Mane galima sutikti:

********

Miesto anatomija pagal Petrą, Pitoną ir Kūtvėlą.

Saturday, January 28, 2017

Iki labai neseniai pitonas man buvo toks nelabai malonus, nors ką aš čia bandau apgauti, labai nemalonus padaras, kuris ryja kitus padarus ir net ne visada mažesnius už save. Dažniausiai sutinku juos kur nors keliaudama ir lankydama terariumus, kaip kad Minske, kur į zoologijos sodo lankytojus iš anapus terariumo sposko štai toks sutvėrimas. Tikrai žmogus yra Dievo tobuliausias kūrinys, nes iki tol Kūrėjas praktikavosi ir šitiek broko pridarė...Na, pavyzdžiui, kad ir sukurdamas uodus.

P1540548
"Patys jūs šlykštūs". 
Tačiau gyvena Kūtvėla ir mokosi. Pitonas dar yra tokia gudri kompiuterinė programa, kuri gali parodyti miestų išplanavimus. Plačiau apie tai rašo ponas Petras Kudaras savo tinklaraštyje, dėkoju jam už leidimą pasidalinti nuotraukomis.

vilnius
Vilniaus gatvių planas.
"XIV a., miestui plečiantis, susiformavo dabartinė Rotušės aikštė. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės. Sparčiai augantį gotikinį miestą nuniokojo 1471 m. gaisras; sudegė daug sakralinių statinių. Tačiau viduramžių gatvių tinklo sistema, trikampė turgaus aikštė šalia rotušės išliko iki mūsų dienų. Centrinė tankiausiai apgyvendinta Vilniaus dalis (užimanti apie 90 ha) 1503–1522 m. buvo apjuosta gynybine mūro siena, kuri turėjo apsaugoti nuo totorių antpuolių."- šaltinis Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Vilnius statėsi chaotiškai, galima iskirti kelias gatves, kurios dėl savo geografijos ir turtingų gyventojų buvo senamiesčio dominantės, į kurias subėgdavo kitos mažesnės gatvelės. Pilies gatvė vadinama senamiesčio stuburu, o kitos gatvės-senamiesčio arterijomis. Svarbiausios miesto gatvės buvo grįstos akmenimis, ne tokios svarbios buvo grindžiamos mediniais šaligatviais arba negrindžiamos visiškai. Mediniai šaligatviai Vilniuje datuojami Jogailos ir Vytauto valdymo laikotarpiu ir yra žinoma, kad buvo keletą kartų lopyti. 


kaunas
Kauno gatvių planas. 
Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, perstatytas renesanso stiliumi, kaip to pageidavo jo valdovė Bona Sforca, kunigaikštytė iš Italijos, atvežusi galbūt ne tiek pačias renesanso idėjas, kiek asmenines ambicijas, kurių dėka dingo senasis Kaunas ir pagal liniuotę sugulė naujasis Kaunas. "Lietuvoje įsivyravo nauji renesansiniai miesto planavimo principai. Pirmiausiai buvo pertvarkomi valdovui priklausantys prekybos ir amatų centrai. Pirmasis miestas, perstatytas pagal stačiakampio schemą, buvo karalienei Bonai priklausantis Kaunas. Jame po 1537 m. gaisro suplanuota stačiakampė aikštė, joje numatyta vieta miesto rotušei. Iš visų aikštės kraštų stačiai ėjo tiesios gatvės. Kirsdamosi su tolesnėmis gatvėmis jos sudarė kvartalus. Kauno centrą ( dabartinį senamiestį ) pradėta formuoti kaip renesansinį ansamblį. Lietuvoje XVI a. antroje pusėje vykdant Valakų reformą pagal stačiakampio plano schemą buvo pertvarkyti arba naujai suformuoti Jurbarkas, Virbalis, Biržai, Kėdainiai, Skuodas, Nesvyžius, Kretinga. Didesni miestai, kaip kad Vilnius, Kaunas. Klaipėda, Biržai, buvo apjuosti gynybinėm sienom."- šaltinis Gabūs ir Drąsūs. Galima daryti prielaidą, kad tokiam miesto išplanavimui iškvėpimo suteikė Senovės Romos gatvių ir romėnų karo stovyklų planas, kuriame svarbiausi miesto pastatai buvo projektuojami atsižvelgiant į jų padėtį dviejų svarbiausių miesto gatvių atžvilgiu, vadinamų "cardo" (šiaurė-pietūs) ir "decumanus" (rytai-vakarai). 

klaipeda
Klaipėdos gatvių planas. 

Klaipėda-vėl kitoks atvejis, netgi kažkiek hibridinis. Plane aiškiai matomas stačiakampių susibūrimas. "Remiantis ikonografine, istorine ir archeologine medžiaga bei dendrochronologijos duomenimis, iškeliama nauja hipotezė, jog XVI a. įkurtas Klaipėdos miestas nesivystė spontaniškai, jo išdėstyme galima atrasti bruožų, būdingų renesansinio miesto planavimui. Reguliarus senamiesčio gatvių tinklas, susiformavęs XVI a., kontrastuoja vienalaikiam Fridricho priemiesčiui, kur gatvių tinklas greičiausiai formavosi neplanuotai, chaotiškai bei atspindi viduramžiško miesto formavimosi bruožus."- šaltinis Mindaugas BRAZAUSKAS. XVI-XVII a. Klaipėdos senamiesčio kultūrinių sluoksnių stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrimų duomenys.

Kai lankiausi Ukrainoje, buvau dienos išvykoje į idealų miestą Žovkvą. Šiandien Žovkva yra vienintelis idealaus išplanavimo miestas Ukrainoje, jį suplanavo garsus architektas Paolo di Ducato Clemensi. Miestas buvo kaip žmogus: pilis-galva. turgus-plaučiai, rotušė-pilvas, miesto vartai- rankos ir kojos, bažnyčios ir cerkvės- širdis.

Čia jau ir gerbiamas Petras Kudaras prie šio įrašo prisidėjo, maloniai pasisiūlęs pageneruoti man reikalingų žemėlapių. Paprašiau Romos, nes norėjau pasižiūrėti, kaip Pitono žemėlapyje atrodys "Amžinasis miestas", bet net ir paieškos tašku pasirinkus Romos forumą, kuris paprastai stovėjo prie dviejų pagrindinių gatvių sankirtos, nieko neina išskaityti. Kuom senesnis miestas, tuom jame daugiau chaoso.

Forum Romanum
Romos miesto planas.
Tačiau Romos istorinis stuburas tebėra tvirtas. Nuo Romos forumo (Forum Romanum) pašonėje esančios Venecijos aikštės (Piazza Venezia) iki Žmonių aikštės (Piazza del Popolo) eina gatvė, vadinama Via del Corso. Jinai skiria pusiau Romos istorinį centrą, pora žingsnių nuo šios gatvės nusukus galima pasigrožėti garsiaisiais Ispanų laiptais ir Trevi fontanu. Kita gatvė, prasidedanti prie Venecijos aikštės, yra Via dei Fori Imperiali ir veda iki Koliziejaus (Flavijų amfiteatro), stovinčio ant Nerono Domus Aureus. Dar viena gatvė, atsišakojanti nuo Piazza Venezia, yra Corso Vittorio Emanuele II, kuris bene geriausiai atstovauja La Dolce Vita idėjai. Atrodo, kad viso šiandieninio-antikinio Romos paveldo ištakos yra Piazza Venezia.

Jau žinau, kuom užsiimsiu išėjusi į pensiją-tyrinėsiu Versalio planą.

Plan de Versailles - Gesamtplan von Delagrife 1746
Jean Delagrive, 1746 m. Wikipedia Commons.
Versailles
Versalio planas. 
Jaučiuosi labai turiningai praleidusi laiką, nors žemėlapiai nėra mano stiprioji pusė. Tikiuosi, kada nors išmoksiu skaityti ir tuos senuosius LDK žemėlpius, kur muziejuose rodomi. O koks Jūsų santykis su kartografija?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Gūglemapsaitė

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...