Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": Vilnius full of charm.

Monday, October 3, 2016

Šiandien vienoje Pilies gatvės suvenyrų parduotuvėje apžiūrėjau molinį angelą už 30 eurų, ir suma manęs neišgąsdino. Tiesą pasakius, netgi rimtai svarstau tą angelą nusipirkti. Turbūt pagaliau pasiekiau tą išsvajotą Vakarų europiečio statusą? Kitoje parduotuvėje būrys azijietiškos išvaizdos turisčių, palikusių jas ganiusį vyriškį akivaizdžiai nuobodžiauti lauke, apgulė gintarinių papuošalų vitrinas, o prekes prie kasos nešėsi saujomis. Saujomis, Karlai! Žinant kokios ten kainos, dabar svajoju pasiekti Rytų azijiečio statusą.

Kiekvienas išlindimas iš rato namai-darbas- namai (Baltupiai-Pašilaičiai-Baltupiai su prailginta trajektorija į Justiniškes pas mamą) į Vilnių man duoda kažką naujo. Taip, Baltupiai ir Justiniškės oficialiai irgi yra Vilniuje, bet man visiems laikams Vilnius, tas tikrasis Vilnius, yra apribotas senamiesčio ribų. Ir manęs nė kiek nestebina pulkas įvairiataučių turistų, susirinkusių į ekskursiją po Vilnių prie Rotušės, dalinamas į dvi grupes, nes viena gidė nesusidorotų- balsas gi nevaldiškas, o su garsintuvais tik Laisvasis universitetas vaikšto, kur į vieną ekskursiją ateina trys šimtai žmonių ir dar draugų atsiveda. Prabangesni turistai turi asmenines ausines ir savo gidą netgi gali išjungti!

"Vilnius full of charm"- sako vienas iš grafičių, išmėtytų visame mieste. Tas turistų antplūdis manęs nebestebina, nes nuoširdžiai tikiu gyvenanti gražiausiame pasaulio mieste. Šiandien man nepavyko surinkti norinčių į ekskursiją, kurios pajamos būtų skirtos paremti pareigūno Ramzio atminimą, tegul lengva jam būna pelenų urna, tai turiu laiko sau. Štai ko mums šiandien trūksta-meilės sau. Išlįsti iš darbų į gražų miestą, nusipirkti ką nors labai dailaus, bet labai nepraktiško, palepinti save brangiu puodeliu kavos kurioje nors iš jaukių senamiesčio kavinukių, nors "namuose gi gali nemokamai atsigerti". Ką ten kavos, turiu hedonistišką polinkį užsukti į "Balzac" taurei vyno, kurio tik jie ir teturi visame Vilniuje, o jeigu jau hedonizmas visai lipa per viršų, tai einu į "Pasakos" vyninę, kur  vyną galima gerti atsigulus. I kid you not. 

Kavą geriu ir kramtau kruasaną vienoje kavinaitėje netoli Piatnicos cerkvės, kas kad vaizdą į ir taip neišvaizdžią gatvę gadina vykstantys remonto darbai. Rankinėje glaudžiu sojos vaško žvakę. Jos kaina-kaip dviejų puodelių kavos su dviem kruasanais plius arbatpinigiai, štai kaip pakilo pragyvenimo lygis įsivedus eurą, o jūs bijojote. Užsimaniau tos sojos žvakės perskaičiusi  pas Sofiją, kad jinai tokias žvakes net namo į Havajus vežasi. Sojos vaško žvakės, pasirodo, neturi parafino, kuris yra naftos produktas. Baisi neekologija!

The art of coziness, only in Vilnius!
Iki kito susiskaitymo jau netrukus, ieškau gražesnio karoliuko.

Jūsų Kūtvėla

6 comments:

said...

Pasiilgau Vilniaus! :)

said...

@Laurute: Vilniaus verta pasiilgti.

Anonymous said...

Džiaugiuosi, kad dirbu beveik senamiestyje )

said...

Beveik nesiskaito :-) Nors turbūt gražiau nei Pašilaičiuose.

Anonymous said...

Mieloji KŪTVELA, su praėjusiu gimtadieniu! Esi mylimiausia mano blogerė ir pastoviai seku, ar nėra kokio nors naujo straipsnelio ar įspūdžių įkelta. Jūsų rašymo braižas ant tiek priimtinas ir nerealus, kad dievinu šį blogą. Rimtai! Nesustokite keliauti ir rašykite su tokiu pat geru humoro jausmu, kad skaitant juokiuosi. Ir laukiam įspūdžių iš Lvovo!

said...

Nu net sutrikau tiek gerų žodžių gavusi :-) Stengsiuosi nenuvilti.

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...