampe nenaudojamos. Kalnų lazdos yra universalesnės, patogiau transportuojamos (nes galima sumažinti ilgį), galima skolinti ir skolintis, nes reguliuojasi ilgis. Tačiau su jomis kūnas dirba kitaip (sakyčiau- žymiai mažiau) negu su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Aš asmeniškai su jomis einu žiemą į darbą, kai slidu būna. Prieš pradedant vaikščioti tikrai šiaurietiškai, patartina pasitarti su savo šeimos gydytoju- ar toks sportas nesukels neigiamų pasekmių, nesudarys perkrovos jūsų probleminėms organizmo vietoms?

Metodikų yra įvairių, todėl galutinis lazdinėjimo rezultatas gali skirtis nuo mano čia aprašytų. Geriausia būtų nueiti į treniruotę su profesionaliu treneriu ir išbandyti pačiam. Lazdas nusipirkti visada suspėsite.

Tai kol kas tiek.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Lazdėnaitė