Mane galima sutikti:

********

Kūtvėlos Kvailionės Kroatijoje: visokie rimti ir nerimti atsitikimai prie Adrijos jūros. Pirma dalis.

Sunday, June 26, 2016

Kai pas Makalių pamačiau pirmą kartą organizuojamos kelionės "Pažintinė 9 dienų kelionė autobusu į Kroatiją, aplankant Slovėniją ir Austriją, su nakvynėmis viešbutyje ir poilsiu prie Adrijos jūros" programą, tai tokį pasiūlymą čiupau ilgai nelaukus. Mane patraukė programoje įtraukti gerai Europoje žinomi lankytini objektai, o kainos ir kokybės santykis irgi pasirodė geras. Bet, kaip sakoma, kai rodosi-reikia žegnotis.

P1520158
Mūsų autobusas.
Nežinau, kaip ten turėjo būti, nes Kūtvėlos karma autobusams yra plačiai žinoma, bet atvažiavo labai patogus autobusas, kuriuo važiuoti buvo tikras malonumas. Vienintelė rakštis minkštoje vietoje šios kelionės metu buvo vairuotojai, pavadinsiu juos šiam pasakojimui Lioleku ir Boleku. Išskirtinai nemalonūs, nemandagūs, pastoviai ginčijosi su mūsų gide ir visą kelią vaidino šikančius katinus ant bedugnės krašto. Kelionė per Lenkiją su pakelės kryžiais ir jų šešėliuose klientų laukiančiomis plaštakėmis buvo palyginti neskausminga, nes nereikėjo išklausyti ilgiausių pasakojimų apie Lenkijos istoriją. Per tiek kelionių tai jau visa yra nusibodę iki gyvo kaulo, galima tiesiog testus išdalinti turistams, ir visi išlaikytų. Pietus išskirtinai brangiai ir neskaniai pavalgėme vienoje iš turistiniams autobusams pritaikytų pakelės užeigų. Pirmąją naktį nakvojome sportininkų viešbutyje Čekijos pasienio mieste Brno. Viešbutis buvo gana kuklus, bet švarus ir tvarkingas. Užtat pusryčiai tapo viso kelionės legenda: dvi trijų pirštų storumo nepjaustomos bulkutės, kelios riekelės kumpio, kelios riekelės sūrio, gumuliukas sviesto, siaubinga kava, sultis iš tolo primenantis skystis. Kolektyviai traukiojome pečiais.

Betgi ne pavalgyti atvažiavome. Netrukus privažiavome Čekijos pasienyje su Austrija esantį Mikulovo miestelį, kuriame aš taip šauniai praleidau dieną savo paskutinės kelionės į Čekiją metu, ir štai mes jau grožimės vokiško ordnungo principu sutvarkytais Austrijos miesteliais. Austrijos sotinę Vieną turėjome palikti nuošalyje, bet mūsų gidė Daiva padarė mums dovaną ir liepė Liolekui sukti vairą į miestą, apie kurį Zigmundas Froidas savo draugui rašė taip: "Aš suprantu, kodėl tau patinka Viena, bet tik aš vienas žinau, kur plyti jos bedugnė". Apsukome ratą viena iš pagrindinių Vienos gatvių ir pasilikome su puikiu įspūdžiu iš Austrijos sostinės.




P1520176
Rožių žydėjimo metas.

P1520178
Arkliukai dirba.

P1520182
Tramvajaus stotelė.

P1520188
Teatre gedulas.
Labai taikliai Vieną apibūdino kolega blogeris Adis savo pasakojime "Viena: So Gold, Much Empire". Pertraukėlei stojome vėlgi autobusiniams turistams pritaikytoje vietoje, kur tualetai mokami 0,50 EUR, bet tą čekiuką galima išgryninti ką nors perkant. Kava išsinešimui ir šokoladukas man kainavo virš 6 EUR. Kad maža nepasirodytų, prapliupo baisi liūtis. Oras ir šiaip iki pat Kroatijos mūsų nelepino, tik tiek, kad sušlapti pasisekė minimaliai. O čia kaip tyčia-autobusui privažiavimas užtvertas, tai mūsų transporto priemonė pasiekiama tik bėgte, o bėgti jau reikia, nes laikas spaudžia. Pasižiūrėjome, kad bėgti nuo kavinės iki autobuso pradėtume, kai prieš mus nubėgę jau pasiekia autobusą, ir- pirmyn! Labai džiaugiuosi, kad į šią kelionę pasiėmiau ir pagalvėlę su pleduku, kuris dabar labai pravertė šildantis. Mūsų Liolekas dar mėgdavo įjungti šaldiklio režimą autobuse.

P1520194
Kūtvėla džiūsta po liūties.
Ir štai mes jau Štirijos regiono sostinėje ir antrame po Vienos pagal dydį Austrijos mieste Grace. Pavadinimas greičiausiai kildinamas iš slaviško žodžio "gradec"- "maža pilis". Miestas yra įsikūręs prie Mur upės. XII a. didikų Babenbergų dėka Gracas išaugo į didelį komercinį centrą. Vėliau miestas atiteko Habsburgams. Po Napoleono užkariavimo daug miesto fortifikacijų buvo sunaikinta, bet gyventojai sumokėjo išpirką už miesto simboliu laikomą varpinės bokštą su laikrodžiu, kurio buvo pasigailėta. Grace 1863 m. gimė Francas Ferdinandas, kurio nužudymas 1914 m. sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą.

P1520200
Graco kiemeliai.

P1520204
Kažkas neapsikentė vijoklio.
P1520206
Žalia žalia kur dairais.

P1520207
Meilės laiptai. Europoje yra žinomos tik trys tokios laiptinės.

P1520215
Imperatorius Fridrichas III taip žymėdavo savo nuosavybę. Istorikai iki šiol nežino tikslios šių raidžių kombinacijos reikšmės.
P1520219
Fasado detalė.
P1520220
Grace žydi rožės.
P1520225
Kūtvėla grožisi Graco rožėmis.
P1520234
Graco katedra.
Imperatorius Fridrichas III pastatė šią katedrą kartu su savo rezidencija Grace. Nuo XVIII a. ši katedra yra svarbiausia bažnyčia Štirijos regione. Iš XV a. yra išlikusi viena freska, dabar saugoma po stiklu, vaizduojanti miestą ištikusias nelaimes: karą, marą ir skėrius. Du šimtus metų katedrą globoję jėzuitai suteikė jai barokinės prabangos.

P1520237
Relikvijorius.
Katedroje saugomi du relikvijoriai. Relikvijoriais tapusios skrynios kažkada priklausė Paolai Gonzagai iš Mantujos ir buvo jos kraičio dalis jai nutekant į Rytų Tirolį už Leonardo iš Goricijos. Pora mirė bevaikė, o turtą paveldėję Graco jėzuitai šias skrynias panaudojo kaip relikvijorius šventųjų kaulams.

P1520241
Pasaulis- tai teatras.

P1520244
Imperatoriškasis mauzoliejus.
P1520247
Kunigų seminarija.
P1520249
Netikėtas susitikimas.
XVI a. Štirija buvo stipriai protestantiškas kraštas. Katalikas valdovas Karolis II turėjo remtis savo didikų parama prieš Otomanus turkus, todėl buvo sutarta dėl religinės tolerancijos. Tačiau kai didikai finansavo protestantiškos mokyklos įkūrimą, valdovui teko griebtis atsakomųjų veiksmų bent jau švietimo srityje, todėl 1572 m. jis pasikvietė į Gracą jėzuitų ordino vienuolius ir 1582 m. čia atsirado jėzuitiškas universitetas. 1600 m. protestantai miestiečiai buvo ištremti ir apie 200 metų jėzuitai vadovavo miesto dvasiniam gyvenimui ir švietimui.  Va jums ir tolerancija.

P1520250
Fasado fragmentas.
P1520251
Senamiesčio laikrodis.
Tris kartus per dieną atgyjantis Graco senamiesčio laikrodis mena čia gyvenusį Gotfrydą Maurerį, kuris 1884 m. nusipirko šį namą. Savo kelionių Europoje metu jis susižavėjo kariljonais ir vieną įsirengė savo name Grace. 1929 m. Gotfrydas Maureris padovanojo kariljoną miestui su sąlyga, kad kariljonas veiks nepertraukiamai. Antrojo pasaulinio karo metais varpai buvo perlydyti į ginklus, paskui išlieti nauji. O ši senamiesčio vieta dar žinoma kaip "Bermudų trikampis": čia susitikę žmonės dingsta viename iš daugelio kiemelių su restoranais.

P1520253
Po mėlynais skėčiais mėgsta apsilankyti netoli Graco gimęs Arnoldas Švarcnegeris.

P1520258
Įstiklintos Graco arkados.
P1520260
Graco tramvajus.
P1520263
Graco herbas.
P1520267
Kanopėtasis Grace.
P1520269
Landhaus kiemelis.
Landhaus kiemelis Grace primena Venecijos rūmus. Šiuos politinei veiklai skirtus rūmus projektavo architektas iš Šiaurės Italijos Domenico dell'Aglio.

P1520271
Man kažkiek primena Vilniaus universitetą.
P1520272
Kūtvėla ir Kanopėtasis.
P1520274
Ursulijus Lepečkojauskas ir Kanopėtasis.

P1520276
Ištapytas namas.

P1520279
Dievai ant žirgų.
Graikų ir romėnų dievų figūromis šis namas buvo ištapytas, manoma, 1742 m. Tai padarė dailininkas Johanas Mayeris. Šis namas žymus tuo, kad iki XV a. Habsburgai būtent jame tvarkė visus savo reikalus kaip Štirijos valdovai, o už tokią garbę namo valdytojas buvo atleistas nuo visų mokesčių. Pirmą kartą namas buvo ištapytas dar 1600 m., o tai padarė Habsburgų dvaro dailininkas ir būsimojo Imperatoriškojo mauzoliejaus architektas Giovanni Pietro de Pomis. Deja- o gal laimei?- šio menininko tapyba neišliko, nes teptuko ėmėsi Johanas Mayeris. Labai gali būti, kad šiame pastate Habsburgų dinastijos atstovas priėmė 1382 m. Triesto miesto delegaciją, prašiusią paramos prieš juos užkariauti susiruošusią Veneciją. Triestas išliko Habsburgų imperijos sudėtyje iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.

P1520282
Sacherio kavinė.
P1520286
Šv. Kristoforas.
P1520288
Vito Acconci sukurta sala.
Mur upės sala buvo sukurta 2003 m., kai Gracas buvo Europos kultūros sostinė. Prieš projektą upė buvo labai užteršta, bet dabar jos vandens kokybė pagerėjo ir atsirado žmonių trauka. Kriauklę-laivą primenančiame statinyje yra amfiteatras renginiams ir kavinė. Sala laikosi tvirtai ir atlaikys kartą per šimtmetį įvykstantį potvynį, tikina Graco technologijų universiteto specialistai.

P1520290
Neišvengta terlių ir čia.
P1520292
Meno centras. Aut. Peter Cook, Colin Fournier.
P1520295
Graco herbas.
P1520297
Laikrodžio bokšto papėdėje.

P1520300
Laikrodžio bokštas- Graco simbolis. Iki jo galima lipti laiptais arba pasikelti funikulieriumi.

P1520301
Kūtvėla prie Laikrodžio bokšto Grace.
P1520302
Graco panorama.
P1520306
Kūtvėla grožisi Graco panorama.
P1520307
Graco panorama.
P1520308
Galima pakilti ir dar aukščiau.
P1520309
Graco panorama.
P1520314
Kūtvėla lankosi Grace.
P1520320
Kūtvėla prie Laikrodžio bokšto Grace.
P1520330
Graco sodai.
P1520332
Rožių žydėjimo metas.
P1520334
Laikrodžio bokštas Grace.
P1520339
Groja gyva muzika.
P1520346
Ursulijus Lepečkojauskas skanauja Sacherio tortą.

P1520349
Lynojant ir baigiantis laisvam laikui renkamės centrinėje aikštėje.
P1520350
Avarija.
Išvažiuojant iš Graco mūsų Liolekas prispaudė prie šaligatvio lengvąją mašiną. Ar jis prispaudė, ar ji palindo- draudimas išsiaiškins. Atvyko policija. Man, kaip gerai angliškai kalbančiai, teko pavertėjauti. Kadangi sužeistų nebuvo, policija apsisuko greitai: surašė popierius ir iškvietė spec. tarnybą patraukti lengvajai mašinai, kad mes galėtume išvažiuoti. Užtrukome kažkur apie valandą. Bet negi manote, kad tuom mūsų nuotykiai baigėsi? Juk Kūtvėla keliauja.

P1520358
Prasideda kalnai.
P1520362
Karavanke tunelis jungia Austriją ir Slovėniją. Jo ilgis yra 7, 864 km.

P1520371
Migla kyla nuo miškų.
Mūsų viešbutis Slovėnijoje sugebėjo overbukinti, todėl dalis mūsų grupės buvo paskirstyta po kelis viešbučius. Pirmas žvilgsnis į naują nakvynės vietą ledų parduotuvėje buvo visai teigiamas, bet paskui paaiškėjo, kad apnakvindino mus kažkokiame liaudies buities muziejuje, kuriame greičiausiai filmavo porno filmą apie Snieguolę (arba buvo užmaskuotas viešnamis). Šviesa koridoriuje užgesdavo automatiškai, nieko iš personalo nebuvo nakties metu (išskyrus tokį storą katiną), vienintelė ūkyje iki parduotuvės darbo laiko pabaigos palikta mergina asmens duomenis nurašinėjo gerą valandą viena ranka, kita ranka parduodama ledus vis užeinantiems klientams. O štai tokie drabužiai kabojo mano kaimynų kambaryje:

P1520380
Nu kuom ne Snieguolė?

P1520382
Reveransas Žaviajam Princui.

P1520387
Kūtvėla sėlina maloniai nustebinti kaimynus.
Pusryčiai buvo geresni, nors kava pobaisė. Tačiau nakvynė liaudies buities muziejuje mūsų grupei suteikė slaptą pranašumą prieš tokio smagumo nepatyrusius mūsų kelionės draugus, ir tuom iki šiol didžiuojuosi.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Raudonasuknaitė

4 comments:

said...

Įdomu. Gracas tikrai gražus miestas. O vairuotojai tikrai kartais laikosi dar tarybinių papročių.

said...

Kas teisybė, tai ne melas.

said...

Įdomiai susiskaitė, ačiū :) ir iš nuotykių pakikenau, man irgi dažnai 'lyg tyčia' kas nutinka :)

said...

Laimei, kad viskas tik į gerą.

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...