Kūtvėla vėl keliauja į Gardiną arba Įkaitų išlaisvinimo drama!

Kelionė į Gardiną buvo gimimo dienos dovana mano sesei ir man. Pasidairiusios po siūlomus variantus, programas, kainas, ir planuojamus išvykimo laikus, apsisprendėme keliauti su "Grūda". Su jais buvau Gotlande ir kelionėje buvo tam tikrų minusų, bet visgi nusipirkome jų kelionę į Gardiną. Pirkome internetu, užpildėme reikiamus popierius elektroniniu paštu-visai patogu. Pagrindinis rūpestis buvo apdrausti mamą (visiems turistams privaloma draustis keliaujant į Baltarusiją), nes reikėjo asmeniškai vykti į draudimo agentūrą- asmenys virš 65 m. internetu nedraudžiami. Išvykimo laikas pasirodė labai neblogas- 06.00 val. šeštadienio rytą. Į kelionę išsiruošėme aš, mano mama ir mano sesė. Šeimos vyrai (tėtė, švogeris, žiurkėnas Kristupėlis, šuva Kimas) ir sesės katinas liko namie.

Šiek tiek buvo nesklandumų su sėdimomis vietomis autobuse, nes autobusinis turistas būna kaip Švč. Trejybė:jis turi tris sėdimąsias vietas. Pirmoji vieta yra sutartyje, kurią turistas pasirašo su kelionių agentūra, antroji vieta, patikslinta, yra jam atsiunčiama pora dienų iki kelionės, o trečioji vieta yra ta, kurią jis gauna autobuse pagal gido turimą sąrašą, nes į kelionę išvykstantis autobusas kardinaliai skiriasi nuo numatyto kelionės sutartyje. Retais atvejais būna ir ketvirta vieta, nes bent 2-3 žmonės keliauja "ne savo vietose". Laimei, stovėti neprireikė, o šalia manęs buvo laisva vieta.

Viskas klostėsi daugiau mažiau sklandžiai iki sustojimo į WC netoli Merkinės, kai nusprendžiau gidei pasakyti, kad mes planuojame Gardine atsiskirti ir vaikščioti savarankiškai. Trumpai tariant, "Grūda" visą autobusą turistų paėmė įkaitais! Sukėliau tikrą revoliuciją, nes pradėjau įkaitų išlaisvinimo operaciją. Kodėl mus paėmė įkaitais gidė nepaaiškino, todėl pasakoju kaip supratau. Tam, kad nusipirktume iš "Grūdos" bevizio režimo leidimą (5 eur žmogui), pačiai agentūrai reikia pirkti bent dvi turistines paslaugas Gardine, kad tą leidimą Gardino kelionių agentūra jiems parduotų. Problema, kaip supratau, buvo ta, kad "Grūda" jau užmokėjo už apžvalginės ekskursijos gidą ir Religijos muziejaus bilietus, o dabar tikėjosi susirinkti tą sumą iš mūsų. Todėl už neinančius į ekskursiją turėtų sumokėti einantys arba neinantys į ekskursiją turi vis tiek susimokėti ir tada gali neiti. Aš atsisakiau mokėti už paslaugą, kurios neimu, ir cypiantiems "Kodėl mes turime mokėti už jus?" aiškinau, kad tikrai  neturi mokėti už mane, nes tos paslaugos negausiu. Pora žmonių stebėjosi, nes jų turimame kelionės aprašyme Religijos muziejus neįtrauktas. Gidė stresavo ir aiškino, kad ji turi savo programą, kurią ir vykdys, o kad mūsų programos skiriasi (mano turimoje programoje, gautoje perkant internetu, kaip mokami objektai buvo paminėti Senoji pilis, Naujoji pilis ir Sinagoga, bet kai gavome bevizio režimo leidimą (tą, po 5 eur), jie ten nebuvo įtraukti, kaip ir "Grūdos" programoje nebuvo įtrauktas Religijos muziejus) tai yra mūsų problemos. Mano aiškinimas, kad mes ir taip eisime į bent tris muziejus, netiko, o bendravome su gide rėkdamos viena ant kitos per pusę autobuso. Mano mama išsigando, kad reikia eiti su visais, kitaip iš keršto gali palikti mus Gardine. Turėjome apie tris valandas pagalvoti, nes Baltarusijos pasieniečiai mano, kad bet koks autobusas su lietuviais turistais importuoja demokratiją ir turi būti kratomas. Pildėme ir tas absurdiškas migracines korteles.

Trumpai ilgai tariant, aš pasisakiau darysianti kaip esu susiplanavusi, o mama su sese-kaip jos nori, suaugusios moterys gali pačios spręsti. Aš skausmingai reaguoju į reketą, šantažą ir neteisybę, o šios trejybės per pusvalandį gavau sočiai ir kelionės nuotaika buvo sugadinta. Čia iš karto noriu pasakyti, kad tokia įkaitų paėmimo drama susiklostė, nes nebuvo komunikacijos iš "Grūdos" pusės, kad jų kelionės programa yra PRIVALOMA vykdyti. Todėl jeigu ketinate su šia agentūra keliauti ir galvojate, kad bus kaip normaliose kelionėse, kur galima atsiskirti nuo grupės ir savarankiškai vaikščioti arba neiti į tam tikrus mokamus objektus, tai šiuo atveju galite stipriai nusivilti. Tiesa, gidė pripažino, kad jėga priversti mūsų negali eiti su visais, bet buvo labai nelaiminga mus paleidusi. Negaliu pasakyti, kaip baigėsi rinkliava už Gardino gidą ir Religijos muziejų likusiai grupei. Kodėl mokant po 5 eurus už bevizio režimo leidimą negalima Gardino tyrinėti savarankiškai-man liko mistika. Už ką tie pinigai? Beje, yra galimybė nusipirkti bevizio režimo leidimą iš Bezviz tinklalapio, kaina vienam žmogui 12 eurų, kaina krenta iki 10 eurų žmogui už 20 ir daugiau turistų grupę.

Kur čia įtrauktas Religijos muziejus ir kur parašyta, kad programą vykdyti privaloma?

Taigi, Gardine mes atsiskyrėme ir pirmiausia nuėjome į Senąją pilį. Ji svarbi tuom, kad kažkada ją statė Vytautas Didysis. Šiandien ji tikrai nebeprimena tų laikų, o ekspozicija-labai savotiška. Apie Gardiną išsamiai aš esu rašiusi savo ankstesniame reportaže, todėl nesikartosiu. Čia šiandien yra krašto muziejus, jame galima pamatyti įvairių archeologinių radinių, gyvūnų iškamšų, herbariumo kolekciją, tautinės buities rakandų ir tautinių drabužių, netgi Antrojo pasaulinio karo ekspoziciją. Man patiko iš šiaudų pinti cerkvės ikonostaso vartai, ir Stepono Batoro karūna ir skeptras. Trumpai tariant, iš Senosios pilies liko tik pavadinimas. Bilieto kaina: 4,50 BYN (1 eur- 2 BYN), būna nuolaidų. Pilies prieigose yra WC, muziejaus lankytojams nemokamas, kitiems- 0,50 BYN.

Gardinas ne veltui pavadintas Gardinu, t.y. "gorodit"- Miestas Saugotojas. Sunku būtų paimti.

Kelionės draudimas į Baltarusiją internetu: the good, the bad, the ugly.

Kelionės į Gardiną be vizos išlieka populiaros, bet kelionės į Baltarusiją metu vis tiek reikia turėti privalomą sveikatos draudimą. Jį galima įsigyti ne vienoje kelionių agentūroje, bet nusprendžiau šį kartą apsidrausti savarankiškai internetu, nes man atrodo, kad draudžiantis asmeniškai kelionių agentūrose brangiau gaunasi. Pirmiausia pasidomėjau, ką apie šį draudimą rašo oficialusis Baltarusijos ambasados tinklalapis.

Kur galima apsidrausti.

Tačiau lietuviškame Baltarusijos ambasados tinklalapio variante nėra nurodyta suma, kuriai privaloma apsidrausti, taigi tenka pakeisti kalbą iš LT į RU ir panaršyti po rusišką Baltarusijos ambasados tinklalapio variantą. Čia galima burbėti dėl informacijos trūkumo lietuviškajame variante, bet valstybinės įstaigos daug kur nėra vartotojui draugiškos.

Mums turėtų užtekti 10,000 EUR.

Toliau peržiūrėjau visas išvardintas draudimo bendroves ir savo patirtį įvertinau remdamasi dviem kriterijais: 1) draudimo reikalaujamai sumai galutinė mokėtina suma, kai turistinė kelionė yra vienos dienos ir draudžiamasis asmuo yra 36 metų amžiaus 2) bendras internetinio draudimo tinklalapio interfeiso patrauklumas, t.y. kaip lengvai radau informaciją ir kiek užtruko gauti sąskaitą. Draudimo bendroves bandžiau iš eilės, kaip nurodyta Baltarusijos ambasados tinklalapyje.

Visa informacija yra pateikiama teisinga šio įrašo publikacijos metu, vėliau ji gali keistis. 

Bevizio režimo su Baltarusija mitas: Kūtvėla keliauja į Gardiną.

Kaip atsirado galimybė be vizos apsilankyti Gardine? Sarafaninis radijas pasakoja, kad kai šį dokumentą pateikė patvirtinti Baltarusijos prezidentui, šis ėmė ir....iš karto pasirašė. "Eikite ir darykite."- pasakė jis. Tai dabar ir laksto visi kaip voverės be galvų, nes niekas nežino, ką ir kaip daryti ir kaip čia dabar bus kai užgrius nevaldomi turistų srautai. Lietuvos kelionių agentūros irgi sukruto siūlyti dienos keliones į Gardiną. Šio reportažo rašymo metu bevizis režimas su Baltarusija galioja tik Gardino mieste ir nedidelėje teritorijoje aplink jį (šiai dienai nei Lyda, nei Naugardukas, nei Myras į šią zoną nepatenka). Į šalį įvažiuoti galima specialiuose pasienio kirtimo postuose, o bevizio režimo dokumentus tvarko akredituotos Baltarusijos kelionių agentūros. Susigundžiau akcija nukeliauti dienai į Gardiną už 15 eurų (akcija nuo 45 eurų). Kai susimokėjau ir prasitryniau akis, paaiškėjo, kad papildomai reikės sumokėti už bevizio režimo dokumentą (2 eurai), draudimą (2-3 eurai) ir ekskursiją Gardine (5 eurai, pageidaujantiems).



Iš karto čia ir pasakysiu, kad bevizis režimas su Balarusija yra mitas, nes pasienio patikros procedūros nesutrumpėja. Vieną grupę -laimei, ne mūsų- Baltarusijos pasieniečiai marinavo keturias valandas. Visas pasienio kirtimas vyksta kaip visada, tik vietoje vizos pase turime po atspausdintą puslapį su kelionės programa. Pildome netgi tas absurdiškas migracines korteles. Pačios pasienio kirtimo procedūros mūsų autobusui nebuvo labai skausmingos, užtrukome apie dvi valandas į kiekvieną pusę, iš šito laiko 3/4 buvo Baltarusijos pusėje. Bet atskiras ačiū abiejų pusių muitinėms, kad mumis nesusidomėjo, nes būtume užtrukę dar ilgiau.

Kas liko už kadro Minske?

Tradicinė rubrika "Kas liko už kadro" ne tik praskleidžia finansinio aspekto paslapties skraistę, bet ir duoda praktiškų patarimų.

Žmonės. Situacija nuo mano apsilankymo 2013 m. žymiai pasikeitusi į blogąją pusę. Žmonės labai nemandagūs, netgi chamai, pardavėjos iš viso marmuriniais veidais. Suprantu, kodėl baltarusiai taip veržiasi į mūsų "Akropolį"- ten su jais kaip su žmonėmis elgiasi.

Kelionė. Tarp Vilniaus ir Minsko reguliariai važiuoja autobusai ir traukiniai, kelionės trukmė apytiksliai apie 3,5 val. (jeigu neužlaikys ant sienos). Nepamirškite pasidomėti sienos kirtimo formalumais. Aš pasirinkau keliauti autobusu, nes buvo šiek tiek pigiau nei traukiniu. Į autobusą įlipti galima kelios minutės prieš išvykimą, o traukinių stotyje reikia būti vos ne kaip oro uoste, nes pasienio patikra vykdoma prieš laipinant į traukinį.

Apgyvendinimas. Minske viešbučiai brangūs ir gauna nelabai gerus atsiliepimus, ypač dėl blogo wi-fi ryšio. Laimei, yra keletas hostelių, kur galima apsistoti už protingą kainą. Rekomenduoju Your Hostel, esantį privačiame sektoriuje. Lietuvos piliečiams nereikalinga registracija iki trisdešimties dienų Minske (nesu tikra dėl kitų miestų).

Visuomeninis transportas. Minske yra metro, autobusai, troleibusai, tramvajus ir mikriukai. Bilietus reikia įsigyti iš anksto kioskuose arba pirkti iš vairuotojo (kartais turi parduoti ir keleiviai). Vienkartinis popierinis bilietas žymimas komposteryje su skyle, o naujoviški e-bilietai pažymimi priglaudžiant juos prie e-komposterių. Rekomenduoju dešimties dienų (trumpiau nėra) nuolatinį bilietą metro, autobusams ir troleibusams. Su kortelės mokesčiu, toks bilietas kainuoja apie 7 EUR. Jį parduoda kioskuose "Minsktrans". Toks kioskas yra netoli geležinkelio stoties (kuri yra netoli centrinės autobusų stoties), kur yra įėjimas į metro stotį Ploščia Lenina.

Minsko visuomeninis transportas. 

Labai rekomenduoju dvi programėles Minsko transportui, abi veikia offline režimu. Viena yra Minsk Transport Timetables, kita yra Minsk Guide. Žinoma, rusų kalbos žinios būtinos.

Kalba. Rusų kalba susišnekėsite visur. Ir susiklausysite, ir susirašysite, ir susiskaitysite. Angliškai tardytis jaunimą nebandžiau, nes rusiškai pakankamai slebizavoju. Vien tik su anglų kalba gali būti kiek sudėtinga.

Katinas ir kirilica. 

Maistas. Nors mieste netrūksta nei sušių, nei spagečių, aš taupiau laiką ir maitinausi arba karštu vandeniu užpilamais makaronais ir sumuštiniais, arba "Lido" restorane, kur didelis karšto maisto pasirinkimas. "Lido" restorano kainos panašios kaip ir pas mus- sriuba ir karštas patiekalas kainuoja apie 5-7 EUR.

Ypatingai domėjausi desertais. 

Pinigai. Neseniai įvyko pinigų reforma ir tebevyksta pereinamasis laikotarpis, todėl cirkuliuoja ir seni, ir nauji Baltarusijos rubliai, todėl reikia labai atidžiai sekti, kad teisingai atiduotų grąžą. Eurus į rublius geriausia keistis Baltarusijoje, ten kursas kažkiek palankesnis. Bankas, paštas ir maisto parduotuvė pas mus ant kiekvieno kampo, o Minske teks paplušėti ieškant.

Išlaidų suvestinė.  

• Autobuso bilietas į abi puses: 26 EUR
• Vizos dokumentai (nuotrauka, draudimas): 11 EUR
• Viza: 0 EUR (nemokama pusmaratonio dalyviams)
• Startinis mokestis bėgimui: 5 EUR
• Investicijos į bėgimo aprangą: 40 EUR
• Hostelis: 59 EUR
• Transportas Minske: 7 EUR
• Muziejai ir lankytinos vietos: 11 EUR
• Teatras: apie 5 EUR
• Maistas: 23 EUR
• Suvenyrai: 46 EUR
• Taksi iki autobusų stoties Vilniuje: 10,18 EUR
• Kitos išlaidos: 9 EUR

Viso: apie 253 EUR.

Jeigu imti būtinąsias išlaidas (viza, transportas, nakvynė, maistas ir keletas muziejų), tai suma tikrai yra labai padori. Tiesa, sunku atsispirti baltarusiškiems suvenyrams, nes iš tiesų yra gražių darbų. Labai žemos Minsko Bolshoi teatro bilietų kainos, galima gauti neblogas vietas už 4-5 EUR.

Rimtai svarstau sugrįžti į Minską kitais metais, kai jie švęs 950-rių metų miesto jubiliejų. Jungiatės?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Dranikaitė-Bulbytė

Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus. Penktoji ir šeštoji dienos.

Šiandien lijo, bet nuo to, kad sėdėsiu hostelyje oras gi nepagerės, tai apsirengiau šilčiau ir išėjau vykdyti šios dienos planą. O tas planas buvo susirasti knygoje-gide rastą Senosios baltarusių kultūros muziejų, dar kartą atidžiau apžiūrėti Šv. Petro ir Povilo cerkvę, tada pasikrauti turistinės medžiagos vieninteliame visame mieste esančiame Turizmo informacijos centre ir aplankyti zoologijos sodą.

Jeigu Jūs turite viso gyvenimo priešą, kuriam norite atsikeršyti ir atsikeršyti žiauriai, tai parekomenduokite jam aplankyti Senosios baltarusių kultūros muziejų, esantį Minske, Surganovo g.1/2. Aš asmeniškai garantuoju, kad a) jis jo neras b) jeigu ras, tai bus aprėktas mokslų daktaro su klaikiu megztiniu. Pats muziejus be galo įdomus, pradedant Sapiegų šeimos antkapiu ir baigiant tautiniais rūbais su įstabiai siuvinėtomis prijuostėmis, aprėkimas lankymas nemokamas.

Su cerkve reikalai sekėsi geriau, batiuška šį kartą nesibarė, visas norimas ikonas apžiūrėjau. Turizmo informacijos centre irgi sekėsi gerai, grobį ėmiau glėbiais, todėl dabar galiu kitus keliautojus paremti Minsko žemėlapiu. Deficitinis dalykas mūsų krašte! Ten pat išsiaiškinau, kaip geriausia nuvažiuoti iki zoologijos sodo (5 EUR zoologijos sodas+ dinozaurų parkas). Šiaip nemėgstu lankytis tokiose vietose, nes nesu tikra kaip ten rūpinamasi gyvūnais, bet iš kitos pusės pasižiūrėti reikėjo. Tai kas liečia gyvūnų dalį, tai vaizdas ten liūdnas. Mano recenziją net Trip Advisor atmetė, matyt, kartelinis ten reikalas su neigiamais komentarais.

Iš pirmo žvilgsnio kaip ir neblogai.

Zoologijos sodas įkurtas 1984 m. Nuo to laiko turbūt ir neremontuotas.

Šitie žvėreliai visą laiką kaip užsukti zujo pirmyn atgal. Tai nenormalu :-(

Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus. Ketvirtoji diena.

Štai ir išaušo Didžioji Diena, kuriai ruošiausi du mėnesius. Visas hostelis išlydėjo iškilmingai mosikuodamas vėliavomis (katinas Tuzikas mosikavo uodega, žinoma). Šiek tiek nuotaiką sugadino prapliupęs lietus ir pakeistas troleibusų maršrutas. Laimei, viskam buvau pasiruošusi, todėl su geru laiko avansu atvykau į Sporto rūmus. Protingai padariau, kad bėgimui apsirengiau dar hostelyje, nes taip sutaupiau daug laiko. Daiktus atidaviau saugoti, į kišenių įsimečiau obuolį, ir patraukiau dairytis kas aplink vyksta, o vyko daug ir visko.

Čia mums medalius ruošia!

Kūtvėla priima iššūkį.

Savanoriai triūsia prie finišo linijos.

Savanoriai rikiuoja daugtūkstantinius bėgikų pulkus.

Bėgikai po truputį stojosi į savo vietas. Organizatoriai buvo euforijoje- šiemet dalyvauti bėgime pareiškė norą apie 20,000 žmonių. Euforijai nuslūgus ir pasipylus dalyvių komentarams darosi aišku, kad dalis dalyvių buvo studentai, suginti atstovauti savo aukštajai mokyklai. Iš 20,000, nefinišavo apie 4,000. Distancijoje buvo pagrindinės dvi problemos- žmonės, kurie nusprendė visą distanciją įveikti pėsčiomis užkimšo visus įmanomus ir neįmanomus tarpus, todėl 3/4 distancijos tiesiog ėjau, o likusį atstumą tursenau kaip koks ežiukas, kol pabaigoje, jau išėjus į finišo tiesiąją, viskas buvo panašu į Pergalės dienos maršą su universitetų vėliavomis. Kita problema buvo už finišo linijos, kai kilo grūstis dėl medalių ir eilės prie vandens. Bet kaip pirmam kartui, mano lūkesčiai buvo pateisinti. Juk ne kasdien tave į startą išlydi baltosios meškos! 

Oficialus Kūtvėlos rezultatas: 00:42:31, įveikiau 5 km distanciją 7445-ta ir bendroje šios trasos įskaitoje užėmiau 2984-tą vietą. Viso 5 km distanciją įveikė 9918-ka bėgikų.

Kelios minutės po finišo.

Reprezentacinė foto.

               (Minsko pusmaratonis. Baltarusijos lengvosios atletikos federacijos video)

Ratais kvadratais grįžau į hostelį (dėl nukreipto eismo). Duše nusiploviau tą nedidelį prakaitą (pėsčias kulniuodamas daug nesuprakaituosi) ir vėl išlindau miesto žiūrėti.

Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus.Trečioji diena.

Šiandien į mano planus apeiti išsirinktas lankytinas vietas įsiterpė mugė, bulviniai blynai ir fejerverkai, tai gavosi toks vėtymasis ir mėtymasis po visą miestą.

Solomonas verkia kamputyje.

Cerkvių Minske daug net ir gyvenamuosiuose rajonuose.

Moskovsky kapinės netoli nuo Nacionalinės bibliotekos garsėja kaip žymių žmonių panteonas. Jos man paliko neblogą įspūdį. Aiškiai išskirti Sovietinės sistemos aktyvistų palaidojimai, kitoje kapinių dalyje- meno ir kultūros veikėjų panteonas.

Ten ne medaus bačkutė? Paminklas Surganovui.

Meniniu požiūriu labai gražus paminklas.

Minsko išvaduotojai.

Ruslanas žuvo su "Lokomotiv" kolektyvu lėktuvo katastrofos metu pakeliui į Minską. 

Šv. Petro ir Povilo cerkvė.

1611-1613 m. pastatyta bažnyčia turi aiškių gynybinės sistemos požymių. Tai rodo, kad ši bažnyčia buvo netoli miesto pilies ir galėjo atlaikyti užpuolimą. Beveik du šimtus metų ši cerkvė buvo vienintelė stačiatikių šventovė tuometiniame katalikiškame Minske. Kurį laiką cerkvės patalpose yra gyvenęs pats Kijevo metropolitas. Po gaisro XVIII a. cerkvė buvo apleista, bet netrukus ją puikiai perstatė už Jekaterinos II paaukotas lėšas. 1933 m. cerkvę uždarė sovietų valdžia. Cerkvės rūsiuose žmonės slėpėsi nuo bombų Antrojo pasaulinio karo metais. Po karo čia buvo butai, archyvas. 1991 m. cerkvė buvo grąžinta tikintiesiems ir prasidėjo interjero atkūrimo darbai. Šiuo metu cerkvėje galima pamatyti atidengtas XVII- XIX a. freskas. Šioje cerkvėje yra ikona su trijų Vilniaus stačiatikių kankinių relikvijomis. Pataikiau, kaip visada, į pamaldas. Batiuška apie sugyventinius kalbėjo, barėsi. Sakė, neieškokite lengvo kelio. Kai tuokiatės, virš galvų karūnas laiko-tai kankinių vainikai. Santuoka-tai kankinystė, kuriai reikia kantrybės. Moterys skarelių kampais ašaras šluostėsi.

Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus. Antroji diena.

Ryte iš lovos išsiritau anksti, nes šiandien buvome susitarę su hostelio šeimininke mane priduoti į migracijos departamentą. Nuvažiuojame su persėdimu mes į tą garbingą įstaigą, kur dar ir į penktą aukštą užsiropščiame pas tetulę su uniforma, ir ten sužinome, kad Lietuvos ir Latvijos piliečiams Baltarusijoje registracija nereikalinga būnant iki trisdešimties dienų, kai anksčiau reikėjo registruotis penkių dienų bėgyje. Mano šeimininkė buvo švelniame šoke. "В соответствии с действующими международными соглашениями граждане Латвийской Республики, Литовской Республики, Российской Федерации и Украины могут находиться на территории Республики Беларусь в течение 30 дней со дня въезда без оформления регистрации".- Šaltinis: УВД Миноблисполкома, 2012 m. Tai čia viskas gerai, nusprendėme. Ir jai mažiau lakstymo, ir mums, lietuviams turistams, mažiau trukdymosi nuo turistinės programos. O jeigu ir Gardiną mums beviziu režimu atidarys, tai zuisime po Baltarusiją kaip kurmiai pas poną Aidą Puklevičių sode. Šeimininkė grįžo namo, o aš pradėjau rimtai tyrinėti Minską.

Komarovkos kaimelis iki 1812 m. priklausė Radviloms. Apie šį kaimelį to meto spauda rašė kaip apie pavojingą, bakterijomis knibždančią pelkę. Spėju, kad kaimelio pavadinimas ir žodis "uodas" kažkaip reikšmingai susiję. 1920 m. pelkę nusausino ir tramvajaus linija sujungė Komarovką su Minsko centru. Po Antrojo pasaulinio karo išnyko medinė statyba, atsirado J. Kolaso aikštė. 1979 m. buvo pastatytas dengtas turgus, laikui bėgant atsirado gražių skulptūrų.

Dama su šuneliu.

Kūtvėla ir Dama su šuneliu.

Vaikus balnas atlaiko, pati bijojau ropštis.

Saulėgrąžų pardavėja.

Ursulijus Lepečkojauskas neatsilaikė prieš tokią iškirptę.

Kelionė į Minską: svečiuose pas mūsų bulves mėgstančius kaimynus. Pirmoji diena.

Olimpinė Lietuvos viltis Kūtvėla praleido savaitę dažnai paskutine Europos diktatūros citadele tituluojamame Minske, kur 5 km distancijoje tarptautiniame pusmaratonyje garbingai atstovavo Lietuvai, ir dabar skuba viską Jums papasakoti. Kelionė Vilnius- Minskas "Eurolines" firmos autobusu buvo patogi (iš dalies tą patogumą lėmė tik devyniolika keleivių visame autobuse) ir su pasienio sustojimais (kur iš Duty Free minskiečiai grįžo reikšmingai skambančiais krepšeliais nešini) užtruko nepilnai keturias valandas.

Minsko vartai. Kairiajame bokšte esantis didžiausias Baltarusijoje laikrodis- Antrojo pasaulinio karo trofėjus.

Minske nori nenori, o rusų kalbą prisiminsi. O ką daryti, reikia kažkaip visuomeninio transporto bilietais apsirūpinti. Pirkau dešimties dienų nuolatinį bilietą metro, autobusams ir troleibusams (negalioja maršrutkėse), kainavo apie 7 EUR. Tokie ir kitokie visuomeninio transporto bilietai parduodami šarvuotuose kioskuose su užrašu "Minsktrans" (žemiau nuotraukoje-dešinėje); spauda, žemėlapiai, turistinės brošiūros ir vienkartiniai bilietai parduodami kioskuose su užrašu "Belsajuzdruk" (nuotraukoje-kairėje).

Artimiausia geležinkelio ir autobusų stotims metro stotelė- Ploščia Lenina.

Metro yra gerai. Man su visa manta pavyko nesukelti įtarimo apsauginiams, kurie kada ne kada pasiveda prie patikros punkto vieną ar kitą asmenį (mačiau, kaip iš vieno vaikino kuprinės išimtą sąsiuvinį vartė) ir netrukus įsibrukau į troleibusą iki hostelio. Tame troleibuse pirmą kartą visos viešnagės metu ir susidūriau su nemandagiu elgesiu. Deja, žmonės Minske (sakoma, kad ir visoje šalyje) pasidarė labai nemandagūs, tiesiog chamai kai kuriais atvejais, jau nekalbu apie pardavėjas parduotuvėse. Bet pliusas tai, kad iš autobusų ir troleibusų dingo ten dežuravę bilietų pardavėjai- dabar bilietais reikia pasirūpinti iš anksto. Popieriniai bilietai žymimi komposteryje su skylute, o elektroniniams bilietams prie kiekvienų durų iš abiejų pusių yra po elektroninį komposterį ir labai patogu pasižymėti bilietus įlipant- nereikia, kaip geriausia gyvenimo kokybe garsėjančioje Europos valstybės sostinėje- blaškytis po visą saloną ieškant veikiančio e-komposterio.

E-komposteris Minske.

Gyvenau Your Hostel, kurio kokybės ir kainos santykis man pasirodė priimtinas. Tai pasirodė esantis šeimos verslas, pripildantis jų namą svečiais. Sekėsi man visomis naktimis, nes mūsų moteriškas kambarys nebuvo pilnas. Labai nuoširdi šeimininkė, sukasi kaip vijurkas palaikydama švarą ir tvarką, vieną vakarą gavo bulvių iš draugų, tai bulvinių blynų iškepė (Kūtvėla bulves skuto). Veikė wi-fi, tai buvo galima palaikyti ryšį su pasauliu. Vienintelis minusas- tai atstumas nuo centro, bet reguliariai važinėja troleibusai, per kokias 15 min. galima atvažiuoti iki Nemiga stotelės. Kitas dalykas, tai kad nėra asmeninių rakinamų spintelių, todėl vertingus daiktus galima duoti šeimininkei į seifą. Jeigu būtų daug žmonių, chaosas virtuvėje ir vonioje garantuotas, bet juk ne Hiltonas čia, o hostelis.

Vyr. administracijos darbuotojas Tuzikas.

Susitvarkiau visus buhalterinius reikalus, apsivilkau patalynę, susidėliojau daiktus, išgėriau kavos ir nuskubėjau į Sporto rūmus atsiimti pusmaratonio dalyvio rinkinį.

Kūtvėla kviečia paremti benamius gyvūnus.

Antra savaitė treniruojuosi bėgti rugsėjo mėnesį rengiamame Minsko pusmaratonyje. Kadangi gyvenime esu bėgusi tik pasivyti nuvažiuojantį autobusą, pasirinkau 5 km distanciją. Man asmeniškai tai yra didelis iššūkis.

Visų pirma, tai didelis iššūkis prie tokių nesąmonių nepratusiam kūnui. Per tas dvi savaites mano kūnas pradėjo formuotis į kažkokį naują derinį. Krūvis kol kas nedidelis, vis dar ieškau savos metodikos kaip neapsivemti ir nenualpti per bėgimą. Juk, galų gale, turėsiu atstovauti savo gimtajam miestui. Kol kas daugiausiai esu nubėgusi 2 km ir kol kas malonumo nejaučiu jokio-tik darbas, apsiliejus prakaitu ir sukandus dantis, mintyse tempui palaikyti niūniuojant "Happy Birthday". Dabar turiu išsikeltą tikslą- garbingai nutursenti tuos 5 km Baltarusijos sostinėje- ir jo siekiu.

Kitas didelis iššūkis yra dvasinė klausimo pusė. Į šį bėgimą jau investavau pakankamai pinigų, o dar nusimato pasidengti transporto ir nakvynės išlaidas, susiplanuoti pažintinę programą. Tame tarpe paraleliai pažindinuosi ir su maratonų tikslais. Vienas jų- labdara. Surinktos lėšos iš sponsorių, mecenatų ar dalyvių įnašų dažnai keliauja labdaros tikslams.

Atrodo, pasaulis didelis ir jame užtektų vietos visiems. Bet vis tiek kertame miškus tam, kad pastatytume parduotuves, naikiname parkus tam, kad pastatytume daugiabučius, nuodijame upes teršalais ir kanalizacija...ir taip tęsis tol, kol žmogus supras, kad pinigų negalima valgyti. Šį rytą perskaičiau apie tai, kad Kaišiadoryse vaikai išbadė kačiukams akis. Lyg maža to, kad tie kačiukai buvo pasmerkti augti benamiais ir rasti mirtį jeigu ne šiukšlių konteineryje, tai po automobilio ratais, jiems dar reikėjo ir regėjimo šviesą atimti. Kokiu tikslu? Ką galvoja tų vaikų tėvai? Šlykštu ir galvoti. Policija tokių nusikaltėlių negaudo, pilasi tik komentarų lavina po straipsniu tradiciškai linkinti tiems vaikams vėžio, aklumo, luošumo ir kitų Dievo bausmių susilaukti.

Tel Avivo katinas, Izraelis. Asociatyvinė nuotrauka iš kelionės archyvo.

Noriu paprašyti Jūsų padėti man savo bėgimo dėka prisidėti prie labdaringų idėjos tikslų ir surinkti kad ir nedidelę pinigų sumą paremti benamių gyvūnų prieglaudai. Tokių yra ne viena, ir joms visoms reikia paramos. Noriu nuo liepos 1 d. iki grįžimo iš Minsko rugsėjo 7 d. surinkti bent 150 EUR sumą paremti tiems, kuriems paramos labiausiai reikia. Šią sumą įsipareigoju skirti padengti konkretaus benamio gyvūno gydymo išlaidas savo nuožiūra- skaudžių istorijų tiek daug, kad ir išdalinus visoms po kelis eurus, skolos veterinarams liks didelės, todėl nusprendžiau šią sumą skirti vienam atvejui paremti. Kokiam- bus matyti rugsėjo mėnesį.

Jeigu Jūs:

• esate neabejingas benamiams gyvūnams
• su malonumu skaitote mano tinklaraštį
• naudojatės mano tinklaraštyje rastais patarimais
• tikite tuo, ką Kūtvėla daro

ar tiesiog

•  esate geras Žmogus

tuomet paaukoti galite per mano tinklaraščio dešinėje pusėje esanti PayPal Donate mygtuką. Užtruksite vos kelias minutes, bet kažkam atitolinsite kelionę ten, kur link mes visi po truputį einame.
Jeigu aukojimas PayPal būdu Jums atrodo sudėtingas ar nepatikimas- užsukite į veterinarijos gydyklą arčiausiai savo namų ir pasiteiraukite, ar galite kaip nors paremti ten gydomus benamiukus.
 
Ačiū už Jūsų gerumą.

Su meile ir, kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla 

Pirmas kartas Minske: bėk, Kūtvėla, bėk!

Įdomus dalykas tas Facebook'as, jame netikėčiausi dalykai atsitinka. Naršau štai internetuose penktadienio vakare po darbo atėjusi pas sesę, kur tą savaitę buvau atėjusi jų katino priežiūros atostogų, ir Vilniaus universiteto žygeivių klubo paskyroje atsiranda žinutė: šį rudenį organizuojamas bėgimo renginys (pusmaratonis) Minske, o bėgimo dalyviams išduodama nemokama viza. Žinoma, bėgti tada niekur nesiruošiau (nebent reiktų eilinį nuvažiuojantį autobusą pasivyti), o kadangi sportinis renginys vyks tik vieną dieną, bet viza išduodama savaitei, tai- kaip dabar sakoma- yra Profit! Nemokamomis vizomis Baltarusijoje skatinamas sportinis judėjimas ir turizmas.

Katuko Spurgos reakcija į bet kokias su ne maistu susijusias naujienas. Katukas Spurga dar nėra tikras, kad aš-ne maistas.

Žinoma, nemokama viza (darantis asmeniškai ambasadoje kainuoja 25 EUR) galutiniame rezultate nėra nemokama: reikės specialių nuotraukų, draudimo, autobuso bilietų, nakvynės, bus išlaidų maistui, transportui, lankytinoms vietoms...Tačiau mane veža pats mano gyvenimo būdas: vos prieš porą dienų rugsėjui planavau aplankyti Lvovą, o dabar štai vietoj Lvovo bus Minskas. Žmogui, kuris bėga tik paskui nuvažiuojantį autobusą, tai- didelis iššūkis. Taip, buvo minčių pasinaudoti nemokama viza ir visiškai nedalyvauti bėgime, bet po poros dienų prasikalė kaip voveruška samanose mano pasąmonėje nacionalinis pasididžiavimas. Be to, dar gausiu medalį! Medalį!

Minsko pusmaratonyje bus trys atkarpos: 21,1 km, 10,5 km ir 5,5 km. Aš užsiregistravau ir apsimokėjau (VISA kreditine kortele) 5 EUR startinį mokestį už 5 km distanciją ir užpildžiau anketą, skirtą renginio organizatoriams dėl nemokamai vizai reikalingo iškvietimo. Rugpjūčio viduryje turėtų ateiti patvirtinimas, kad vietinės Baltarusijos ambasados žino apie šio renginio dalyvių įtraukimą į nemokamų vizų gavėjų sąrašus. Tuomet reikės užpildyti dar vieną anketą ir ją kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pateikti Vilniuje esančiai Baltarusijos ambasadai.

Dėkoju internautams iš G+ socialinio tinklo už nuorodą į Darebee tinklalapį, kur radau programą pasiruošti 5 km bėgimo distancijai. Perkračiau rūbų spintą ir iš dugno ištraukiau kandims gąsdinti laikytus treningus, kuriais dabar gąsdinu pokemonus mokyklos stadione. Tačiau prieš pradedant sukti mokyklos stadione ratus su Endomondo programėle mobiliajame telefone dėkle ant pilvo, man dar teko investuoti į bėgimo batelius. Remontui uždaromame prekybos centre Parkas Outlet Šiaurės miestelyje buvo gerų išpardavimų. Kaip pradedančiam bėgikui, man buvo svarbus kokybės ir kainos santykis, nes nesinorėjo sumokėti krūvą pinigų už bėgimo batelius, kuriuos tuoj kur nors numesiu, kai entuziazmas išblės. Man pavyko rasti tinkamo dydžio ir nebaisaus dizaino Adidas firmos bėgimo batelius už 30 EUR (akcijinė kaina). Šiuo metu esu su jais prabėgusi virš dešimt mokyklinio stadiono ratų ir esu labai patenkinta- kojos kaip ant pūkinių pagalvių jaučiasi. Svarbu- laisvalaikio, treniruočių ir bėgimo sportiniai bateliai skiriasi, todėl pasitarkite su parduotuvėje dirbančiais profesionalais. Nusižiūrėjau ir marškinėlius su Lietuvos simbolika, bet dar nepirkau. Mieliau vilkėčiau "Astravo atominei elektrinei- ne!" užrašu pažymėtus marškinėlius, bet bijau, kad suims kaip NATO šnipę ir provokatorę. Galutinės Minsko bėgimo rungties starto aprangos klausimas kol kas neišspręstas iki galo-reiks pasekti ir orų prognozes.

Bėgioti pagal programą reikia ne kiekvieną dieną, nes pakaitomis įdėti pritūpimai ir tempimo pratimai, todėl kūnas apkrovai paruošiamas palaipsniui. Nepaisant to, kad bėgioju (tiksliau- tursenu kaip koks ežiukas) vos kelios dienos, kojose pastebėjau atsiradusius raumenukus, o šlaunyse- o, varge!- atsirado šiek tiek nukritusių lašinukų maišelių (iš kur????). Jaučiu, kad vietoje elegantiškų sportinių timpų bėgsiu bulvių maišu apsirengusi. Taip mano gyvenime atsirado bėgimas. Planuojamas derinant su darbo grafiku, sistemingas, metodiškas bėgimas, nes yra išsikeltas tikslas, kuris neatrodo nepasiekiamas.

Minsko pusmaratonis vyks š.m. rugsėjo 4 d. Viza galioja rugsėjo 1-7 d., todėl yra laiko pakeliauti po Baltarusiją. Šiuo metu neturiu tvirtų planų, ką galėčiau ir norėčiau nuveikti, nes labai planavimą riboja informacinis vakuumas. Sumaišties įnešė ir pasikeitusi Baltarusijos valiuta. Tai bus mano antras apsilankymas Minske, bet manau, kad tikrai rasiu ką pamatyti.

Iš kelionės archyvo. Minskas 2013 m.

Daugiau informacijos apie Minsko pusmaratonį rasite čia: http://en.minskhalfmarathon.by/ RU, ENG

Kitas dalykas, dėl kurio džiaugiuosi, tai naujų blogų/tinklaraščių atradimas, iš kurių semiuosi įkvėpimo ir naudingų patarimų. Savo patogumo dėlei ir Jūsų informavimui čia išvardinsiu man labiausiai patikusius:

• Andrzej Waszkewicz Sports Project
• parBĖGU 
• Tobulėkime kartu. Povilas Panavas  
•  Reikia bėgti
• Horizonto link

Jeigu manote, kad praleidau ką nors svarbaus ar kad man reikėtų paskaityti dar ką - duokite žinoti.

Motyvacija.

Šiaip dabar kyla visokių organizacinių klausimų. Ar į renginį reikia atvykti jau apsirengus startine uniforma, ar ten bus kur persirengti ir nusiprausti? Kaip ant marškinėlių (marškinėliai gali būti savo?) tvirtinamas startinis numeris (siūti, segti žiogeliais, klijuoti lipnia juosta)? Kokiu principu saugomi daiktai (kuprinė, pinigai, raktai)? Kaip žinoti, kad reikia sukti į finišą, kai visi bėga tą pačią 5 km distanciją?

Kitas dalykas- nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 1 d. (kai išvyksiu į Minską atstovauti Lietuvai šiame renginyje) skelbsiu paramos lėšų gyvūnų globos organizacijai kampaniją. Apie tai netrukus pranešiu detaliau. Jeigu Jums patinka tai, ką aš darau, jeigu įkvepiu Jus nuotykiams, jeigu mano rašinėliuose randate naudingų patarimų savo kelionėms- geriausia padėka bus auka kilniam tikslui.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Filipidaitė    #followminsk

Kas liko už kadro Minske?

Labai daug kas liko už kadro, todėl pasistengsiu bent šiek tiek papasakoti šitame straipsnyje.

Viza. O kaipgi be jos. Ją gauti yra du keliai: atstovybė arba kelionių agentūra. Pasirinkus pirmąjį atvejį, atsisiuntus internetu ir užpildžius vizai reikalingus dokumentus, teks eiti į atstovybę, laukti kelias valandas eilėje, sumokėti eurais ir dar nusipirkti draudimą. Be to, jeigu prašysite turistinės vizos, teks pateikti kaip įrodymą ir iškvietimą iš Baltarusijoje registruotos turistinės firmos arba viešbučio (kurie privers apsimokėti visiškai nereikalingas brangias nakvynes). Visa šita biurokratinė painiava taip susuka galvą, kad lengviau yra tiesiog pasiimti pasą, nuotrauką, piniginę ir kreiptis į kelionių agentūrą. Tačiau čia irgi ne pyragai-reikalavimai skiriasi. Štai įstaiga, kur pirkausi autobuso bilietus, vizos forminimui prašė atspausdinto viešbučio "vaučerio".  Ar čia toks kuponas iš registruotos Baltarusijoje firmos, ar tiesiog rezervacijos atsispausdinimas, taip ir liko neaišku. Aš savąją vizą pasidariau "Fridmis" įmonėje, nes jų komisinis mokestis pasirodė kukliausias, ir jie be paso ir nuotraukos jie daugiau nieko nereikalavo. Viso: 120 LT už vizą (padaro per savaitę)  ir 9 LT už draudimą, kurio galiojimo metui išduodama viza. Be draudimo neleis kirsti valstybinę sieną ir nepriims viešbutyje.

P.S. dokumentai vizai gauti forminami mėnesį prieš kelionę ir ne anksčiau.

Kelionė. Važiavau autobusu su firma "TOKS". Bilietas į abi puses kainavo apie 90 LT. Jeigu pasiimsite lojalumo kortelę (nemokamai, anketą rasite prie informacijos kasos Vilniaus autobusų stotyje), gausite 5 proc. nuolaidą. Išvykome 6.40, Minske buvome 10.30,  tame tarpe 1 val. buvo sugaišta pasienyje. Tik įlipus į autobusą vairuotojas išdalino migracines korteles, kurios viena pusė liks pasieniečiui įvažiuojant į Baltarusiją, o kitą pusę atiduosit jam grįždami namo. Pildomi asmens duomenys, vizos numeris, lankymosi tikslas, gyvenamosios vietos Baltarusijoje adresas.

P.S. išvykdami iš viešbučio gaukite antspaudą ant migracinės kortelės su apsistojimo tame viešbutyje datomis. Tai reikalinga būnant, remiantis įvairiais šaltiniais, 3-5 ir daugiau darbo dienas Baltarusijoje. Jeigu gyvensite ne viešbutyje, o privačiame sektoriuje, gali tekti žygiuoti į artimiausią policijos poskyrį su buto šeimininku už parankės ir registruotis tenais.

Viešbutis. Pagaliau Minske pradeda judėti ledas hostelių srityje. Jų yra net keletas, nors prieš porą metų nebuvo visiškai. "Hostelworld" sistema rodo net keturis hostelius Minske. Pabandžius juose rezervuotis nakvynę gegužės mėnesiui atsimušiau kaip į sieną- jie specializuojasi priimdami dideles grupes, pavieniais keliautojai nepriimami, vizų jie neregistruoja, ir panašiai. Viešbučių Minske netrūksta, jeigu esate pasirengę mokėti 70 USD už naktį vienviečiame kambaryje, pusryčiai ne visada įskaičiuoti. Man pavyko rasti optimalų variantą: Hotel "Sport". Penkios nakvynės keturviečiame kambaryje be pusryčių man kainavo 190 LT.

Gyvenimas šiame viešbutyje vertas atskiro paragrafo. Keturvietis kambarys, dvi spintos, dvi rozetės. Kaldros įvilimas neįvelkamas, o užsiklojamas ant antros paklodės. Dušas dvivietis, be pertvarų. Tualetas "turkiško stiliaus", buvo kilęs noras nufotografuoti, bet susilaikiau. Kiaurą parą aukšte budi kambarinė, kuriai paliekamas kambario raktas išeinant. Kambarinės kambaryje yra mikrobanginė krosnelė, arbatinukas, fenas plaukams, lygintuvas; svečiai viskuom gali naudotis. Ramybės valanda nuo 23.00. Išvykstant kambarys parodomas kambarinei. Šalia viešbučio yra kiaurą parą veikiantis kioskas-užkandinė. Netoli yra supermarketas "Ryga".  Metro stotelė "Akademija navuk" už 10 min. kelio pėsčiomis. Už penkias nakvynes sumokėjau 600.000 BYR (kažkas apie 200 LT). Visgi vėl apsistočiau čia- nebrangu, geras susisiekimas su centru, netgi, galima sakyti, centre ir yra tas viešbutis.

Pinigai. Gražūs, bet ne skalsūs. Kai kurių kainų tiesiog neina logiškai suprasti. Mokamas WC kainuoja 850 BYR, gaunasi 25 lietuviški centai. Tiesiog sysintojų Rojus, bet su sąlyga, kad nereikalausite grąžos iš 20.000 BYR banknoto, nes galite apsisysinti, kol sulauksite. Bankomatų ir banko skyrių mačiau pakankamai nemažai. Grįžus Lietuvon, vienintelis man žinomas bankas, kuris perka ir parduoda Baltarusijos valiutą, atsisakė supirkti 1,000 BYR smulkiais.

Transportas. Pirkau dešimties dienų bilietą keturioms transporto priemonėms (metro, tramvajui, troleibusui ir autobusui) ir sumokėjau nepilnai 50.000 BYR ( apie 16 LT). Palyginimui, Vilniuje dešimties parų bilietas kainuoja 41 LT ir turime tik autobusus ir troleibusus. Daugiausiai važinėjausi metro- greita ir efektyvu. Taipogi galiu rekomenduoti 100 numerio autobusą, kuris pravažiuoja palei pagrindines lankytinas vietas. Vienkartinis bilietas bet kuria transporto priemone kainuoja 1,7000 BYR. Autobusais irgi dažnai naudojausi. Juose pakabinti plakatai, kad nuo "Jūsų sumokamų pinigų priklauso visuomeninio transporto darbo kokybė". Nuolatinis bilietas gerai tuom, kad galima naudotis visuomeniniu transportu nesukant sau galvos: reikia pavažiuoti vieną stotelę ir važiuoji, perėdimai neriboti, o gal apsižioplinus ne į tą pusę važiuoji ir reikia grįžti-ko tik keliaujant nepasitaiko. Į išmanųjį telefoną galite atsisiųsti Minsko visuomeninio transporto programėlę. Jos prireiks, nes ant stulpo stotelėje skelbiama tiktais maršruto numeris ir kryptis, bet neskelbiama kokomis gatvėmis jis važiuoja.

Fontanas ir antrame plane matosi Minsko miesto autobusas. 

Įdarbinimas. Žinote tą anekdotą "Kiek japonų reikia pakeisti vienai elektros lemputei?" Tai čia viskas vyksta rimtai. Gėles sodina kelių žmonių brigados. Autobusuose dirba kontrolieriai, kurie parduoda bilietus. Supermarkete stovi vaikinukas, sveria vaisius ir daržoves, įdeda į maišelį ir užriša. Universalinėje parduotuvėje stovi moteris su per petį persimesta juosta "Informacija". Kavinėse vadybininkas pasveikina prie įėjimo, tik tada prieina padavėja. Parkuose žmonės su ryškiomis liemenėmis ir šluotelėmis reguliariai suka ratus ir švarinėja. Saldumynų paduotuvė susikrstyta į skyrius sausainiams, sveriamiems saldainiams, saldianių dėžutėms, šokoladams, likeriams; kiekvienas skyrius turi unifromuotą pardavėją. Traukinių stotyje visos parduotuvės vienodo standarto, visose dirba uniformuotos pardavėjos, nepaisant to, ar tai greitas maistas ar gėlės. Dirbanti tauta tie baltarusiai, tik labai mėgsta daryti 15 min. profilaktines pertraukėles tris kartus dienoje.

Valgymas. Katastrofa, švelniai tariant. Pats maistas skanus, bet kol jo sulauki, pražilti galima...Dienos metu 45 min. laukti karšto patiekalo yra norma, vakarais tai išauga iki 1,5 valandos. Kai kuriose kavinėse net kojos neįkelsi, nes viskas užimta. Mokėsit už kiekvieną menką priedėlį- grietinę prie blynų, duoną prie sriubos, wasabi krienus ir ridiką prie suši, cukrų prie arbatos...Tada dar 45 min. lauksite sąskaitos. Neduokdie neturėsite lygiai, teks dar laukti ir grąžos. Nepaisant to, kad baltarusiai yra darbšti tauta, padavėjų ir virėjų trūkumas akivaizdus. Kavą atnešti pamirš nuolatos.

Bulviniai blynai "draniki". Nacionalinė virtuvė. 

Kalba. Rusų, su baltarusiškais intervalais viešajame transporte.

Religija. Turbūt labiausiai krentantis į akis dalykas. Visose metro stotyse yra pastatytos aukų dėžutės, skirtos surinkti lėšų cerkvės statybai. Universalinėse parduotuvėse ir požeminiuose perėjimuose sėdi vienuolės su aukų dėžutėmis. Maisto parduotuvėse gali pasitaikyti skyrelis su ikonomis ir vienuole, jas pardavinėjančia (žr. Įdarbinimas). Turėjau galimybę žvilgtelėti į Velykų tradicijas šiame krašte. Priėjimas prie cerkvių buvo apribotas metaliniais aptvėrimais, prie jų budėjo du policininkai ir vienas omonininkas (matyt, kad įsikarščiavę tikintieji ko nors nepridirbtų). Prie cerkvių buvo išnešti stalai, ant kurių tikintieji buvo pasidėję savo šventintiną maistą, kurį batiuška krapino švęstu vandeniu. Surinkti raudonai dažyti kiaušiniai puikavosi sukrauti stirtomis dėžėse. Iš kuklumo nepasiklausiau, ką jie su jais veiks.

Turizmas. Sunkiai skinasi kelią. Labai trūksta užrašų anglų kalba bei turizmo informacijos centrų. Minske yra tik vienas turizmo informacijos centras, kuris dirba tik darbo dienomis. Jis yra įsikūręs netoli "Nemiha" metro stoties. Nei autobusų, nei traukinių stotyse turizmo informacijos centrų nėra. Miesto žemėlapį su net ne visais pažymėtais lankytinais objektais teks nusipirkti knygyne.

Internetas. Beveik nerasta. Logiškiausias sprendimas lankytis kavinėse su lipduku wi-fi nepasitvirtino, nes ryšys ten katastrofiškas. Pasijungti pavyko tiktais kavinėje Golden Coffee ("Независимости, 18). Į bet kokias pastangas pasigauti nemokamą ryšį įsiveržia "Beltelecom" ir reikalauja apsimokėti. Gal ir galima, bet kur garantija, kad veiks?

Suvenyrai. Keramikos dirbiniai, lininiai rūbai ir namų apyvokos daiktai, medinės dėžutės vizitinėms kortelėms, naminukai domovojai, šiaudiais dekoruotos dėžutės papuošalams, ikonėlės, kvepalai. Knygynuose pasirinkimas knygų apie Baltarusiją anglų kalba labai ribotas, bet rekomenduoju "Минск за один день", 29.900 BYR (apie 10 LT).

Žmonės. Žmonės Minske neįtikėtinai mandagūs, tokia ir man teko tapti: uoliai užleidinėjau vietas autobuse vyresnio amžiaus žmonėms. Duris į metro visada visi palaiko už savęs einančiam. Aptarnavimas kavinėse lėtas, bet mandagumo etalonas. Viešbučio personalas (išskyrus vieną atvejį) buvo labai pagarbus. Ekskursijos į Myrą ir Nesvyžių gidė pagarbiai mus vadino "mielais svečiais". Liko labai šiltas ir jaukus įspūdis. Policijos mačiau, bet nesikabinėjo, fotografavau ką norėjau (prie prezidentūros nelindau, tenais, sako, liepia kaipmat pratrint viską).

Kaštonus saugo?

Buvo pastebėjimas, kad labai jau šlovinamas Lukašenka mano reportažuose. Neteisybė. Na, ne visai teisybė. Pats jis dabar tiktais antrą kartą paminimas. Turbūt toks įspūdis susidarė dėl esamo kontrasto mūsų žiniasklaidoje ir mano reportažuose. Minskas man padarė didelį įspūdį- švarus, puošnus, įdomus, transportas geras, maistas skanus, nakvynė pasisekė, lankytinos vietos puikios. Nežinau, kiek prie to prisidėjo gerbiamas  šalies prezidentas, bet jeigu prisidėjo, tai labai gerai padarė. Tai tiek šita tema.

Lygtais nieko nepamiršau. Jeigu ką-klausimus į komentarus.

Su meile,

Kūtvėla

Dienos kelionė į Myrą ir Nesvyžių

Iš trijų Baltarusijos UNESCO paveldo statusą turinčių objektų, du yra Myro pilis ir Nesvyžiaus rūmai. Tačiau jeigu susisiekimas tarp jų tarpmiestiniais autobusais ir įmanomas, tai man nepavyko jo atsekti. Todėl į šią visos dienos ekskursiją išsirengiau su organizuota ekskursija su vietine agentūra, kurią man parekomendavo per ITB Berlin renginį sutikti Baltarusijos turizmo stendo atstovai. Tuo pačiu tai buvo ir pertrauka nuo savarankiško turistavimo, kai leidau sau atsikvėpti, už mane buvo viskas pagalvota, dėl nieko nereikėjo rūpintis, galėjau save palepinti. O diena, kaip matote iš nuotraukų, buvo lietinga, tačiau ne kartą esu sakiusi, nėra blogo oro, yra bloga apranga, tai su ta bloga apranga ir išsiruošiau į kelionę.

Iki Myro pilies važiavome kažkur 1,5 val. Susirinkimo vieta buvo "Planeta" viešbutis, aštunta valanda ryto. Tenais man dar pavyko pasijungti prie bevielio interneto ir pasitikrinti elektroninį paštą. Apynaujis, bet daug kilometražo matęs autobusas sutalpino apie 40 įvairaus plauko ir susivėlimo būtybių, nepabūgusių apsiniaukusio dangaus, daugiausia rusų tautybės. Kaip vėliau paaiškėjo, autobuso ekipažas netgi atsarginių lietsargių porą buvo įsimetę. Ir štai, po 1,5 val. kelio- Myro pilis.

Myro pilis, Baltarusija.

Minsko botanikos sodas

Galite mane vadinti botanikos sodų junkie.* Tai yra, botanikos soduose mane apima didelis džiaugsmas ir malonumas, o dar jeigu tulpės žydi, tai ir visiška euforija. Miesto žemėlapyje pastebėjau, kad Minsko botanikos sodas yra visai netoli mano viešbučio. Nors tą dieną kojos jau buvo gerokai pamuštos po vakardienos išvykos į Myrą ir Nesvyžių, visgi susigundžiau. Be abejo, tas mažas atstumas žemėlapyje pavirto į begalinį pėdinimą pliskinant saulei (kai niekur toli važiuoti nereikia, oras iškart kaip Turkijos kurorte pasidaro). O genijus, kūręs žemėlapį, net nepasivargino pažymėti kur yra įėjimai į botanikos sodą. Sėskitės, gerbiamasis, du. Kelionės metu naudojausi In Your Pocket Minsk susirasta informacija, ir -kadangi lankymo kaina nebuvo pateikta- klaidingai maniau, kad lankymas nemokamas. Deja, bilietukas man atsiėjo 6 LT. Na, nieko, raminau save, juk va Kairėnuose mokam visus 7 LT.

1932 m. įkurtas Minsko botanikos sodas priklauso geriausiems Europos botanikos sodams, sako proklomacijos. Jo kolekcijose randama 8,000 augalų rūšių. Lankytojams šis sodas atviras visus metus. Daug augalų įtraukti į Raudonąją knygą. Jo detalus aprašymas, kurį radau jau po kelionės, paliko man įspūdį, kad tesugebėjau pamatyti vos trečdalį. Atstumai šiame botanikos sode-dideli, o pirmas įspūdis-ne koks. Tuščia, nyku, beveik niekas nežydi, o jeigu kas žydi, tai atitverta taip, kad neprieisi. Žiemos sode paėmė dar 3 LT už įėjimą. Kadangi kol kas tai buvo vienintelė potenciali vieta rasti ką nors, bet ką, žydintį, išsitraukiau piniginę.

Čia kažkas va žydi. 

Orchidėja.

Palmės.

Dar buvo pastatyti narveliai su čirškiančiais paukštukais. Vienas tokias treles varė, kad neapsikentusi bilietų pardavėja sakė, kad paukštis tuoj gaus į galvą. Čia baudžiama už tai, kad esi paukštis :-( Dar buvo keletas vėžlių raudonomis akimis, kurie kabinosi ir skrebeno savo mažomis storomis kojytėmis į baseino sienas, norėdami į laisvę.





Kadangi žiemos sode moterys klausinėjo, kur čia tulpės žydi ir gavo detalius krypties nurodymus, aš irgi ėjau iš paskos.Bilietą pirkau tarnybiniame įėjime, o ne pagrindiniame, tai negavau botanikos sodo schemos. Bet atsižvelgiant į bendrą situaciją, tulpės šiandien buvo my best shot išvis ką nors pamatyti.

Parteris.

Ąžuolų alėja.

Narcizai.

Tulpių buvo gal dešimt lysvių. Mūsų Vingio parko kolekcija čia viską nustelbtų, kristų moterys lusvėse tiesiog ir alptų iš grožio. Nesuprantu, kodėl tokioje šalyje kaip Baltarusija, kur tulpės-mėgstamas patriotinis kvietkas, tokia skurdi tulpių kolekcija.

Prie pagrindinio įėjimo sveikino lankytojus deivė Flora.

Žiemos sode nuo įžūlių lankytojų ir kenkėjų vabzdžių augalus saugojo meškiukas. Taip, taip, meškiukas!




* junkie: a person who gets an unusual amount of pleasure from or has an unusual amount of interest in something.

Galbūt šio botanikos sodo potencialas liko neatskleistas, nes tiesiog per mažai skyriau jam laiko, o gal ir orai dar nebuvo sušildę augalijos. Oficialus tinklalapis: http://cbg.org.by/about

Su meile,

Kūtvėla