Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Kūtvėlos Kvailionės Kroatijoje: visokie rimti ir nerimti atsitikimai prie Adrijos jūros. Ketvirta dalis.

Friday, July 1, 2016

Jau kiek laiko prabėgo kelionėje į Kroatiją, o mes-vis dar Slovėnijoje. Bindzinėjame tokiame mažame Pirano miestelyje. Tai toks mažas, istorinis, senovine architektūra garsėjantis miestelis. Tiesą sakant, jis mums visiems pasirodė toks mažytis ir nereikšmingas, kad visiškai be reikalo įtrauktas į mūsų programą. O ir užsibuvome čia ilgiau negu reikia, bet ne savo noru.

P1520789
Piranas, Slovėnija.
P1520792
Jaučiasi itališka įtaka.



P1520793
Pirano prieplauka.
P1520795
Tartini aikštė.
P1520797
Ankstyvas rytas.
P1520800
Venecijos laikų reliktas.
P1520802
Mėgsta jie čia keistą meną.
P1520804
Turgus yra gerai.
P1520805
Gatvelių raizgalynė.
P1520809
Langinių dailumas.
P1520816
Skoningas papuošalas.
P1520818
Kai neturi džiovyklos.
P1520821
Po euro-remonto.
P1520822
Gatvelės siauros, tik tokia transporto priemonė ir gelbsti.
P1520823
Figos.
P1520827
Pirano undinėlė.
P1520829
Kūtvėla ir Pirano undinėlė.
Pasivaikščiojome apie 45 min. ir skambina mūsų gidei Liolekas ar tai Bolekas. "Sukaliau autobusą"-, sako. - "Domkratą sulaužiau. Barjerą parkinge sulaužiau". Gauname dar laisvo laiko, nes reikia likviduoti avarijos padarinius. Po valandos paaiškėja, kad niekas nesulaužyta, tik mūsų ereliai (o kai bėda atsitinka, tai gidei skambina- moterie, gelbėk) sugebėjo įstrigti mažame įvažiavime į parkingą. Pagalba tik Liublianoje, šviečiasi ilga muzika. Galiausiai prisiskambino gaisrininkams. Tie atvažiavo, pažiūrėjo, "no problem" pasakė. Kol mūsų autobusas ratavojamas iš nelaisvės nasrų, mes sukame ratus Pirane.

P1520830
Pirano panorama.
P1520831
Šv. Jurgio bažnyčia Pirane.
P1520836
Estetiškai sutvarkyta aplinka.
P1520837
Vienuolyno vidinis kiemelis.
P1520842
Po renovacijos.
P1520846
Jau atsidaro ir kavinės.

P1520849
Įdomiai užaugintas medis.
Kažkokio didelio streso nebuvo, nes bent jau bado mirtis negrėsė esant tokiam turgui. Būtų buvę žymiai blogiau sukalti autobusą kur nors kalnuose, ar ne? Tik ši avarija pavogė iš mūsų apie 1-1,5 val. laiko iš ir taip įtemptos programos. Žinoma, po vakar dienos urvų pasivaikščioti dar ir Pirane jau būtų buvę fiziškai sunku, bet šiandien va ir susigrūdo visko daug. Užtat buvo laiko apeiti suvenyrų parduotuvėles ir nusipirkau Pirano druskos (dar tuo pačiu urmu užėmėme ir  vaistinę, kur man prisireikė Magnio B6 nuo kojų mėšlungio rytais). "Druska yra jūra, kuri negali grįžti į dangų",- sako Pirano druskos pakuotė. Pirano druskos kristalai primena piramides ir šis produktas vis dar išgaunamas tradicinėmis priemonėmis. Pirano druskos kasyklos yra šiauriausios veikiančios druskos kasyklos Viduržemio jūros baseine. Druską pavyko nusipirkti pigiai, o už levandų produkciją tai smarkiai permokėjome lyginant su Kroatijos kainomis.

Kadangi mūsų programoje buvo iškąstas laikas, prie pačių druskos kasyklų nestojome. Jos ir taip matėsi pro autobuso langą, o jų pačių lankyti iš mūsų tarpo niekas taip ir nepanoro. Taigi, viens du trys ir pagaliau kertame Kroatijos sieną. Lankomės Poreče, kuris manęs irgi nesužavėjo. Taip, buvo proga išsikeisti eurus į Kroatijos kunas (t.y. kiaunes) ir suvalgyti porciją ledų, bet tik tiek. Porečas daugiau kaip 500 metų priklausė Venecijai. Mieste yra VI a. bazilika ir vis dar galima atsekti dvi pagrindines romėnų laikų gatves. Bet bendrai paėmus- nothing to write home about.

P1520850
Porečas, Kroatija.
P1520852
Bažnyčia Poreče.
P1520856
Einame į baziliką.
P1520859
Čia daug kavinių.
P1520861
Pagrindinis Porečo vaizdas: ilga siaura gatvė su aukštais pastatais. Daug parduotuvių su kainomis iš oro.
P1520863
Venecijos architektūros įtaka.
P1520864
Arbatos, prieskonių ir šokolado parduotuvė.
P1520865
Bazilika Poreče.
Šią baziliką už papildomą mokestį mes, kas norėjome, lankėme mūsų gidės patarti. Bazilika mena Justiniano laikus ir yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tuom pritraukdama nemažai turistų tiek iš užsienio, tiek ir iš pačios Kroatijos. Bazilikos statyba datuojama VI a., varpinė atsirado XVI a.

P1520870
Bazilika Poreče.
P1520882
Mozaikos, kurios garsina šią baziliką.
P1520885
Mozaikos.
P1520891
Kūtvėla grožisi Porečo bazilikos mozaikomis.

P1520894
Porečo bazilikos mozaikos.

P1520896
Porečo bazilika.
Iš tiesų, arba Porečo turistiniam potencialui atsiskleisti reikia duoti daugiau laiko, arba jį irgi galima braukti iš turistinės programos, nes, be senųjų mozaikų, pati bazilika nepalieka didesnio įspūdžio, o mozaikų nemažai keliautojų jau ir taip būna matę. Man po Monreale (Sicilijoje) bazilikos visos kitos bazilikos nublanksta ir susitraukia.

Monreale bazilika Sicilijoje. Iš kelionės archyvo.

P1520909
Neveikiantis fontanas Poreče.
P1520912
Na, bent jau su batais.
P1520914
Magnolija. Trys minutės iki liūties.
Netoliese mūsų laukė Makaliaus dovanota degustacija, kurios nekantriai laukėme. Mūsų gidė Daiva buvo trumpam dingusi ieškodama to ūkio, tai ne juokais sunerimome, bene degustuoja jau ten be mūsų, bet tada ji grįžo ir pasakė, kad šeimininkė yra, bet dar muzikantų laukia. Mes tai nepasididžiavome ir sugužėjome vidun ir be muzikantų-labai nekantru buvo padegustuoti Kroatijos vynus.Be to, kiekvienas lietuvis pats sau geriausias gydytojas, mokytojas, teisininkas ir muzikantas.

P1520917
Vyno rūsys mena 1910 m.
P1520918
Užkanda prie degustacijos.
P1520919
Išdykę gėrimai.
P1520920
Aliejaus degustacija.
P1520921
Muzikantas su armonika groja, mes sau degustuojam.
Vienas mūsų kolektyvo narys gimtadienį šventė, tai žinoma tokiuose reikaluose pravadyrius Kūtvėla kaipmat "Ilgiausių metų" sudainavimą paorganizavo. Balso neturiu, bet svarbu-idėja. Ir gera degustacija :-)

P1520924
Limos kanalas.

P1520928
Kūtvėla prie Limos kanalo.

P1520929
Levandų maišeliai.
Prie Limos kanalo-fiordo irgi sustojome, nes čia prekeiviai siūlo padegustuoti ir nusipirkti įvairių gėrimų, sūrių, aliejaus. Yra levandų produkcijos. Kainos kaip kas ką perka. O man, lygumų žiurkei, asmeniškai šita vieta pažįstama iš vaikystės knygų, nes čia iš nelaisvės pabėgęs į krantą išplaukė Žiulio Verno grafas Matijas Šandoras. Ir prieglobsčio jis ieškojo netolimame Rovinjos miestelyje.


P1520930
Rovinja. Žvejo Andrea Ferato miestas.
"Priešaky jie pamatė kuklų žvejo namelį. Langai buvo apšviesti, o durys praviros. Jeigu Matijas Šandoras ir Ištvanas Batoras neras čia prieglaudos, jei jų neįsileis- jie žuvę! Prašyti, kad juos priimtų, reiškia rizikuoti galva, tačiau kitos išeities jie neturėjo. 

Draugai pribėgo namelį ir sustojo prie durų.
Kažkoks žmogus , laivo žibintui šviečiant, taisė tinklus.

-Drauguži,- paklausė grafas Šandoras,- gal pasakytumėt, koks čia miestas?
-Rovinja.
-O kas šio namo šeimininkas?
-Žvejys Andrea Feratas.
-Ar nesutiktų Andrea Feratas priglausti mus šiai nakčiai?

Andrea Feratas pažiūrėjo į nepažįstamuosius, priėjo prie durų ir pamatė, kaip už miesto sienos išjojo policininkų būrys. Aišku, jis iš karto suvokė, kokie žmonės atėjo prašyti prieglaudos, ir suprato, kad dar minutė-ir jie žuvę...
-Įeikite,- tarė jis.
Tačiau bėgliai neskubėjo peržengti slenksčio. 
-Drauguži,- pasakė grafas Šandoras,- tas, kas išduos iš Pizino bokšto pabėgusius kalinius, gaus penkis tūstančius florinų!
-Žinau.
-O kas juos paslėps, eis į katorgą!
-Žinau.
-Jūs galit mus išduoti, jei norit...
-Aš jau sakiau-įeikite, ir kuo greičiau,- atsakė žvejas.

Ir Andrea Feratas užrakino duris tą akimirką, kai prie namų priartėjo žandarų būrys."

Žiulis Vernas "Matijas Šandoras", 7 skyrius.


P1520931
Mūsų kolektyvas trepsi Rovinjoje.
P1520933
Šv. Eufemijos statula- vėjarodis iš tolo matomas turistams.
P1520940
Man šiek tiek primena Cefalu miestelį Sicilijoje.
P1520944
Populiarus suvenyras.
P1520946
Einame į baziliką.
P1520947
Senovės atgarsiai.
P1520948
Rovinjos namai.
P1520951
Romantika.
P1520957
Gėlės visada pagerina reikalus.
P1520960
Rovinja, Kroatija.
P1520962
Šv. Eufemijos bazilika, Rovinja.
P1520966
Šv. Eufemijos kankinystė.
Diokletiano laikais buvo nukankinta daug krikščionių. Jų tarpe buvo ir iš patricijų šeimos kilusi jauna mergina Eufemija. Vos penkiolikos metų sulaukusi ji buvo suimta, kankinta ant rato, bet neatsižadėjo savo tikėjimo ir buvo atiduota liūtams, kurie ją nužudė, nors kūno ir nesuėdė. Apie jos gyvenimą iki kankinystės beveik nieko nežinoma, tik jos mirties data- 304 m. kovo 16-ji. Jos gimtojo miesto krikščionys išsaugojo jos relikvijas iki 620 m., kai miestą užėmė persai. Jos sarkofagas buvo išgabentas į Konstantinopolį, ir ten pagarbiai saugomas. 800 m. atėjo ikonoklastai (kovotojai prieš stabus) ir tokios relikvijos buvo naikinamos. Tolimesnis sarkofago kelias iki Rovinjos nežinomas. Manoma, kad akmeninis sarkofagas buvo ikonoklastų išmestas į jūrą, bet Dievo ranka jį atplukdė iki Rovinjos krantų. Žmonės, kad ir kaip stengėsi, nesugebėjo jo ištraukti ir nugabenti iki jau buvusios Šv. Jurgio bažnyčios. Sakoma, kad pačios Šv. Eufemijos nurodymu sarkofagą ten nugabeno mažas berniukas su dviem karvėmis. Šaltinis: Legenda apie Šv. Eufemiją.


P1520970
Rovinja nuo Šv. Eufemijos bazilikos bokšto.
P1520976
Rovinjos panorama.
P1520982
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Rovinjos panorama.
P1520986
Aukštai reikėjo lipti.
P1520987
"Bulkos yra? O jeigu paieškosime?"

P1520991
Suvenyrų pasirinkimas.
P1520992
Kaip ūkyje pritaikyti dviratį.
P1520995
Gražus akcentas.
P1520997
Restoranų trūkumas nenusimato.
P1530001
Žiulis Vernas čia vaikščiojo.
P1530004
Po euro-remonto.
P1530006
Eklektiškas Rovinjos grožis.
P1530007
Pabraidžiau ir aš.
P1530010
Pakeliui į viešbutį- tradicinis kroatų sandėliukas.
P1530013
Kroatiškas kralikas.
Kas turi daugiau laiko, gali pasinaudoti kelionių blogerių patarimais ir skaniai Rovinjoje pavalgyti: Must eats in Rovinj, Croatia. O mes pavakare jau buvome Puloje, kur turėjome ir apsistoti pailsėti prie jūros. Pulos centre papildomai sustojome ir norintys nuėjo su mūsų gide iki Pulos amfiteatro, o aš tai jau buvau labai pavargusi ir pasilikau kavos atsigerti, ramiai pasėdėti. Juk buvau prieš kelionę nusprendusi Pulai skirti vieną iš dviejų poilsio dienų prie jūros, todėl dabar relaksavausi prie kavos puodelio ir svarsčiau, kokia bus vakarienė. Mūsų viešbutis buvo užsakytas ne tik su pusryčiais, bet ir su vakariene, kurios metu įskaičiuoti ir gėrimai, kas leido mums sėdėti prie vietinio vyno taurės visas tris valandas (bet, turiu pastebėti, kad šaldyti raudoną vyną tai kaip šieną ravėti). O kur dar su džiuvėsėliais apkepti kalafiorai!

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Nuotykaitė

0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...