2019 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Kelionė į Helsinkį. Pirmoji diena: Helsinkis.

Helsinkis man buvo tokia "fata morgana"-miestas kažkur kaip ir nelabai toli, bet kažkodėl labai sudėtingai pasiekiamas. Kelis metus iš eilės žavėjausi jo šviesų festivalio nuotraukomis ir šiemet galutinai apsisprendžiau ten nuvykti. Sudėtingiausias buvo transporto klausimas, nes bet koks variantas (skrydis ar autobusas+keltas) buvo brangus. Mane nuliūdino oficialaus Helsinkio turizmo atstovo atsakymas, kad su kelionių tinklaraštininkais iš Lietuvos jie nebendradarbiauja-tai reiškė, kad visas šios kelionės biudžetas gulė ant mano piniginės. Viską kartu sudėjus, nusprendžiau Helsinkyje išleisti kaip įmanoma mažiau pinigų, toks "katino Leopoldo kerštas". Sunku nebuvo, nes po paskutinio mano apsipirkimo per išpardavimus Helsinkiui liko vos 60 eurų laisvų pinigų (atskaičius skrydį, nakvynę ir miesto transportą). Skrydį susidėliojau per SkyScanner programėlę dar prieš pusmetį ir pasirinkau skristi AirBaltic oro linijomis su persėdimu Rygoje, nes tiesioginis skrydis kitomis oro linijomis buvo žymiai brangesnis (išlepino mane Ryanairas). Persėdimas tarp abiejų skrydžių buvo apie 20-25 minutės, patys skrydžiai truko vos valandą kiekvienas. Rygos oro uostas mažutytis, jau skrydžio metu pasakoma prie kurių vartų reikia eiti persėdimui. Mane nustebino patys AirBaltic lėktuvai-mažyčiai, siauručiai, vietos rankiniam bagažui praktiškai nerasta, oro uostuose jiems skirti kukliausi kampeliai biudžetiniuose terminaluose.

P1670244
Helsinkio katedra ir paminklas Rusijos carui Aleksandrui II.


20190106_113717
AirBaltic lėktuvas. 

20190103_121113
Ursulijus Lepečkojauskas sunkiai telpa AirBaltic lėktuve. Skandalas!
Helsinkio oro uostas turi du terminalus: T1 ir T2. Helsinkio turizmo informacijos centras yra T2 terminale, iš šio terminalo yra išėjimai į oro uosto autobusus. Turizmo informacijos centre įsigijau trijų dienų miesto transporto kortelę su regionu, t.y. prie miesto transporto buvo įskaičiuotas ir susisiekimas su oro uostu. Tokios kortelės kaina trims dienoms yra 28 eurai. Tai labai apsimoka, nes vien bilietas iš oro uosto į miestą ir atgal kainuoja apie 10 eurų, o vienkartinis bilietas mieste kainuoja 2,90 eurų.

Nakvojau "Cheap Sleep Hostel". Netoli jo sustoja oro uostas autobusas ir yra tramvajaus stotelė, nedidelis supermarketas. Hostelis didelis, bet gana patogiai įrengtas. Kambariuose yra spintelės daiktams susidėti, prie lovų yra personalinės rozetės ir skaitymo lemputės, nemokamai duodamas rankšluostis, veikia wi-fi, yra virtuvė gamintis maistui ir pakankamai dušų patalpų, taipogi visą parą veikia registratūra ir rytais duodami kuklūs pusryčiai, o ypatingai jautriems nakvotojams nemokami dalinami ausų kimštukai. Mano lova dešimties lovų moterų kambaryje kainavo apie 23 eurus parai, tai tikrai geras kainos ir kokybės santykis. Žinoma, yra ir minusų, kurių neišvengiama, kai kambariu dalinasi daug žmonių, bet kam nepatinka-tie gali gyventi hiltonuose ar klaridžuose už penkis kartus brangiau.

20190103_143316
Kūtvėlos lizdelis Helsinkyje. 

20190103_152844
Kūtvėla pasiruošusi Helsinkio turistiniam šturmui.
P1670274
Ursulijus Lepečkojauskas domisi kultūriniu hostelio gyvenimu.
Helsinkyje buvau ketvirtadienio popietėje, todėl nelabai ką turistiškai prasmingo galėjau nuveikti. Švinta čia vėlai, o temsta greitai. Visgi, paskyriau porą valandų pažinčiai su miesto centru, iki kurio netoli hostelio kursuoja Nr.7 tramvajus. Juk miesto transportas jau apmokėtas, tai kodėl gi ne?

Švedijos karalius Gustavas Vaza 1550 m. prie Vantaa upės žiočių įkūrė Helsinkio miestą. Karalius tikėjosi taip sukurti konkurentą Talino miestui Hanzos pirklių lygoje. Miesto įkūrimo data laikomi būtent 1550 m., nes yra išlikęs datuotas karaliaus įsakas kelių vietovių gyventojams persikelti į naująjį Helsinkio miestą. Apie 1640 m. augančio miesto centras persikėlė į dabartinio Helsinkio vietą. Miestas augo lėtai, nes prekybos tradicijos lėtai gijo, bet dėl nuolatinių karų su Rusija, db. Vokietija ir db. Baltijos valstybėmis Helsinkis buvo svarbus karinis taškas ir saugus uostas žiemoti laivams. Svarbus postūmis Helsinkiui vystytis buvo Rusijos miesto Sankt Peterburgo įkūrimas netolimoje kaimynystėje 1703 m. Karas, badas ir maras šienavo Helsinkio gyventojus, Rusija du kartus užėmė miestą: 1713-1714 m. ir 1742 m. Švedija prarado savo supervalstybės statusą, todėl 1748 m. prasidėjo galingos Suomenlinos tvirtovės statybos- ji dar žinoma kaip Šiaurės Gibraltaras. Naujos tvirtovės atsiradimas padėjo suklestėti Helsinkio ekonomikai, labai vystėsi žvejybos verslas. Tačiau 1808 m. Švedija paskelbė Rusijai karą dėl Napoleono ir Aleksandro I politikos, bet šis karas buvo trumpas-jau 1809 m. Suomija buvo prijungta prie Rusijos imperijos kaip autonominis teritorinis vienetas. Helsinkis tapo Suomijos sostine 1812 m., įspūdingoji Helsinkio katedra buvo pastatyta 1852 m. Miestas buvo perstatytas po didelio gaisro, labai vystėsi geležinkelių tinklas, atsirado jungtis su Sankt Peterburgu 1870 m. Suomija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos 1917 m. ir Helsinkis tapo naujos nepriklausomos valstybės sostine. Svarbus įvykis Helsinkyje buvo 1952 m. surengtos vasaros Olimpinės žaidynės. Suomija tapo Europos Sąjungos nare 1995 m. Helsinkis tapo Europos kultūros sostine 2000 m., o dizainu garsėjantis miestas 2012 m. paskelbtas pasauline dizaino sostine.

Neabejotina Helsinkio dominantė yra jo įžymioji neoklasicistinio stiliaus katedra. Ji atrodo labai įspūdingai įvairiu paros metu, net ir siaučiant pūgai. Ją suprojektavo Karlas Liudvikas Engelis, vėliau jo darbus pratęsė Ernstas Lohrmanas. Dvylikos apaštalų skulptūros puošia bažnyčios stogą. Nors šiandien tai yra liuteronų bažnyčia, ji buvo pastatyta 1830-1852 m. kaip paminklas Nikolajui I, Rusijos imperatoriui ir Suomijos didžiajam kunigaikščiui, ir buvo pavadinta šv. Nikolajaus cerkve. Liuteronams ji atiteko po 1917 m. įvykių. Cerkvės modeliais buvo Isakijaus soboras ir Kazanės cerkvė Sankt Peterburge. Nikolajus I finansavo centrinio altoriaus paveikslo tapybą.

Priešais Helsinkio katedrą stovi paminklas dar vienam Rusijos carui ir Suomijos didžiajam kunigaikščiui-Aleksandrui II. Šis valdovas buvo gana populiarus savo suomių valdinių tarpe, todėl po jo nužudymo 1881 m. buvo surengtas konkursas jo paminklo sukūrimui (nors po 1917 m. įvykių tie patys paklusnūs valdiniai suomiai reikalavo paminklą nukelti, pakartotinai reikalavo po Antrojo pasaulinio karo, bet net ir šiandien caras stūkso savo senojoje vietoje). Du menininkai pasirodė ypatingai gerai, todėl komisija nusprendė leisti jiems bendradarbiauti, tačiau vienas menininkas, Johanas Takanenas, netrukus mirė ir visas projektas liko antrajam menininkui, Valteriui Runebergui. Caro skulptūra buvo užkelta ant pjedestalo ir apsupta alegorinėmis skulptūromis, vaizduojančiomis mokslą, menus, teisę, šviesą, taiką, darbą. Viską, ko Rusijos imperija nebuvo, na, bet kam kalbėti apie liūdnus dalykus.

P1670244
Helsinkio katedra ir paminklas Rusijos carui Aleksandrui II.

P1670247
Helsinkio katedra. 

P1670250
Senato aikštė.

P1670254
Sietynas Helsinkio katedroje.

P1670257
Helsinkio katedros interjero fragmentas.
Ne veltui Helsinkiui lipinama dizaino miesto etiketė, nes čia labai daug įvairių parduotuvių, kurių vitrinos įmantriai dekoruotos. Pats miestas man priminė Kopenhagą ir Oslą. "Helsinkis-didelis kaimas, ten nėra ką veikti,"- sakė man. Tikrai netiesa! Čia yra įdomios architektūros pasižiūrėti. Miestą galima lengvai apžiūrėti ir iš tramvajaus, daugelio jų linijos kerta centrines miesto vietas.

P1670267
Miestas vis dar šventiškai išpuoštas. 

P1670271
Pasažas su dengtomis arkadomis.

P1670273
Arkados puošyba.
Pakeliui į hostelį užsukau į supermarketą, kur gavau finansinį šoką. Pomidorų kainos prasideda nuo trijų eurų už mažą indelį! Tik palindus po patalais supratau, kad tą kaukę ant akių aš namie tik pačiupinėjau, bet neįsidėjau, todėl miegoti teko su šaliku ant akių, nes šviesos kambaryje tai užsidegdavo, tai užgesdavo iki kokios pirmos valandos nakties. Kitą rytą iš lovos išsiverčiau anksti, kukliai papusryčiavau ir išėjau išsamiau Helsinkio tyrinėti. Hostelyje pasiėmiau labai gerą miesto žemėlapį, pasižymėjau apie dvidešimt įdomių objektų. Labai gera mintis buvo pasiimti puodelį-termosą, nors jis karštą arbatą išlaikydavo vos kelias valandas. Laimei, Helsinkyje netrūksta kavinių, kur už tris eurus (žagt!!!) galima nusipirkti pakelį Earl Grey arbatos, ant kurio net užpils karšto vandens.

P1670278
Helsinkio katedra per pūgą.

P1670281
O čia sninga ir pusto.

P1670285
Ankstyvas rytas Helsinkyje.
Imperijos architektūros stiliaus Tori kvartalas įsiterpęs tarp Senato aikštės ir Turgaus aikštės. Čia, istoriniame miesto rajone, įsikūrė daug kavinių, restoranų, butikų; yra mokamas WC.

P1670292
Miestas dar miega.

P1670293
Gatvės pavadinimas trimis kalbomis.
Suomijoje yra dvi valstybinės kalbos: suomių ir švedų. Be jų, dar oficialiai pripažįstamos tam tikras juridines garantijas turinčios samių kalba Samių regione, karelų kalba, suomių romų kalba, taipogi ženklų kalba. Suomijoje suomių ir švedų kalbos turi valstybinių kalbų statusus nuo 1922 m., todėl viešojoje erdvėje vartojamos abi kalbos, bet švediškai kalbančių gyventojų Suomijoje vis mažėja, kai kur dėl to atsiranda trintis tarp Švedijos ir Suomijos dėl kalbinės švedų mažumos Suomijoje teisių apribojimų (tarkime, kai kur Suomijoje gydytojai kalba tik suomiškai). Konkrečiai nuotraukoje su gatvės pavadinimu yra ir rusiškas vertimas, bet tai-istorinis reliktas ir dekoracija turistiniame senamiesčio rajone, nes niekur kitur mieste to nemačiau.

P1670296
Helsinkio rotušė.
Helsinkio rotušės pastatą suprojektavo Karlas Liudvikas Engelis kaip viešbutį 1833 m., o rotušė čia įsikūrė 1930 m. Originalus šiai dienai išliko tik pastato fasadas, nes kitkas buvo perstatyta 1967-1970 m. Rotušės pastatas yra Liūtų bloke, seniausi jo pastatai datuojami XVIII a. Blokas buvo išplanuotas Rusijos imperijos valdymo metais, o Karlas Liudvikas Engelis buvo to meto pagrindinis miesto architektas, suprojektavęs daug viešų miesto pastatų. Miestui augant, atsirado poreikis pastatų blokams duoti skiriamuosius vardus, jie dažnai buvo paremti floros ir faunos pavadinimais. Taip atsirado Liūtų blokas, o šalimais- Dramblio blokas, Raganosio blokas ir Kupranugario blokas. Tarp jų esančios Aleksandro, Sofijos ir Katerinos gatvės buvo pavadintos Rusijos caro šeimos narių garbei. Tuo metu, kai čia dar buvo viešbutis, 1896 m. viešbučio pokylių salėje buvo parodytas pirmasis kino filmas Suomijoje, praėjus vos pusmečiui nuo jo premjeros Paryžiuje. Pastačius Suomenlinos tvirtovę ir sustiprinus vietos ekonomiką, netoli šios vietos ėmė namus statytis turtingieji pirkliai, tik jų namų fasadai žiūrėjo į Senato aikštę, seniausias toks pastatas datuojamas 1763 m. Tai yra pirklio ir miesto magistrato nario Gustavo Johano Boko namas, o Rusijos imperijos valdymo metais tame name gyveno generalgubernatorius. Boko name buvo rengiami pokyliai, jame apsistojo Aleksandras I ir Nikolajus I savo viešnagės metais (Švedijos valdymo metais čia viešėjo Gustavas III ir Gustavas IV Adolfas). Perstatinėjant kvartalą, 1838 m. tuometinė miesto rotušė buvo perkelta į Boko namą, kartu persikėlė ir kalėjimas bei policijos nuovada. Dabar rotušė yra kitame Liūtų bloko pastate-to, kuris matomas nuotraukoje.

P1670299
Dar vienas paminklas Rusijos imperijos garbei. 

P1670302
Obeliskas imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos, Nikolajaus I žmonos, apsilankymo garbei 1883 m. Obeliskas pastatytas 1835 m. Jį projektavo Karlas Liudvikas Engelis.

P1670303
Vėžliukai su skyle nugaroje. 

P1670305
Vėžliukai čia turi labai rimtą darbą-prie jų galima pririšti ką nors. Tarkime, automobilį. 
Helsinkio rotušė fasadu žiūri į prieplauką, iš kurios kursuoja keltai į Suomenlinos tvirtovę. Keltai kursuoja kas 40-60 min. Tai naudinga žinoti, kai žiemą spaudžia šaltukas. Netoli ant kalvos yra Uspenskio katedra. Pastatyta 1868 m., ši katedra yra didžiausia stačiatikių cerkvė Vakarų Europoje. Po 1809 m. taikos sutarties tarp Švedijos ir Rusijos imperijos db. Suomija ir dalis Karelijos perėjo Rusijos imperijai, taip susikūrė Suomijos didžioji kunigaikštystė. Kai 1812 m. Helsinkis tapo Suomijos sostine, naujasis miesto statusas tapo paskata miesto augimui, čia daugėjo rusakalbių gyventojų, nes atvyko valstybės tarnautojai, karininkai, pirkliai, amatininkai su šeimomis. Natūralu, kad netrukus kilo klausimas dėl cerkvių statybos, tada ir buvo pastatyta Uspenskio cerkvė. Po Rusijos imperijos griūties iškilo klausimas dėl Suomijos stačiatikių bažnyčios padėties, 1918 m. jai buvo suteiktas vienodas statusas su Suomijos liuteronų bažnyčia, o 1921 m. Maskvos patriarchas suteikė jai autonomiją, o 1923 m. Suomijos stačiatikiai gavo autonomiją iš Konstantinopolio patriarcho. Antrojo pasaulinio karo metais į Suomiją persikėlė daug karelų tautybės žmonių, išpažįstančių stačiatikybę, todėl Suomijoje buvo statomos naujos cerkvės. Suomijos cerkvėse imta mokyti suomių kalbos, pamaldos vyko ir suomių kalba. Helsinkyje buvo nuspręsta rusų stačiatikių pamaldas perkelti į Švč. Trejybės cerkvę, o Uspenskio cerkvėje palikti suomių stačiatikių pamaldas. Naujoji emigracijos banga XX a. pab. į Suomiją atvedė žmonių, kuriems suomių kalba nebuvo gimtoji, nes iš buvusios Sovietų Sąjungos į Suomiją  ėmė keltis rusakalbiai žmonės, bet šiandien Helsinkio stačiatikių bendruomenė vienija kelių tautybių tikinčiuosius, kuriems suomių kalba yra bendra pamaldų ir bendravimo kalba.

Iš Uspenskio cerkvės buvo pavogtos dvi ikonos. Šv. Nikolajaus Stebukladario ikona buvo pavogta iš cerkvės 2007 m. vidury baltos dienos, kai cerkvėje buvo pilna turistų. Kiek žinau, ši ikona dar nesurasta. Kita pavogta ikona buvo Kozelštano Dievo Motina, išnešta iš cerkvės naktį 2010 m. Ši vertinga ikona siejama su šv. Jonu iš Kronštato, kuris susirgusiai mergaitei atsiunte Panagia stiliaus ikoną, prieš kurią liepė melstis. Mergaitė pasveiko, bet jos šeima nepanoro laikyti tokios stebuklingos ikonos pas save namuose, todėl atidavė vietos cerkvei, kur ikona pagarsėjo savo malonėmis, apie ką liudijo tikinčiųjų dovanos. Po karo šiam miesteliui atsidūrus Sovietų Sąjungos sudėtyje, ikona buvo išgabenta į Helsinkį, kur ir toliau garsėjo malonėmis. Natūralu, kad tokios vertingos ikonos vagystė sukrėtė tikinčiųjų bendruomenę. Policija areštavo tris įtariamuosius, vienas iš jų ėmė gailėtis ir atskleidė, kad ikona dar neparduota, o paslėpta kažkur Suomijoje, jis ir nuvedė policiją pas paslėptą ikoną. Dievo Motinos abrozdas buvo paslėptas miške netoli Turku vietovės. Paveikslas buvo be brangių rėmų, nepavyko rasti ir juvelyrikos dirbinių, padovanotų šiam atvaizdui. Kaltininkams skirta du su puse mtų kalėjimo bausmė, o tikintieji vėl gali melstis prieš maloningąjį paveikslą.

P1670307
Uspenskio katedra Helsinkyje.

P1670308
Uspenskio katedra Helsinkyje.
Nors cerkvės languose švietė šviesa, lankymo metas buvo tik po valandos. Nelabai buvo kur dėtis, todėl pasivaikščiojau aplinkui.

P1670312
Helsinkio prieplauka. Matosi Uspenskio katedra.
Bevaikščiodama po prieplauką pastebėjau įdomios architektūros pastatą. Spaudė šaltukas, todėl net atsilošiau iš malonumo aptikusi dengtą gurmanišką turgų, kuriame buvo kelios kavinės.

P1670314
Gurmanų turgaus paviljonas.

P1670315
Briedžio konservai.

P1670316
Kūtvėlai pritrūko drąsos paragauti.

P1670318
Ursulijus Lepečkojauskas skanauja bandelę su cinamonu. Viso kainavo apie 8 eurus.

P1670319
Pagaliau švinta.

P1670320
Helsinkio prieplauka. 
Uspenskio cerkvė jau buvo atidaryta, bet fotografuoti leista tik be blykstės, todėl nuotraukos gavosi neryškios.

P1670323
Uspenskio katedros kupolas.

P1670326
Uspesnkio katedros ikonostasas.

P1670329
Uspenskio katedros sietynas.

P1670330
Nuo Uspenskio katedros aikštelės atsiveria vaizdas į Helsinkio katedrą.
P1670336
Helsinkio tramvajus. 
Nei metro (Helsinkis turi metro!), nei miesto autobusais (išskyrus oro uosto reisą) nesinaudojau, nes visur labai patogiai nuvažiuodavau tramvajumi. Pasijungdavau mobilųjį internetą, Google žemėlapyje susirasdavau maršrutą, ir važiuodavau. Tramvajai kursuoja labai dažnai, bilietus reikia pirkti iš anksto. Bauda už zuikiavimą nejuokinga, net 80 eurų.

P1670339
Fontanas. Mergelė simbolizuoja Helsinkį.

P1670340
Žiema turi savo šarmo.
Pora žingsnių nuo Helsinkio prieplaukos yra Esplanade parkas. Mane sužavėjo žibantys papuošimai, kurie nebuvo išjungiami dienos metu. Toks jausmas, kad Kalėdų dvasia čia užsilaiko ilgiau nei kur kitur. Viskas buvo padengta puriu sniegu, dar neištryptu žieminiais batais-vat kur privalumas anksti keltis.

P1670342
Esplanade parkas Helsinkyje.
Esplanade parką, vietinių vadinamą Espa, suprojektavo ne kas kitas, o Karlas Liudvikas Engelis, visuomenei parkas atidarytas 1818 m.

P1670343
Žibintai suteikia romantikos. 

P1670346
Kavinės paviljonas.

P1670347
Helsinkyje kursuoja turistiniai autobusai.

P1670348
Dailus paviljonas. 

P1670350
Šiltuoju metų laiku čia gera pasėdėti.

P1670352
Centrinės Helsinkio gatvėse daug tokių pastatų. Pirmuose aukštuose įrengtos įvairios parduotuvės.

P1670354
Esplanade parkas Helsinkyje.

P1670356
Trolis Mumis. 

P1670359
Tramvajų elektroninis tablo.

P1670360
Į Helsinkį atvyksta kruizinis keltas. 

P1670362
Suomių ir sovietų tautų draugystei, 1968 m.
Helsinkio uostas-tikras masalas lygumų pelei Kūtvėlai varvinti seiles spoksant į didelius kruizinius keltus. Tačiau tikrasis mano atsibastymo čia tikslas buvo maršalo Manerheimo muziejus. Jis dar buvo uždarytas, bet dėl to nepergyvenau, nes muziejams šios kelionės metu biudžetas nebuvo numatytas, o ir karinė istorija nėra mano stiprioji pusė. Čia buvo toks garbės sustojimas.

P1670366
Maršalo Manerheimo muziejus Helsinkyje.
Karlas Gustavas Emilis Manerheimas (1867-1951) yra Suomijos nacionalinis didvyris. Jis gimė kilmingoje švedo ir suomės šeimoje, bet kai sulaukė paauglystės jo tėvas pabėgo nuo kreditorių, palikdamas šeimą. Netrukus mirė jo motina, palikdama septynis vaikus našlaičiais, juos išsidalino giminės. Jaunąjį Karlą priglaudė senelis ir išsiuntė mokytis į Suomių kadetų korpusą, iš kurio už pravaikštas ir nusižengimus Karlas netrukus buvo pašalintas. Tačiau vos po dviejų mėnesių šis nepažangus jaunuolis išlaikė švedų licėjaus baigiamuosius egzaminus, gavo brandos atestatą ir išvyko į Sankt Peterburgą, kur praėjo labai didelį konkursą ir pateko į prestižinę Nikolajaus kavalerijos mokyklą, gavo karininko laipsnį. Caro Nikolajaus II karūnavimo metu Manerheimas buvo vienas iš keturių carą lydinčių karininkų-asistentų ir išgelbėjo carą iš keblios padėties. Toliau sekė svaiginanti karinė karjera, o patį Manerheimą lyg saugojo pats dangus- jam iš viso net keturiolika kartų buvo lūžę rankų ir kojų kaulai. Už narsumą apdovanotas 123 ordinais, Manerheimas susišlavė visus ikirevoliucinės Rusijos imperijos karinius apdovanojimus. Po 1917 m. revoliucijos, Manerheimas atsistatydino ir išvyko į Suomiją, kuriai bolševikai neva suteikė nepriklausomybę, bet netrukus bandė perimti jos valdymą, o tam sutrukdė naujasis Suomijos kariuomenės vadas Manerheimas. Maršalu jis tapo 1933 m. Kai Suomiją užpuolė Sovietų Sąjunga 1939 m., suomiai drąsiai gynė Manerheimo liniją- 125 km ilgio fortifikacinę sistemą Karelijos sąsmaukoje, ši linija niekada nebuvo palaužta. Manerheimas 1944-1946 m. buvo Suomijos prezidentu. Maršalas buvo vedęs ir turėjo kelias dukras, bet jį žmona su vaikais paliko dėl, sakoma, didelio maršalo susidomėjimo balerinomis ir aktorėmis, nors maršalas iš tiesų gyveno vienišiaus gyvenimą. Susirgęs gydėsi Šveicarijoje, netrukus mirė, jo palaikai atgabenti į Suomiją ir iškilmingai palaidoti. Neseniai išaiškėjo, kad Stalinas išbraukė Manerheimą iš karo nusikaltėlių sąrašo, kuriuos reikėjo nubausti mirties bausme po Antrojo pasaulinio karo, nors sovietų karininkai negalėjo atleisti jam už Manerheimo liniją. Istorikai mano, kad net toks kraugerys kaip Stalinas pajuto pagarbą drąsiam žmogui.

Helsinkio centrinė traukinių stotis garsėja savo įdomia architektūra, ji dar vadinama Art Nouveau stiliaus perlu Helsinkyje. Ją suprojektavo Elielis Saarinenas, stotis atidaryta 1919 m. Kasdien čia sulaukiama beveik 200,000 keleivių, todėl stotis pelnytai vadinama labiausiai lankomu Helsinkio pastatu. Pagrindinį įėjimą puošia dvi statulos su žibintais, jas suprojektavo Emilis Wikistriomas. Šioje stotyje yra speciali privati laukimo salė Suomijos prezidentui ar jo svečiams, ši salė buvo įrengta 1911 m. specialiai Rusijos carui ir jo svitai, bet Pirmasis pasaulinis karas nutraukė salės inauguraciją, o 1919 m. joje buvo įrengta karo ligoninė, kurią vėliau pertvarkė į prezidentinę laukiamąją salę.

P1670373
Helsinkio centrinė traukinių stotis.

P1670374
Gražieji žibintai.

P1670377
Įspūdingos erdvės.

P1670378
Gražūs sietynai.
Netoli Helsinkio centrinės traukinių stoties yra keletas įdomių lankytinų objektų. Vienas jų-Tylos koplyčia. K2S Architektai suprojektavo šį pastatą 2012 m. iš suomiškos medienos be langų, kad užblokuotų išorės triukšmą. Šioje koplyčioje nevyksta pamaldos, bet jos prieigose yra įvairiomis kalbomis ir tikybomis paremtų knygų, kurias galima pasiimti su savimi tyliai meditacijai koplyčioje. Čia galima ateiti visiems norintiems, lankymasis nemokamas. Vienu metu koplyčioje telpa 70 žmonių. Koplyčios prieigose taipogi budi socialiniai darbuotojai.

P1670383
Tylos koplyčia. 
Gruodžio pradžioje buvo atidaryta centrinė Suomijos biblioteka Helsinkyje. Trijų aukštų pastatas siekia tapti atviriausia Helsinkio vieta, kur laukiamas kiekvienas lankytojas. Architektūra labai šiuolaikinė, daug atviros erdvės, yra kavinės zona, kuri tiesiog šventvagiškai netgi neatskirta nuo skaitymo salės, dar mane kiek nustebino bendri visosm lytims tualetai. Per dvi atidarymo renginių dienas gruodžio pradžioje čia apsilankė net 55,000 lankytojų.

P1670384
Centrinė biblioteka.

P1670388
3D spausdintuvas.

P1670392
Bibliotekos taisyklės.

P1670394
Ursulijus Lepečkojauskas domisi 3D spausdinimo galimybėmis.

P1670397
Laiptai į selfie kamputį.

P1670398
Banguotos lubos primena erdvėlaivį.

P1670403
Spiraliniai laiptai.

P1670406
Turkų literatūros skyrelis.

P1670407
Ursulijus Lepečkojauskas ilsisi nuo skaitymo.

P1670409
Žalioji siena iš lentynose sustatytų vazoninių augalų. 

P1670411
Spiraliniai laiptai ir kavinės erdvė.

P1670414
Centrinė biblioteka. 

P1670416
Ruošiamės šviesų festivaliui.

P1670418
Gatvės menas.

P1670419
Gatvės menas.

P1670421
Helsinkio muzikos centras.
Sezono metu šiame koncertų ir renginių centre būna iki 100 koncertų ar renginių per mėnesį. Čia taipogi yra Sibelijaus vardo akademinė biblioteka ir muzikos parduotuvė. Šis muzikos centras atidarytas palyginus labai neseniai, tik 2011 m.

P1670423
Helsinkio muzikos centras. 

P1670425
Gėlės formos instaliacija. 

P1670430
Finlandijos konferencijų centras, suprojektuotas Alvaro Alto. 
Alvaras Alto yra pasakęs, kad gražiausia ir centrinė Helsinkio vieta turi gauti jos vertą pastatą. Šis konferencijų centras laikomas vienu geriausių Alvaro Alto darbų, nors man jis nepasirodė nei gražus, nei išskirtinis. Žinoma, galbūt reikėjo susiorganizuoti ekskursiją po vidaus erdves?

P1670429
Nacionalinis muziejus.
Kitapus Finlandijos konferencijų centro yra Nacionalinis muziejus, atskleidžiantis Suomijos istoriją nuo akmens amžiaus iki šių dienų. Centrinio fojė lubos ištapytos freskomis "Kalevalos" tema. Pasigrožėti šiomis freskomis ir įsmukti į WC galima nemokamai, bet apsilankymas muziejaus ekspozicijoje kainuoja dvylika eurų. Man net plaukai kojų tarpupirščiuose pasišiaušė. Kadangi buvau nusprendusi Helsinkyje įjungti taupymo režimą, tai tik pavėpsojau į freskas ir išėjau. Tiesą sakant, to visiškai nesigailiu. Kiekvienas keliautojas praeina tam tikrą evoliuciją ir ateina momentas, kai supranti, kad visų pasaulio muziejų neaplankysi. Dabar man prioritetu tampa tiesiog pasižvalgymas po miestą ir geresnis pavalgymas, o ne muziejų lankymas, nors muziejus tebemyliu aisitringai. Tik kažkaip manęs nesuintrigavo šis Helsinkio muziejus. Nežinau, gal padariau klaidą?

P1670432
Lokys prie Nacionalinio muziejaus.

P1670434
Ursulijus Lepečkojauskas visada džiaugiasi sutikęs savo gentainį.

P1670435
Manerheimo laikų reliktas.

P1670438
Kulkos skylė.

P1670439
Nacionalinis muziejus.

P1670441
Herbas virš vartų.

P1670442
Helsinkio viešieji patogumai.
Ieškodama kito lankytino objekto nuklydau ne ten, kur reikia, bet pasijungiau mobilųjį internetą ir Google žemėlapyje susižiūrėjau kaip nueiti iki bažnyčios uoloje. Tai buvo vienintelis šios kelionės mokamas lankytinas objektas, bet trijų eurų bilieto kaina man pasirodė visiškai įmanoma. Ši bažnyčia duoda tai, ką žada-ji tikrai yra bažnyčia uoloje, pro jos stogą skverbiasi natūrali šviesa iš lauko. Ji baigta skaptuoti iš uolos 1969 m. ir čia kasmet apsilanko pusė milijono turistų. Dėl nuostabios akustikos dažnai rengiami koncertai, mano apsilankymo metu grojo pianistas. Bažnyčioje nėra varpų, todėl prireikus jų muzikos leidžiamas varpų garso įrašas. Galima pasiimti skrajučių su citatomis iš Biblijos daugeliu pasaulio kalbų, yra ir lietuviškai. Pasiėmiau visą saują Biblinės išminties!

P1670443
Bažnyčia uoloje Helsinkyje.

P1670446
Bažnyčia uoloje.

P1670448
Deganti žvakė.

P1670450
Vaizdas iš balkono.
Kitas objektas lankytinų vietų žemėlapyje buvo Helsinkio operos pastatas, kuris buvo bene vienintelis mane stipriai nuvylęs šios kelionės architektūrinis objektas. Sakoma, geriausia šį pastatą įvertinti iš vidaus kokio nors renginio metu, bet jo išorė man pasirodė tokia baisi, kad nė nežinau, ar norėčiau ten kokį spektaklį žiūrėti. Suomijos opera buvo įsteigta 1911 m., baletas-1922 m. Specialiai jungtinėms Suomijos operos ir baleto pajėgoms buvo suprojektuotas šis pastatas, inauguruotas 1993 m. Vienu metu pasirodymą gali stebėti 1,300 žiūrovų, o kolektyve yra 530 nuolatinių darbuotojų.

P1670461
Nacionalinė opera.

P1670463
Suomiai žiemą važinėjasi dviračiais. Crazy people!
Jau temo, bet Kūtvėla nenuleido fotoaparato-paskutinis šios dienos lankytinas objektas buvo nutolęs tolimiausiai, tai buvo paminklas kompozitoriui Sibelijui. Johanas Julijus Kristijonas Sibelius (1865-1957) mėgo vadintis Žanu, nes taip, jo manymu, jo vardas skambėjo muzikaliau. Jis mokėsi groti pianinu ir smuiku, bet jo ambicija patekti į Vienos filharmonijos orkestrą neišsipildė. Tačiau jis tapo puikiu kompozitoriumi, jam netgi buvo skirtas valstybinis išlaikymas, kad kompozitorius galėtų kurti nesukdamas sau galvos dėl pragyvenimo. Vienas iš jo kūrinių netgi laikomas neoficialiu Suomijos himnu. Sibelius laikomas vienu iš Suomijos nacionalinių didvyrių, jo garbei buvo išleistas pašto ženklas, o senasis Suomijos pinigas markė ant 100 nominalo banknoto vaizdavo jo portetą. Aistringas rūkalius ir taurelės kilnotojas Sibelius sužinojo apie gerklės vėžį būdamas keturiasdešimties, bet operacija pavyko sėkmingai. Kompozitorius iš savo kūrinių sėkmės uždirbo daug pinigų, atsistatydino ir mėgavosi gyvenimu draugų kompanijoje. "Neklausykite kritikų,"- sakė Sibelijus, -"Nei vienam kritikui nebuvo pastatytas paminklas". Na, o jam pačiam paminklas buvo pastatytas 1967 m. ir tai yra daugiau kaip šeši šimtai vamzdžių sudėti į vargonus primenančią struktūrą, netoliese yra ir kompozitoriaus biustas. Prie šio paminklo dažnai lankosi turistai, privažiuoja ir dideli turistiniai autobusai.

P1670464
Paminklas kopozitoriui Sibelijui.

P1670470
Sibelijaus biustas.

P1670472
Paminklas kompozitoriui Sibelijui.
Temo labai anksti ir labai greitai, todėl skubėjau daug ką pamatyti ir nufotografuoti kol šviesu. Tokiam turistui grėsmė Helsinkyje yra nusibadauti, nes kas du žingsniai yra po kokią nors mandrą dizaino parduotuvę, o vietų pavalgyti-vos viena kita. Pakeliui pasitaikė suomių patiekalų restoranas, bet salotos už vienuolika eurų ir pagrindinis patiekalas už dvidešimt devynis eurus manęs nesuviliojo. Tačiau pasistiprinti jau tikrai reikėjo, todėl apsidžiaugiau radusi nedidelį vietinį pub'ą. Tokį vietinį, kad net meniu anglų kalba nebuvo. Užsisakiau karšto vyno (čia pas juos dar sezonas) ir sumuštinį su ožkos sūriu, saulėje džiovintais pomidorais ir rukola. Sušilau, pailsinau kojas, o kai gavau sąskaitą norėjau paklausti, ar jie priima inkstais ar plaučiais- septyniolika eurų! Išpurčiau piniginę ir, kaip toje pasakoje, likau kaip stoviu su lygiai 2.80 euro. Prisiminiau, kad nemokamo maisto dėžutėje hostelyje mačiau nemažai įvairių makaronų, todėl nusprendžiau labai nepergyventi dėl kuklaus biudžeto. Tiesa, ant kortelės pinigų buvo, bet pasišvaistyti šios kelionės metu buvau išskyrusi tik šešiasdešimt eurų, nes taip baudžiau save už per didelį išlaidumą apsiperkant per išpardavimus.

Pakeliui į hostelį išokau trumpam į nemokamą Helsinkio miesto muziejų priešais Helsinkio katedrą. Jį planavau aplankyti tuo atveju jeigu būtų blogas oras ar liktų daugiau laiko, taigi įtraukiau dar vieną objektą į aplankytų objektų sąrašą. Man miesto muziejai įdomūs pažintiniu aspektu, nes Vilnius irgi turės tokį muziejų. Helsinkio miesto muziejus nedidelis ir neįspūdingas, bet kai nemokamas, tai kodėl gi neužsukus? Čia lankytojų netrūko, visi juk mėgstame sutaupyti.

P1670475
Senovinė telefono būdelė.

P1670476
Ruošiamės dujų pavojui.

P1670477
Siuvimo mašina Singer.

P1670479
Jaukus šeimos būstas.

P1670482
Gatvės menas. Beje, šios plytelės yra šildomos ir ant jų nesilaiko nei sniegas, nei ledas.

P1670486
Įdomios durys.

P1670488
Akmeniniai durų sargai. 

Manau, man pavyko susidaryti neblogą Helsinkio vaizdą, maloniai stebino gausūs turistų būriai. Mieste daug kur kalbama rusiškai, nes daug turistų ir studentų iš Rusijos, kai kur pardavėjos net nekalba angliškai, tik suomiškai ir rusiškai. Mano apsilankymo Helsinkyje metu vyko dideli išpardavimai, todėl mieste buvo pilna žmonių su parduotuvių maišeliais.

Rytoj manęs laukė Suomenlinos tvirtovė ir Helsinkio šviesų festivalis.

Bus tęsinys.

Jūsų Kūtvėla

Komentarų nėra: