2016 m. lapkričio 29 d., antradienis

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": mylėti reikia mokytis.

Mano buto tualete apsigyveno voras. Tiksliau, persikraustė iš virtuvės. Jis vardu Silvestras (kirtis ant SilVEStras). Kyla šiokių tokių etinių dilemų naudojantis minėtais patogumais, bet kai gyveni voratinklyje tualete, tai prie visko galima priprasti. Man Silvestras netrukdo- mažas butas pakankamai didelis mums abiems, nors pageidaučiau, kad jo šeimos narių skaičius ateityje neviršytų dviženklio. Į voratinklius, dulkes ir kampe sumestas rūbų krūvas aš žiūrau filosofiškai ir butą tvarkaus tik tada, kai jis pradeda priminti legendines karaliaus Augėjo arklides. Gal ir ne visai Feng Shui, bet ką dabar.

Bet artėja Kalėdos ir vis labiau šlapimo pūslę spaudžia tas iš vaikystės įkaltas traumuojantis motyvas, kad reikia susitvarkyti butą prieš didžiąsias metų šventes ir iki šiol ramiai stalčiuose tūnoję parduotuvių čekiai pradeda tuntais virsti lauk ir reikalauti dėmesio; ir dar būtinų būtiniausiai  reikia susitvarkyti palovį, kuriame, pasak visų pasaulio mamų, kaupiasi visos devynaukščio daugiabučio metų šiukšlės. Jau įsivaizduoju, kaip svečiai ateina, pasigroži Advento vainiku ant spintos durelių, pagiria šlyžikus, o paskui palenda po lova pažiūrėti, ar ten švaru. Kažkodėl buto generalinis tvarkymas prieš didžiąsias metų šventes mano vaikystės metais sugebėdavo tapti didesene stichine nelaime nei Pasaulio Tvanas (kuris, reikia pripažinti, gerai visus nešvarumus išplovė).

Kalėdos Vilniuje.
Apsidairiau šiandien ryte ir pagalvojau, kad apsitvarkyti visgi kaip ir reiktų.bet tada supratau, kad to daryti visiškai neverta, nes daiktų dėti tiesiog nėra kur. Butas apstatytas senoviškai su visiškai nepraktiškais baldais, nes Homo Sovieticus gyvenimas tilpo į dvi lentynas ir tris stalčius. O dabar vien mano knygoms reiktų atskiro kambario-bibliotekos. Tai nuėjau ir patikrinau, ar Silvestras dar gyvas (buvo įtarimų, kad užsilenkė, nes jo pasirinktoje gyvenvietėje voratinklis ne kažką tesugaudavo pusryčiams, bet gal jis pasninkavo prieš Kalėdas, suprasi tuos kampininkus), ir iškrapščiau jo geresniąją pusę iš vonios, kur užmerkiau savo skalbinius. Vis Dievo kūriniai, lai gyvena, pasaulis didelis ir vietos visiems užteks.

Ramaus Advento ir gero laukimo.

Jūsų Kūtvėla


Komentarų nėra: