Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kas sakė, kad alus su šokoladu nedera?

Friday, November 11, 2016

Spalio 14 d. Ukrainoje yra paskelbta Ukrainos gynėjo diena, todėl kai kurios lankytinos vietos ar privačios įstaigos gali nedirbti. Ši šventė įvesta tik 2014 m., todėl nusistovėjusios tvarkos šiuo klausimu dar nėra. Man pasisekė, nes visos suplanuotos šiandien pamatyti lankytinos vietos dirbo. Ši diena sutapo ir su religine švente Pokrova. Tai yra Rytų apeigų bažnyčių šventė, ir jai skirtose ikonose Marija savo apsiaustu dengia, t.y. gina- pokrivajet- žmones ar šventuosius. Rytas skendėjo rūke, bet nuo to miestas tik gražesnis pasidarė, mistinis toks. Krikščionybės citadele vadinamas Šv. Jurgio unitų katedra (1744-1760 m.) atrodė labai įspūdingai.

P1550240
Šv. Jurgio katedra.
Ši bažnyčia svarbi tuo, kad čia 1700 m. buvo paskelbtas Lvovo stačiatikių dvasininkijos sutikimas pripažinti Vatikano viršenybę, t.y. atsirado unitų arba graikų-katalikų bažnyčia. Tai yra ir viena gražiausių Lvovo bažnyčių.

P1550241
Rūkas dengia Šv. Jurgio bažnyčią.



P1550247
Turistai ir maldininkai nenutraukiamu srautu atvyksta ir išvyksta.

P1550251
Metropolitas Andrejus.

P1550256
Lvovo parkai rudenį gražūs.
Pokrova (Intercession of the Holy Virgin) with the Portrait of Hetman Bohdan Khmelnytsky. Kyiv Region.jpg
By Unknown from Ukraine - National Art Museum of Ukraine - 
http://namu.kiev.ua, Public Domain, Link. Pokrova paveiksle-
etmonas Bogdanas Chmelnickis. Asociatyvinė foto.

P1550260
Kūtvėla prie Taraso Ševčenkos paminklo.
Kurį laiką nebuvau tikra ar verta apsilankyti jų Rumšiškėse, vadinamose Ševčenko Hai. Bet jos šiandien dirbo, visų mokyklinių grupių kolektyviniam liūdesiukui, todėl nusprendžiau įkišti snapą nors trumpam. Rumšiškės kaip Rumšiškės, bet jeigu tingėsite iš Lvovo keliauti medinių bažnyčių žiūrėti, tai čia rasite į ką akis paganyti. Laisvai galima skirti visą dieną, bet man užteko poros valandų-nesu didelė tokių vietų gerbėja, o ir amatus turėję demonstruoti specialistai vangiai rinkosi į savo trobeles. Važiuoti reikia tramvajumi Nr. 2 arba 10 iki stotelės "Ševčenko Hai" ir tada sekti kelio nuorodomis.

P1550266
Medinė bažnyčia rūke.

P1550275
Dar viena medinė bažnyčia rūke.

P1550280
Ir dar viena medinė bažnyčia, tik jau rūkas išsisklaidęs.

P1550282
Kryždirbystės tradicijos.

P1550283
Įspūdingas stogas.

P1550284
Kažkodėl primena ežį.

P1550286
Gražūs varteliai.

P1550287
Įtvirtinta sodyba.

P1550288
Saulė žaidžia.

P1550293
Mokyklos pastatas.
Labai neužtrukau ir dėl to, kad šiandien prasidėjo Lvovo šokolado festivalis, į kurį irgi norėjau patekti. Deja, tai buvo nuviliantis renginys. Galbūt padariau klaidą, kad apsilankiau iškart po atidarymo, kai nieko įspūdingo nebuvo sukurta, bet kad ir kitomis dienomis nemačiau minios, besiveržiančios vidun. Trumpai tariant, susimokate 30 grivinų už tai, kad galėtumėte nusipirkti šokolado, kuris yra toks pats, kaip visose Lvovo parduotuvėse. Jokių ten degustacijų ar štampo ant rankos, kad galėtum įeiti pakartotinai- festivalių organizavime čia reiktų padirbėti.


P1550295
Viskas iš šokolado, ir dar traukinukas važinėja.

P1550300
Ursulijus Lepečkojauskas rado giminaičių.

P1550302
Ispaniško stiliaus užkandis.
Lvovas garsėja ir savo alumi. Rimtai galvojau, ar neteks man šianakt rezervuotis vieną iš tualetų hostelyje, nes tiek visko ragaujant tai skrandis gali pabėgti įtampos neatlaikęs. Lvovas iš tikrųjų yra miestas, kurį reikia ragauti- šokoladas, kava, saldumynai, barščiai, alus, užpiltinė, virtiniai, štrudelis...Lvove yra alaus darykla, kur galima pamatyti, kaip gimsta garsusis Lvovo alus. Pirmoji aludario parduotuvė Lvove paminėta 1425 m. Aludarystė buvo toks pelningas verslas, kad XV a. aludariai tapdavo reketo aukomis. Štai už vandens tiekimą miestui atsakingas pareigūnas būdavo ima ir užsuka kraniuką dėl "techninių nesklandumų", kurie stebuklingai pasišalindavo patys gavus, na ką jau čia slėpti, reketo pinigus. Lvovo alus buvo laikoma tinkama dovana vyskupams, vaivadoms ir kitiems aukštai pastatytiems asmenims. Jau nekalbant apie sovietinės nomenklatūros atstovus, kurie į Maskvą ar Kijevą komandiruotes gaudavo-visi vešdavo Lvovo alaus kaip syvenyrą. XVI a. Lvove alaus daryklos dygdavo kaip grybai po lietaus, todėl paties karaliaus įsikišimu alaus darymas Lvove buvo pradėtas reguliuoti. 1543 m. potvarkis sakė, kad bet kuris namo savininkas galėjo daryti alų neribotu kiekiu pardavimui, tačiau tik pagal eilę, t.y. vienas toks aludaris išparduodavo savo alų ir tik tada kitas galėdavo pradėti daryti savo alų. Lvovo alus būdavo arklių tempiamais vežimais gabenamas net į Bavariją, kur po šešių savaičių atvykdavo puikios kokybės. Alaus kokybė buvo svarbi, todėl nuo 1607 m. aludariai duodavo specialią priesaiką, kaip kokie hipokratai. 1648 m. tik keturi namai lvove gavo teisę siūlyti importinį alų, nes valdžia labai saugojo vietinius alus ir aludarius. Netgi didikas Potockis, duodamas žemės jėzuitų vienuoliams, prisakė sąlygą, kad būtų pastatyta ir alaus darykla- taip 1715 m. Kleparive prasidėjo pirmasis komercinis alus Ukrainoje. Jėzuitai labai žiūrėjo kokybės ir netrukus garsas apie Lvovo alų pasiekė ir Centrinę Europą. Šis puikus alus išgarsėjo visoje Austrijoje-Vengrijoje ir jo visada buvo ant didikų puotų stalo. Pinigai už alų ėjo Jėzuitų kolegijai Lvove ir jos bibliotekai. Sovietmečiu specialūs konteineriai gabeno šį alų į Kremlių ir laivus bei lėktuvus, aptarnaujančius tarptautinius reisus. XX a. alaus darymas Lvove patyrė sunkumų, todėl 1999 m. buvo pasirašyta sutartis su Skandinavijos įmone "Baltic Beverages Holding" dėl investicijų. Mano apsilankymo Lvove metu alaus darykla buvo uždaryta remontui, bet šalia esantis alaus rūsys (išmokite užsisakyti alaus ukrainietiškai, kitomis kalbomis čia nekalba) veikia kuo puikiausiai.

P1550310
Kūtvėla ruošiasi degustuoti Lvovo alų (vėl). 

P1550313
Lvovo šviesusis alus patiko ir Ursulijui Lepečkojauskui, 
Iki aludės mane GPSas atvedė per turgų, šiaip venkite Turgaus gatvės, nes ten ne gatvė, o realus turgus ant gatvės, tai grūstis baisi. Bet svarbiausia tai, kad atvedė kur reikia. Čia net City Sightseeing autobusai užveža.

P1550318
Įdomioji Lvovo architektūra. 

P1550322
Lvovo tramvajai siauri kaip kišenės.

P1550327
Geltonieji autobusai-miesto viešasis transportas. 

P1550329
Gražus balkonėlis.

P1550333
Gražūs balkonėliai.

P1550339
Ukrainos gynėjo dienos elementai.

P1550341
Pasisekė pataikyti į parado pradžią.

P1550343
Raitoji kavalerija.

P1550346
Gyvosios archeologijos ir istorijos mėgėjai.

P1550355
Arkliukas nelabai norėjo klausyti.

P1550358
Parado dalyvis. Visi rėkėm "Slava Ukraine!" 

P1550363
Pasivažinėjau ir traukinuku.
Į tą traukinuką žiūrėdama seilę varvinau nuo pat pirmos dienos. Oficialiai jis kursuoja kartą per valandą, lygiai 00 min, ir kelionė užtrunka irgi apie valandą laiko, bet jis toks populiarus, kad a) jų yra du (Vilniaus Kalėdų traukinukas verkia kamputyje) ir b) jis kursuoja tada, kai pilnas, o dienos metu jis pildosi rekordiniu greičiu. Pasivažinėjimas kainuoja 70 grivinų, pasakojimas vyksta ukrainietiškai, bet užsieniečiai gauna ausines (nemokamai) ir gali pasirinkti ekskursijos kalbą. Vienintelis minusas- baisieji Lvovo eismo kamščiai. Besivažinėdama pamačiau porą įdomybių, prie kurių grįžau po ekskursijos.

P1550366
Paminklas Lvovo kavai.
Jurijus Francas Kulčytskis (Kulchytsky) buvo smulkaus Ukrainos bajoro šeimoje gimęs pirklys. Jis savo karjerą pradėjo kaip vertėjas, įvaldęs turkų, serbų, vengrų, rumunų ir vokiečių kalbas. Vėliau jis atidarė savo prekybos įmonę kilimams, šilkui, auksui, sidabrui parduoti, bet išlaikė vertėjo pareigas Austrijos imperatoriaus dvare. 1683 m. Vienos link žygiavo didelė turkų armija ir tai grėsė katastrofa krikščioniškajam pasauliui. Kulčytskis iš karto pasisiūlė savanoriu ginti Vieną. Karui prasidėjus, miesto ištekliai seko, gynėjus ėmė ligos ir badas. Tada Kulčytskis persirengė turkų pirkliu ir prasmuko į turkų armijos gretas šnipinėti. Jo turkų kalba ir papročiai nesukėlė niekam įtarimo ir jau netrukus turkai gavo atsitraukti nuo Vienos. Vienos gyventojai nepamiršo savo išgelbėtojo ir norėjo jam atsilyginti. Jie nustebo, kai šis paprašė atiduoti jam iš turkų paimtus kavos maišus, kurių niekam Vienoje -tada dar- nereikėjo. Tiesą pasakius, žmonės pamanė, kad čia kupranugarių pašaras. Kulčytskis gavo savo tris šimtus maišų kavos pupelių, pilietybę, ir leidimą iš imperatoriaus atidaryti kavos namus Vienoje. Pradžioje verslas nesisekė, nes Vienoje niekas nebuvo įpratęs gerti kavos, kuri buvo kartus ir neskanus gėrimas. Tik vėliau, jau pridėjus cukrų ir pieną, šis gėrimas sulaukė savo šlovės valandos. 1694 m. Vienos kavos tėvas Kulčytskis mirė nuo tuberkuliozės, eidamas 54 metus. Laidotuvės buvo iškilmingos, ir Kulčytskis amžino poilsio atgulė netoli Šv. Stepono katedros Vienoje, nuo kurios varpinės jis savo sugalvotu šviesos signalu miesto gynėjams duodavo komandas taikytis į turkų armiją. Lvove kava buvo nežinomas dalykas dar Kulčytskiui būnant gyvam, bet nuo 1772 m. Lvovui patekus Austrijos sudėtin (po ATR padalinimo), šis gėrimas atvyko ir čia. Pirmoji kavinė Lvove minima nuo 1802 m.


P1550375
Pirmoji Lvovo katalikų bažnyčia.
Kaip jau rašiau anksčiau, kunigaikštis Levas vedė Konstanciją Vengrę. Levas buvo stačiatikis, Konstancija-katalikė, ji nepanoro keisti tikėjimo, todėl Levas pastatė jai šią Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. 1889 m. bažnyčia buvo perstatyta Neoromanikos stiliumi.


P1550377
Benediktinių vienuolynas.
Renesanso perlu vadinamą benediktinių vienuolyną statė garsusis architektas Paolo Romano 1595 m. Vienuolės 1939 m. buvo priverstos atiduoti turtą ir išvyko į Lenkiją. Dabar, kiek supratau, čia įsikūręs kažkuris iš unitų ordinų,

P1550380
Laiko ženklai.

P1550381
Kiek istorijos turėjo matyti šios akys...

P1550384
Paminklas Adomui Mickevičiui-lenkų turistų mylimas.

P1550386
Įkvėpimas lanko Poetą.


Traukinukas veža turistus po gerai žinomas ir mažai žinomas Lvovo vietas, todėl tikrai patariu pirmiausia juo pasivažinėti. Norintiems duodamas traukinuko žemėlapis, todėl lengva paskui atsekti norimus detaliau patyrinėti objektus objektus.

O skrandis naktį vis dėlto ėmė ir sustojo.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų,


Kūtvėla Ežiukasrūkaitė



6 comments:

said...

Susiskaitė įdomiai ir skaniai,liuks! Vis galvoju, ar iš tikrųjų yra patiekalas lašiniai šokolade? Gal Kūtvėla smaguriauskaitė žino ką šiuo klausimu?😊
žino ką šiuo klausimu?

said...

Lvove praleidau bene savaitę, ir dabar suprantu, kiek daug dar nemačiau. Nurašysiu prastam orui ir žinosiu, kad tikrai dar yra ką ten veikti.
Ačiū, buvo labai įdomu skaityti!

said...

@Virginija: esu girdėjusi apie tuos lašinius, bet nebandžiau. Kažkaip apetito nesukėlė 😆

said...

@Simona: bėgiojau po miestą. Manau ir aš dar daug ko nepamačiau. Ir Karpatuose ilgiau norisi pabūti.

said...

Kai lankiausi Lvove ragavau alaus, tai man nieko, o mano draugė visą naktį vargo, tai man teko budėti :).

said...

@Danutė: po teisybei, man tas jų alus kaip alus, man laiau vynas vis tiek patinka. Bet kai keliauji, tai reikia degustuoti :-)

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...