Mane galima sutikti:

Ryga, Glazgas ir/ba Edinburgas, Krokuvos Drakonų paradas ir Zakopanė; Amsterdamo Gėlių festivalis; Burbiškio tulpės ir pietų Latvija, Dublinas.

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": politika ir kopūstai. Kopūstalogija?

Monday, March 6, 2017

Šiandien visą dieną galvoju apie kopūstus. Ne, palikuonių turėti neketinu. Įsivaizduoju, kad važiuoju autobusu Vilnius-Varšuva. Važiuoju ir užsnūstu, nes reikėjo anksti keltis. Prabundu staiga, žvelgiu pro langą,- nu ir kaip susiorientuoti Lietuvoje ar Lenkijoje esi, o telefonas išsikrovęs? Ogi viskas labai paprasta. Lenkijoje reguliariai pakelėse bus išstatyti arba kryžiai su kaspinais, arba Dievo Motinos statulos, prie kurių trinsis labai menkai apsirengusios panelės, nes kaip tik yra patogus nusukimas į miškelį "papoteriauti". O laukas nuo horizonto iki pat kelio dulkių bus apsodintas kopūstų galvomis. Kai pirmą kartą tokį vaizdą pamačiau, pamaniau, kad taip ir atrodo Rojus. Lietuvoje gi akis net per lango stiklą badys baisūs šabakštynai. Kažkada, seniai seniai Europos Sąjungos pradžioje Lietuvoje, už nedirbamą žemę netgi mokėdavo.

Ne mes vieni šioje valtyje: "Farmer earns pounds 19,000 a year for growing nothing: For five years, the only 'crop' on 215 high-quality arable acres has been grass."-rašo Independent. Tiesa, straipsnis 1994 m.

"The Loyds are among some 1,600 British farmers who took the European Union's set-aside policy as far as it could go, moving all their cropland out of production. It began six years ago as an experiment in trying to bring down crop surpluses. Farmers could volunteer to stop growing crops in return for direct payments. Now set-aside is at the heart of the Common Agricultural Policy (CAP), with the majority of British lowland arable farms compelled to cease growing on at least 15 per cent of their acreage. This year, an area the size of Surrey will be out of production."

Surrey plotas yra 1,663 km2. Išmokų gavėjai privalėjo šienauti du kartus per metus, o šieną turėjo supūdyti ar kitaip neapdirbti, nes panaudojimo ar pardavimo atveju negautų išmokų.

Vaizdas keliaujant po Lietuvą vis dar daugelyje vietų leidžia manyti, kad pinigų kranelis nedirbamai žemei teka dosniai. Tiesa, objektyvumo dėlei reikia turėti omenyje, kad kai kur žemė gali būti valstybinė, savininkai emigravę, ar yra kitų kliūčių jai dirbti. Tačiau kirtus Lenkijos sieną ir pervažiavus ją visą, pavažinėjus po Čekiją ir aplinkines šalis tenka pripažinti, kad ten vertinamas, purenamas ir apsodinamas kiekvienas kurmrausis, net jeigu šalia jo ir nestovi Dievo Motinos abrozdas. Baltarusijoje nušienaujamos visos pakelės, net jeigu pas juos opoziciją ir muša. Tiesa, šiais metais opozicijos mušimo tradicijoms ten smarkiai nusižengta, bet pakelės liko tokios pat tvarkingos.

Mano šių metų Kaziuko mugės grobis. Deklaruota tautos pageidavimu. Va ką geba sukurti darbščios mūsų rankos!
Žemės gabalėlio turėjimas buožinimo laikais visą jį nuo aušros iki sutemų savo rankomis raususią šeimą įtraukdavo į rizikos grupę ir galėjo išsiųsti į gulagus perauklėti. Trys kartos nueina ir už protėvių žemę, kurios saują pasiėmę šie vežėsi į Sibirą, paveldėtojai ima išmokas, kad tos žemės nedirba. Bet čia jau etikos klausimas.

Yra apie ką pagalvoti auginant pomidorus balkone.

Jūsų Kūtvėla

0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...