Jonavos
įkūrėjais laikomi didikai Kosakovskiai. 1750 m. Marijonai
Zabielaitei-Kosakovskienei Augustas III suteikė privilegiją „įkurti
Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, apgyvendinti
laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius,
žydus…“.
Toks pavadinimas miestui buvo suteiktas pagal mirusio Marijonos vyro
Dominyko Kosakovskio tėvo Jono vardą. Miestas formavosi pagrindinių kelių į Vilnių, Kauną, Ukmergę ir Kėdainius sankirtoje. Šis kraštas garsėjo javų ir kitų maisto produktų
prekyba, didelėmis mugėmis; Nerimi buvo plukdomi sieliai. Nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos pašto kelią, miesto reikšmė dar labiau išaugo,
o XIX a. atsiradusio geležinkelio dėka prekyba miestelyje dar
labiau suintensyvėjo. Pramoninio miesto vaizdą Jonava įgavo
sovietmečiu, netoliese iškilus azotinių trąšų gamyklai. Pro
miestą eina Kauno- Daugpilio plentas, susikerta geležinkelio
linijos ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Šiemet Jonavoje sustoja ir
tarptautinis traukinys Vilnius-Ryga.
|
Kūtvėla lankosi Jonavoje. |
Jonavos
kaip turistinės krypties rimtai nesvarsčiau. Per turizmo parodą
Adventur stabtelėjau prie Jonavos stendo, pasiėmiau reklaminės
medžiagos. Miestas man pasirodė pakankamai didelis, plius labai
reklamavo naują baseiną. Pasidomėjau nakvynės galimybėmis, nes
po baseino dardėti traukiniu namo visai nesinorėjo, ir kažkiek
nusivyliau pasirinkimu. Dabar, po žygio, galvoju, kad gal ir nelabai
verta į tą Jonavą turistams važiuoti...