Laisvasis miestas Gdanskas: aukso vanduo, gintaro klodai, komunizmo agonija. Trečioji diena.

 

Ryte iš patalo išsiritu taip anksti, kad pusryčiauti ateinu dar nespėjus restorano durų atrakinti. Šiandien laukia intensyvi programa, nors stengiausi neperkrauti nei vienos dienos lankytinais objektais. Šios kelionės metu išvis žymėjausi dominančio lankytino objekto darbo laiko pradžią ir pabaigą, o ne konkretų planuojamą apsilankymo laiką. Taip ir pati žymiai mažiau stresavau.

Kai planavau šią kelionę, norėjau paskirti laiko aplankyti Štuthofo koncentracijos stovyklą. Iki jos galima atvažiuoti tarpmiestiniu autobusu. Paskui pasinagrinėjau autobuso grafikus ir man nelabai patiko, kad išvykimai kas dvi valandos. Nespėjus į atgalinį autobusą ar jame nesant laisvos vietos, kito laukti tektų viduryje neaišku kur neaišku kiek. Po ilgų svarstymų, Štuthofo koncentracijos stovyklos lankymą atidėjau kitam kartui, o šią dieną paskyriau Westerplatte ir nemokamiems muziejams pačiame Gdanske.

Turbūt nėra istorija besidominčio keliautojo, kuris nebūtų girdėjęs tokio žodžio- Westerplatte… Čia, ankstų 1939 m. rugsėjo 1-osios dienos rytą, nuaidėjo šūviai iš prieš savaitę prisišvartavusio „mandagumo vizitui“ vokiečių laivo. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Lenkų įgula herojiškai laikėsi septynias dienas. Deja, Westerplatte krito.

Kūtvėla lankosi Westerplatte, Gdanske.

Krito ir Gdansko visuomeninio transporto punktualumas pirmadienio rytą. Nors iš viešbučio išėjau anksti, rytiniai kamščiai sujaukė mano kelionės planus. Man reikalingas autobusas atvažiavo vėluodamas, todėl nespėjau persėsti į kitą autobusą...vos dviem minutėmis! Pikta taip, kad negaliu. Kitas man reikalingas autobusas- už valandos… Laimei, programėlė „Jakdojade“ rodo, kad galiu važiuoti dar kitu autobusu ir bandyti persėsti į man reikiamą autobusą kryžkelėje, kur jų sustojimai prasilenkia. Taip aš sugebu neplanuotai „pasivyti“ jau nuvažiavusi, bet irgi kamštyje dūstantį man reikalingą autobusą ir į Westerplatte atvykstu su 15 min pavėlavimu. 

Nors mano tikslas buvo aplankyti Westerplatte paminklą, iki jo eiti reikia apie 20 min., o pakeliui matosi visokių įdomybių. Jeigu domitės Antrojo pasaulinio karo istorija, tai čia galite praleisti ir keletą valandų. Dabar galima apsilankyti Westerplatte1939 lankytojų centre-muziejuje (mokamas, bet tualetai yra prieš kasas), pasiimti vietos žemėlapį, susiorientuoti aktualijose, nes 2026 m. vyksta didelės statybos ir visokie žemės rausimo darbai. Apie 10.00-11.00 val. jau pradeda krutėti suvenyrų stendai ir nedidelės užkandinės.

Atvažiuoti iš centrinio Gdansko galima autobusu nr. 106, autobusu nr. 138 ir neprognozuojamu autobusu nr. 606. Iš karto įspėju, kad Westerplatte yra labai toli nuo centrinio Gdansko, todėl reikia planuotis geram pusdieniui, siūlau pasiimti savo užkandžių ir vandens. Jeigu ketinate važiuoti miesto autobusu, tai turėkite omenyje, kad jie kursuoja retai, todėl ir reikia atitinkamai planuotis. Dienos metu jau bus daug turistų ir moksleivių grupių. Mačiau uoliai zujančius Uber automobilius. Dabar žinau, kad iš Gdansko atvyksta ir turistiniai laivukai, kurie išleidžia turistus pasivaikščioti, nors mano apsilankymo metu jokio tokio laivuko nesimatė, tik didžiuliai keltai į Skandinaviją. Manau, kad būnant Gdanske tikrai reikia čia apsilankyti. Tai REIKIA pamatyti.

Vietovės planas.

Grafikas nedžiugina.

Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo žodžiai.

Paminklas Westerplatte gynėjams.

Paminklas Westerplatte gynėjams.

Informaciniai stendai netoli paminklo Westerplatte gynėjams.

Pirmosios karo akimirkos...

Autobuso iki centrinio Gdansko reikėjo laukti virš dviejų valandų. Mane nemaloniai nustebino toks grafikas, nes Westerplatte tikrai žinoma turistų tarpe, tai ar neturėtų susisiekimas būti patogesnis? Tačiau aš buvau numačiusi tokį atvejį ir nusprendžiau eiti iki netoliese esančios tvirtovės. Iki jos būtų galima pavažiuoti vieną stotelę (arba eiti 20 min), bet autobuso grafikas man šiandien nepalankus.

Nuo Westerplatte iki Twierdza Wisłoujście reikia eiti 45 minutes į vieną pusę. Eiti reikia gerai išasfaltuotu keliu, pakele, pamiške, paskui ir palei geležinkelio bėgius. Matosi, kad autobuso stotelių būta arba dar bus- čia irgi visokie rausimo darbai. Kelio nuorodos neleidžia pasiklysti, kaip ir Google Maps. 

Kelio nuorodos. 

Paminklas prancūzų kariams, kritusiems 1734 m. Gdansko apgulties metu, ginant karalių Stanislovą Leščinskį. 

Trumpa šių tragiškų įvykių santrauka būtų tokia. Švedijos ir Prancūzijos remiamas Stanislovas Leščinskis dėl Lenkijos karūnos konkuravo su Rusijos, Saksonijos ir dalies mūsų bajorų remiamu Augustu II, vėliau-jo sūnumi. Taip jau likimas susiklostė, kad Stanislovui Leščinskiui teko pasitraukti iš Abiejų Tautų Respublikos. Jis buvo priverstas bėgti iš Varšuvos ir atvyko į gerai fortifikuotą Gdanską. Gausios rusų ir saksų pajėgos apgulė miestą, Stanislovo Leščinskio žentas, Prancūzijos karalius Liudvikas XV, pažadėjo atsiųsti laivų jam evakuoti. Laivynas atvyko, atplukdydamas apie 1,800 karių, bet jų brigadininkas de la Motte pamatė sutelktas priešų pajėgas, apsuko laivyną ir išmovė atgal š Kopenhagą. Pamatęs grįžusį laivyną, Prancūzijos ambasadorius Danijai grafas de Plelo siaubingai įtūžo. Jis palaikė tokį prancūzų atsitraukimą didele gėda Prancūzijai. Jis, būdamas diplomatas, o ne karys, asmeniškai apsiėmė komanduoti naujai ekspedicijai, liepė laivams suktis aplink ir plaukti į Gdanską. Jie sėkmingai išsilaipino Westerplatte pusiasalyje ir siekė atblokuoti kelią tarp kranto ir apsupto Gdansko. Mūšis, kaip galite įsivaizduoti, buvo kruvina mėsmalė, ir neturėjo šansų laimėti: rusų artilerija juos sumalė į miltus. Atsitraukdamas žuvo ir pats grafas de Plelo, ironiškai peršautas į galvą panikuojančio prancūzų kareivio, kurį agresyviai stengėsi nuvaryti į mūšio lauką. Prancūzai prieglobsčio ieškojo šioje tvirtovėje, netekę provizijų ir bombarduojami rusų, jie pasidavė po kelių dienų. Visgi, pasimaudodamas suirute, karalius Stanislovas Leščinskis paspruko iš Gdansko netrukus prieš miestui pasiduodant, persirengęs valstiečiu. 

Tvirtovės planas.

Trumpas aprašymas anglų kalba. 

Pirmas žvilgsnis į tvirtovę.

Pirmadienis, todėl daug muziejų, įskaitant ir šią tvirtovę su švyturiu, lankomi nemokamai. Šiaip būtų apie 37 PLN/ 9 EUR. Bastiono tipo tvirtovė ištikimai saugojo jūros vartus į Gdanską iki 1945 m., kai nukentėjo nuo artilerijos ugnies. Dabar tvirtovė atstatyta, galima užlipti į švyturį, aplankyti nedidelius atkurtus interjerus, pasivaikščioti aplink fortifikacijas. Šiaip man labai patiko, netgi sutikčiau ir mokėti už bilietą- tikrai verta. Manau, kad jeigu kas su vaikais keliaujat, tai ir jiems čia smagu būtų visur palandžioti. Tik tiek, kad tikrai nepatogus susisiekimas visuomeniniu transportu ir reikia specialiai atvažiuoti.

 

Įspūdingai atrodanti tvirtovė.

Vartai į tvirtovę.

Švyturio bokštas.

Bokšte įrengti informaciniai stendai pasakoja švyturio istoriją.

Panorama nuo švyturio stogo.

Panorama nuo švyturio stogo.

Taip atrodė tvirtovė po Antrojo pasaulinio karo.

Vaizdas nuo galerijos.

Galerija tvirtovėje.

Galerija tvirtovėje. 

Atkurtas gyvenamasis kambarys.

Ginklinė.

Kadangi lankymas nemokamas, tai ir muziejininkų nėra. Matuojuosi šalmą savavliškai. 

Pasivaikštau tvirtovės įtvirtinimais.

Švyturys, barakai ir ūkinės paskurties patalpos, būstai civiliams.

Atkurtas virtuvės interjeras.

Plastikinės daržovės atrodo labai realistiškai. 

Smalsu palandyti po senuosius mūrus.

Vaizdas po langą.

Senieji mūrai galėtų daug papasakoti, jeigu prabiltų.

Praėjimas kiaurai sienas.

Yra dvi miesto autobuso stotelės.

1) "Twierdza Wisłoujście", skirta tik autobusui nr. 606 ir esanti arčiausiai tvirtovės. Jo grafikas iki šiol man „wielka tajemnyca“.

2) "Pokładowa". Ji yra ant autobuso nr. 106 ir nr. 138 trasos, viena stotelė nuo Westerplatte. Iš tvirtovės eiti apie 20 min. Ją mačiau ateidama nuo Westerplatte pusės, tai tikrai ne problema parvažiuoti į Gdanską. Pasibuvau tvirtovėje taip, kad atėjus iki šios stotelės dar apie 20 min laukiau autobuso. Bet geriau palaukti, negu vytis, ar ne? Stotelė pagal pareikalavimą, reikia nepamiršti stabdyti autobusą.

Stotelė nejauki, apšnerkšta, tai sėdžiu ant nulūžusios pušies miškelyje pavėsyje. Gatve nuolat juda sunkvežimiai į ir iš uosto pusės. Kartais šmėsteli ir koks turistas, o dabar net du atbėga, nes iš už kampo pasirodo mano išsiilgtasis autobusas. Kito laukti reikėtų dvi valandas. Mano nuostabai, vos viena stotelė nuo Westerplatte, o autobusas- pilnut pilnutėlis! Kol aš tyrinėjau tvirtovę, daug turistų tyrinėjo Westerplatte. Tai tik paliudija mano nuomonę, kad visuomeninis transportas čia labai reikalingas dažniau, nes net rudenį turistai nori čia atvažiuoti.

Nepamirštam aktyviai stabdyti autobuso.

Autobusas nr. 106 sustoja prie centrinės Gdansko geležinkelio stoties, todėl mano sekantis šios dienos objektas yra visai ranka paduot- Gintaro muziejus. Jis šiandien irgi nemokamas. Skaičiau labai įvairius atsiliepimus ir abejojau ar verta jam skirti laiko. Gintaru manęs nenustebinsi, o bilieto kaina 37 PLN/ apie 9 EUR. Bet kai apsilankymas nemokamas, tai motyvavo užeiti. Ir, žinote ką? Ogi labai patiko! Rekomenduoju apsilankyti netgi su mokamu bilietu. Muziejus įkurtas senajame istoriniame malūno pastate. Ekspozicijos pradžioje pristatoma mūsų planetos priešistorė, gintaro gimimas. Įspūdinga gintaro su inkliūzais kolekcija. Pasigrožėjus įspūdingo dydžio gintaro gabalais, galima pamatyti tradicinius gintaro dirbinius ir ekspozicijos pabaigoje pamatyti netradicinio dizaino papuošalus. Prie gintaro dirbinių muziejaus parduotuvėje jau nelindau smalsauti-minia būtų užtrypusi. Tik nusiteikite, kad bus daug žmonių.

Gintaro įvairovė.

Čia tik dalis gintarų su inkliūzais. 

Gintaras su inkliūzu. 

Va čia tai gintaras, visų gintarų gintaras!

Parodau apytikslį gintaro luito dydį.

Nedidelė buities ekspozicija.

Šiuolaikinės juvelyrikos darbai.

Man gražu žiūrėti į gintaro papuošalus.

Pietauti buvau nusižiūrėjusi vietnamietiško maisto užeigą. Mano draugė Ilona iš Rygos pripratino mane prie vietnamietiško maisto, o iš savo patirties Londone žinau, kad iš principo Azijos regiono maistas yra sotus, skalsus, pakankamai skanus ir nebrangus. Rekomenduoju:"Viet Food Gdansk", visai šalia "Market Hall", Podwale Staromiejskie 91. Interjeras labai pigus, mačiau vorą ant sienos, bet durys neužsidaro nuo lankytojų, tai tas voras ir pralindo. Darbuotojai kilę iš Azijos (nežinau, ar Vietnamo, tai nekonkretinu), meniu tik lenkų kalba. Baksteliu pirštu į paveiksliuką ant didelio meniu su nuotraukomis, angliškai pasišpilkuojame. Gaunu tokį pypsiuką, kuris praneš, kada ateiti pasiimti savo lėkštės. Gėrimui pabandau kažkokį gaivų gėrimą su ličiais iš skardinės. Man visada įdomu paragauti Azijos regiono gaiviųjų gėrimų, jų pasirinkimas kelionėse mane visada maloniai stebina. Pasirodo, užsisakiau traškius vištienos kepsnelius, apkeptus džiūvėsėliuose, su ryžiais ir daržovių salotomis. Labai skanu ir sotu.

Pirma mintis- kur man tiek, pro ausis išlys... O paskui viską suvalgiau.

Gdansko sienų tapyba.

Man liko apžiūrėti du nemokamus muziejus, tai imu kryptį link Artūro dvaro („Artus Court“). Jie kaip tik tuoj atsidarys po pertraukos. Mane domina aukščiausia koklinė krosnis Europoje (10.64 m aukščio), puošta 530-čia koklių. Pirmas šio pastato paminėjimas siekia 1350 m. Dabartinis pastatas iškilo 1477-1481 m., po didelio gaisro. Čia ėmė rinktis įvairių pirklių gildijų nariai, paskui įsikūrė teismo pastatas. Belaukiant Žygimanto Augusto apsilankymo 1552 m., fasadas buvo perstatytas Italijos renesanso stiliumi. Dauguma vidaus interjero detalių išlikę iš 1531-1626 m. laikotarpio, nes vėliau neatsirado daug norinčių finansiškai paremti šio pastato puošybą. Vyno rūsys įsikūrė 1651 m. Nuo 1742 m. iki Antrojo pasaulinio karo čia veikė prekių birža. Daug vidaus interjero puošmenų buvo evakuota 1943 m. Gaisras apgadino pastatą 1945 m., labai nukentėjo stogas. Tvarkybos darbai galutinai užbaigti tik 1997 m. Pirmieji pastato naudotojai, Šv. Jurgio brolija, skleidė karaliaus Artūro idealus, bet jie labai trumpai tepabuvo šiame pastate, liko tik „prilipęs“ pavadinimas.

Koklių krosnis sukurta 1546 m., yra išpildyta supinant katalikų ir protestantų ideologijas. Galima pasiimti didelį informacinį plakatą ir pasiskaityti apie koklius ir kas juose pavaizduota. Mokamą dieną būtų 26 PLN/6 EUR., bet aš nemanau, kad verta tiek mokėti dėl dviejų pustuščių kambarių. O panašių koklinių krosnių, kad ir ne visai autentiškų, mes turime Valdovų rūmuose Vilniuje. 

Garsioji Gdansko koklių krosnis.

Kūtvėla grožisi gražiai sutvarkyta krantine. 

Kūtvėla prie ikoniškosios Gdansko "gervės". 

Paskutinis šios kelionės mano aplankytas muziejus buvo Uphagenų šeimos namas. Deja, jo interjeras atkurtas labai prastai, nieko įdomaus nepamačiau. Nerekomenduoju čia gaišti laiko net nemokamai, o mokamai-tuo labiau. Pagal idėją, čia atkurtas turtingo XVIII a. miestiečio namas, bet iš tiesų yra tik keli pereinamieji kambariai su liūdnais baldeliais. Tai buvo turbūt greičiausias apsilankymas muziejuje mano gyvenime.

Pasivaikščioju Motlavos upės krantine. Čia, netoli "Gdansko gervės", yra žinomas „Goldwasser“ restoranas. Jo meniu buvau susiradusi internete, todėl negaištu laiko, įsitaisau lauko terasoje su vaizdu į upę ir užsisakau „Goldwasser Negroni“. Šio kokteilio sudedamoji dalis yra mano jau minėtasis auksinis Gdansko vanduo. Kokteilio prezentacija- aukščiausio lygio! Kai kurie lankytojai užsisako maisto, bet didžioji dalis yra tokie kaip aš- mėgaujasi vaizdu ir kokteiliais. Arbatpinigiai 10 proc. automatiškai įskaičiuoti į bendrą kainą. Meniu irgi geras, yra degustaciniai pasiūlymai, o ir kainos stebėtinai neplėšia kišeniaus.

Kokteilis su aukso vandeniu. Kur dar tokį rasit?

Goldwasser Negroni. 

Prūsų bobos prie Motlavos upės. 

Gdanskas temstant.

Gdansko fragmentas.

Meksikietiško maisto restoranas Gdanske.

Mano mylimi kaktusai.

Ko tik nėra šitame Gdanske...

Gdanskas temstant.

Apsuku garbės ratą Gdansko senamiestyje ir...neplanuotai nusprendžiu kelionę užbaigti pasiklausydama Šopeno muzikos. Šopeno muzikos koncertai žvakių šviesoje (elektrinių, žinoma) čia rengiami net keliose bažnyčiose, kainos visur panašios-apie 20 EUR. Planuodama šią kelionę buvau apsvarsčiusi šią galimybę, bet dėl kainos neįtraukiau į planą kaip labai jau akivaizdžiai turistinio dalyko, bet dabar, po geros dozės auksinio vandens, kažkaip ir susigundžiau, juolab, kad ir pinigų ant kortelės dar buvo likę. Koncertas truko valandą laiko. Mažame tokiame užkaboriukyje buvo penkios eilės kėdžių, iš kurių vos trečdalis buvo išpirkta. Daug lankytojų buvo tokie pat spontaniški kaip ir aš, todėl manau, kad neverta iš anksto pirktis bilietų, tikrai ne anšlaginis dalykas. Gana turistinis dalykas, bet, kita vertus, kodėl gi ir ne? 

Šopeno muzikos koncertas Gdanske. Visai šalia Johano Hevelijaus kapas. 

Vėlokai grįžtu į viešbutį, ilgai gaištu pakuodama savo žemiškus turtus į varguolio pundelį. Strioko buvo dėl slyvų šokolade. Ar jos nėra skystis? Ar neatims oro uosto patikroje? Kaip greitai galima suvalgyti vieną kilogramą slyvų šokolade, neužlaikant saugumo patikros? Kiek slyvų šokolade telpa už dviejų žandų ir ar bus kūno krata? Naktį miegojau labai mažai, nes skrydis labai ankstyvas, o dar iki oro uosto transporto naktį reikia susigaudyti. Užkandu prieš kelionę (labai pravertė ta virtuvėlė kambaryje), tada naudojuosi Google Maps ir einu iki Gdansk Wrzeszcz geležinkelio stoties. Šalia yra miesto autobusų stotelė, iš kurios yra susisiekimas su oro uostu. Nespėjus į autobusą, yra galimybė spėti į traukinį. Aš, pasirodo, ne veltui tuos miesto žygius darau ir einu dešimtis kilometrų pėsčiomis, nes atpėdinu likus 7 min iki naktinio autobuso nr. N3., kuris veža į oro uostą. Man tas 72-jų valandų bilietas labai atsipirko, ir per visas tris dienas nebuvo jokios bilietų kontrolės.

Gdansko sienų tapyba. 

Gdansko oro uostas turi įsigijęs keletą naujos kartos skenerių, nors dauguma vis dar „senobinei tiki“ ir reikia viską ištraukti- elektroniką, skysčius…. Aš nevėpsau, užmatau naujoviškus skenerius ir einu pas juos nosies tiesumu. Nėra jokios eilės kontrolės, nukreipimų kas kur eina,- internete buvau skaičiusi, kad yra eilės reguliavimas ir negalima rinktis skenerių, eisi ten kur oro uosto pareigūnas pasiųs. Aš tik šmurkšt ir jau po patikros, ir visos slyvos šokolade kartu su manimi! Skrydis į Vilnių išvis truko tik 50 min. Labai „nešvariai“ skridome-labai ausis visiems skaudėjo. Bet saugiai nusileidžiame, o tai- svarbiausia.

Gdansko oro uoste.

Paskutinis žvilgsnis į Gdanską.

Kelionės į Gdanską biudžetas (suapvalinus į didėjimo pusę):

• Skrydis Vilnius-Gdanskas-Vilnius: 36,00 EUR (su 40x30x20 cm kuprine, telpančia po lėktuvo sėdyne priešais).

• Kelionės draudimas: 16,00 EUR

• Viešbutis, privatus kambarys su patogumais ir pusryčiais, plius turisto rinkliava: 160,00 EUR

• 72-iejų valandų visuomeninio transporto bilietas visoms transporto rūšims, išskyrus greituosius tarpmiestinius traukinius: 17,00 EUR

• Lankytinos vietos: 15,00 EUR

• Maistas, gėrimai, visi valgomi ir geriami dalykai: 87,00 EUR

• Suvenyrai: 15,00 EUR

• Smulkios išlaidos (žvakutės bažnyčiose, mokami WC): 3,00 EUR

• Šopeno muzikos koncertas: 20,00 EUR

Viso: 370,00 EUR, suapvalinus į didėjimo pusę.

Lenkijoje, irgi Gdanske, labai patogu naudotis visuomeninio transporto programėle "Jakdojade". Joje yra galimybė susieškoti maršrutą iš taško A į tašką B, galimybė įsigyti visuomeninio transporto bilietus, matyti vėlavimus, persėdimus, savo lokaciją kelionės metu. Man labai apsimokėjo įsigyti 72 val. bilietą, kuris įskaičiuoja reguliarius autobusus ir tramvajus Gdanske, naktinius autobusus Gdanske, SKM ir Polregio traukinius Gdanske, Sopote ir Gdynia. Toks bilietas pilna kaina kainuoja 68 PLN, t.y. apie 17-20 EUR (priklausomai nuo kaip konvertuosis eurai). Jeigu traukinys nėra reikalingas, galima sutaupyti apie 20 PLN, bet aš siūlyčiau jį turėti, nes jis dalinai važinėja kaip miesto "metro" ir taipogi jungia Gdanską su oro uostu.

Iš Gdansko oro uosto į Gdanską galima atvažiuoti šiais būdais:

• Traukiniu. Yra regioniniai SKM ir Polregio linijų traukiniai, kurie įskaičiuoti į minėtą bilietą (visada galima pirkti TIK bilietą į oro uosto traukinį), taipogi ICE greitieji tarpmiestiniai traukiniai, kuriuose Gdansko miesto transporto bilietai negalioja, todėl būtinai žiūrėkite, kas per operatorius veža. Galutinė regioninio traukinio per Gdansko oro uostą stotis yra Gdansk Wrzeszcz. Šalia jos yra miesto autobusų stotelė, taipogi galima persėsti į traukinius link Gdansk Dworzec Glowny.

• Miesto autobusu nr. 110 iki Gdansk Wrzeszcz, nr. 210 iki Dworzec Glowny, taksi arba Uber. Kelionė visuomeniniu transportu trunka iki 30 min. Taipogi, nuo Gdansk Wrzeszcz naktimis važiuoja N3 autobusas.

“Jakdojade” programėlėje reikia pridėti banko kortelę, tada ja papildyti virtualią piniginę ir tik tada bus galima įsigyti norimą bilietą. Nepapildžius virtualios piniginės nėra galimybės įsigyti bilietus programėle tiesiai per banko kortelę. Visada galima mokėti bekontakte kortele pačioje susisiekimo priemonėje- autobuse ar tramvajuje (nesu tikra dėl traukinio, kažkaip galima ir ten mokėti kortele, bet ant platformos, ne pačiame traukinyje). Yra ir popieriniai bilietai, kuriuos reikia pažymėti specialiame komposteryje. Bilietas “Jakdojade” programėlėje aktyvuojamas jo pirkimo metu, todėl atidžiai pirkite.

Autobusuose veikia STOP mygtukas, daug stotelių yra pažymėtos N/Ž ženklu- tai reiškia, kad jos yra pagal pageidavimą ir autobusas sustos tik paspaudus STOP mygtuką. Durys į autobusus ir tramvajus atsidaro paspaudus mygtukus prie durų, taip kad nesnauskite.

Rekomenduoju turėti savo mobilųjį iternetą, nes nemokamas Gdansko wi-fi labai lėtas. Aš turėjau nemokamą e-SIM per savo Revolut banko kortelę, 1GB per 7 dienas.

Ar Jūs lankėtės Gdanske? O gal tik planuojate?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Goldwasser