Kūtvėlos kelionės ir klajonės: Dienos kelionė į Rilos vienuolyną iš Sofijos. Antroji diena Sofijoje.

Ryte nemaloniai nustebina pusryčiai. Pasirodo, bufetas čia tik savaitgaliais, o darbo dienomis yra fiksuotas meniu su paveikslėliais. Pasirenku, atrodo, saugų variantą, bet netrukus nusiviliu, nes kietai virti kiaušiniai labai neskanūs, toks jausmas, kad gal net vakarykščiai. Dar kartą pasidžiaugiu viešbučio vieta, nes šalia esančioje troleibuso stotelėje stoja man reikalingas troleibusas Nr. 6., kuriuo nuvažiuoju iki susitikimo vietos. Šiandien keliauju į savo išsvajotą Rilos vienuolyną. Nors vakar vakare gautame informaciniame laiške iš kelionių agentūros buvo prašoma atvykti bent 15 min anksčiau nurodyto išvykimo laiko, aš atvykstu pusvalandžiu anksčiau, o autobusas jau užpildytas daugiau negu pusė. Autobusas susirenka didžiulis, beveik šimtas turistų! Man pasiseka, sėdžiu viena. Autobusas neblogas, po sėdyne yra USB krautis telefonui. Išvykstame laiku. Netrukus gidas primena kelionės programą. Mūsų autobuse susirinkę turistai yra įsigiję skirtingus kelionės paketus: vieni pirko tik kelionę iki Rilos vienuolyno, kiti pirko papildomą sustojimą prie Bojanos cerkvės, dar kiti pasirinko papildomai žygiuoti iki šv. Ivano urvo Riloje. Gidas leido norintiems papildomai jungtis prie žygio prisimokėti papildomai dabar, dėl Bojanos pirma surinko pinigus iš tų, kurie buvo įsigiję šį sustojimą, ir pasirodė, kad dar yra galimybė prisijungti ir keletui kitų norinčių.

Kūtvėla įgyyvendino ilgametę svajonę ir apsilankė Rila vienuolyne.

Viešbučio pusryčiai.

Bojanos cerkvė atbaido daug lankytojų, nes joje labai griežta lankymo politika: negalima fotografuoti, į cerkvę leidžiama tik grupėmis iki 8-10 asmenų, o būti viduje galima tik iki 10 min. Bilieto kaina 6,14 EUR. Tačiau aš rekomenduoju apsilankyti, nes cerkvė labai unikali. Mūsų susidarė trys grupės, vadinasi 30-45 min tikrai užtruksime, o jeigu prieš mus lauks jau anksčiau atvykusios grupės, tai mums reikės laikytis gyvos eilės. Pavienių turistų jau sutinkame atvykę prie Bojanos cerkvės, bet turistinis autobusas tik mūsiškis. Aš prasmunku su pirmąja grupe. Ankstyvoji varna dantis rakinėja, ankstyvoji Kūtvėla freskas žiūrinėja!

Cerkvė statyta trimis laikotarpiais: X a., III a., ir XIX a., bet labiausiai garsėja 1290 m. tapytomis freskomis. Jų dailininkai nežinomi, bet pačios freskos garsėja neatitikimu kanonams, nes šalia šventųjų asmenų pavaizduoti realiai gyvenusių žmonių pora (spėjama, čia buvo jų šeimos kripta), o šventieji asmenys atvaizduoti ne plokščiai, kaip pridera, bet realistiškai, kaip portretai; šv. Kotryna akimis seka į ją žiūrinčius lygiai taip, kaip Mona Liza, tik šv. Kotryna buvo nutapyta 1290 m., o Mona Liza- tik 1503 m. Mes užeiname su savo gidu, kartu užeina ir cerkvės-muziejaus darbuotojas su chronometru. Chronometro mygtukas spragteli, gidas pradeda greitakalbe pasakoti apie freskas … Cerkvė dėl laiko naštos buvo tokia pavargusi, kad vietiniai gyventojai norėjo ją nugriauti ir pastatyti naują. Carienė Eleonora suorganizavo jiems kitą žemės plotą cerkvei, o aplink Bojanos cerkvę įsteigė parką, jos vyras pasodino ir šiandien matomas gigantiškas sekvojas. Carienė mirė nuo ligos 1917 m., jos pageidavimu buvo palaidota šalia Bojanos cerkvės. Komunistų valdymo metais jos kapas buvo išplėštas ir buldozeriu sulygintas su žeme; politiniam klimatui pasikeitus 1989 m. jos kapas buvo atkurtas.

Bojanos cerkvė Sofijoje.

Bojanos cerkvė. Čia ryškiai matosi visi trys statybos laikotarpiai.

Carienės Eleonoros kapas.

Bojanos cerkvės seniausioji dalis.

Suvenyrų kainos kandžiojasi.

Rekomenduoju aplankyti šią cerkvę ir savo akimis pamatyti jos unikalumą. Aš tik labai noriu pabrėžti, kad lankymas tikrai ribotas, o internetas pilnas skundų iš žmonių, kurie nepasidomėjo lankymo sąlygomis ir įsivaizdavo, kad čia jiems patiestas raudonas kilimas ir galima už 6,14 EUR daryti ką nori, o realybėje susiduria su bulgarišku….ėėė….svetingumu ir pabruka uodegas.

Užsukame į nemokamus WC, nes laukia dviejų valandų kelionė iki Rilos vienuolyno. Pakeliui grožimės įspūdinga gamta, nes horizonte plyti didžiuliai kalnai su snieguotomis viršūnėmis. Gidas trumpai papasakoja Bulgarijos istoriją. Labai išsiplėsti jam ir nesigauna, nes autobuse daug turistų, kurie silpnai kalba angliškai. Dabar internetais tokius turus galima įsigyti įvairiomis kalbomis per tarpininkų platformas, tai susirinko tikras internacionalas. Gidas sako, kad Bulgarijoje gyvena 7 mln gyventojų, o per metus apsilanko net antra tiek turistų.

Bulgarijos kraštovaizdis.

Bulgarijos kraštovaizdis.

Atvykstame prie Rilos vienuolyno ir suderiname išvykimo laiką. Kas lieka vienuolyne, tie gauna net tris valandas laiko. Gidas praveda trumpą ekskursiją ir sutaria laiką susitikti norintiems eiti į žygį, pasiūlo autobuse atsargai apdairiai laikomų skraisčių moterims- mums reikia dengtis kelius ir pečius. Aš buvau suplanavusi aplankyti kelis vienuolyno komplekse esančius muziejus, bet dienos karštis ir laiptų gausa man tą pažintinį norą atmušė beveik iš karto. Muziejaus kasoje jau galima mokėti kortele, bet monetų (10, 20 ir 50 eurocentų) reikia turniketams į tualetus. WC čia turkiško stiliaus ir karštą dieną „kvepia“ jau nuo įėjimo vartų. Vietos pavalgyti čia ribotos, nors mačiau kylant naujas statybas, tai daug turistų traukia iš namų pasiimtus lauknešėlius ir taisosi kur radę vietos. Aš pasilepinu mekitsa ir šaltu airanu, sumoku kortele, o dar prieš metus buvo galima mokėti tik grynais pinigais. Gerbiamas Skaitytojas gali nusistebėti, kad Kūtvėlai svarbu tik WC ir atsiskaitymai kortele, bet reikia suprasti, kad kelionės po tokius kraštus, kuriuose turizmas vystomas kitaip nei mes esame įpratę, tokie kasdieniai mums įprasti dalykai čia turizmo paslaugų teikėjams nėra prioritetai.

Rilos vienuolyno prieigos.

Pirmas žvilgsnis į svajonę.

Vienuolynas įsikūręs dviejų upių santakoje kalnuose. Jį įkūrė šv. Ivanas, atsiskyrėlis iš Rilos, X a. Šiandieninis kompleksas yra kelių šimtmečių statybos rezultatas. Osmanų imperijos laikais čia buvo didelis bulgarų dvasinis ir kultūrinis centras, siekęs išsaugoti vietinę tapatybę ir tradicijas; XVII a. įsteigta knygų rišykla; XVIII-XIX a. buvo svarbus švietimo centras, jame dirbo žymūs to meto pedagogai. Dabartinis kompleksas datuojamas 1834-1862 m., kai buvo atstatytas po gaisro. Cerkvėje negalima fotografuoti, bet to nedraudžiama daryti jos išorėje, kuri priverčia apatinį žandikaulį nusileisti kaip eskalatoriaus kaušui. Ryškios scenos vaizduoja įvairias Biblines scenas ir gąsdina nuodėminguosius Pragaro bausmėmis. Šias scenas tapė garsūs bulgarų meistrai broliai Zaharijus ir Dimitaras Zografai.

Rilos vienuolyno freskos.

Mūsų grupė klausosi gido.

Rilos vienuolynas.

Vioenuolyno pastatas apjuostas arkada.

Gražiems dirbti nebūtina.

Rilos vienuolyno arkados.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vineuolynas.

Rilos vienuolyno freskos.

Užkandis.

Rilos vienuolyno freskos.

Kūtvėla žavisi Rilos vienuolyno freskomis.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolyno freskos.

Rilos vienuolynas.

Katinų pamainos pasikeitimas.

Kūtvėla lankosi Rilos vienuolyne.

Rilos vienuolyno freskos.

Piligriminis kelias iš Sofijos.

Trys valandos laiko ryškiai per daug: spėju ir vietinius katinus išglostyti, ir mekitsą sušlamšti, ir suvenyrų nusipirkti. Žinoma, jeigu lankytis muziejuose, tai to laiko tikrai reiktų, bet šios kelionės metu man susidarė toks įspūdis, kad nemoka bulgarai reklamuotis, nemoka patraukliai pateikti turistinės informacijos, muziejų aprašymai niūrūs kaip mano gyvenimas lapkričio mėnesio pirmadieniais. Man domino gynybinis bokštas ir etnografiniai piligrimų kambariai, bet po mekitsos aptingau ir tiesiog sėdėjau šešėlyje stebėdama katinus ir turistus. Nesijaučiu kažko netekusi, bet ir Bulgarijos kaip kelionių krypties neuždarau, gal dar grįšiu?

Organizuotą kelionę į Rilos vienuolyną su sustojimu prie Bojanos cerkvės organizavo firma „Traventuria“. Kelionė kainavo 22,00 EUR + 6,14 EUR už Bojanos cerkvę. Šiuo metu ši kelionė jau kainuoja 30 EUR plius mokami objektai.

Vakarieniauju mieste (nelabai sėkmingai, bet iš dalies pati kalta), laukiu kol sutems, nes noriu pasigrožėti apšviestu Sofijos simboliu- šv. Aleksandro Nevskio bažnyčia. Grįžusi į viešbutį susipakuoju lagaminą. Pakeliui dar pagriebiu kitą bulgarišką kepinį paskanauti: banitsą su moliūgu ir riešutais. Ryte po pusryčių susirandu pašto skyrių išsiųsti atviruką. Nors išsiregistravimas galimas iki vidurdienio, aš išvykstu anksčiau, nes internete kažkodėl rodo vėlavimus metro sistemoje. Jokių vėlavimų, kaip pasirodo, nėra, todėl Sofijos oro uoste gerokai panuobodžiauju. Pasvarstau įsigyti vietinio vyno, bet kainos labai užkeltos. Ryga pasitinka vėsa ir lietumi, Vilnius dar kažkiek prideda.