Mane galima sutikti:

Sausis: Helsinkis, Venecija. Vasaris: Briuselis.

Kas liko už kadro Jordanijoje?

2018 m. lapkričio 27 d., antradienis

Kelionė buvo organizuota iš Lietuvos su West Orient Travel įmone. Kelionės kaina 790 eur, papildomai kainavo skrydis su Ryanair Vilnius-Amanas-Vilnius (10 kg registruotas bagažas) 150 eur ir apie 170 eur reikėjo sumokėti už lankytinus objektus. Papildomai savoms išlaidoms išleidau apie 250 eur, taigi viso susidaro 1,360 eur. Čia jau įskaičiuojant visas kelionės išlaidas su suvenyrais, kavos gėrimais, atvirukais į Lietuvą ir pan.

Viza pasirūpino kelionės organizatoriai, gavome grupinę nemokamą vizą. Mokamas ir nemokamas vizas kuruoja įvairūs įstatymai Jordanijoje, priklausomai nuo atvykimo vietos, viešnagės trukmės ir dar kažkokių niuansų. Svarbiausia, kad lietuviai vizas gali gauti atvykę į Jordaniją, nereikia ieškoti artimiausios ambasados.

Kodėl ne savarankiškai? Savarankiškai keliauti po Jordaniją galbūt būtų buvę pigiau, o galbūt ir ne. Man patiko, kad viskas buvo organizuota, dėl nieko nereikėjo sukti galvos, galėjau atsipalaiduoti ir mėgautis kelione. Viskas buvo parodyta, viskas buvo papasakota, visi į tualetus suvedžioti, visi kava pagirdyti, dar biškį trūko ir būtų suguldę miegučio, apkamšę ir lopšinę padainavę. Nevairuojančiam žmogui Jordanijos logistika sudėtinga, nes tarpmiestiniai autobusai važiuoja ne pagal tvarkaraštį, o kaip pilni būna, lankytinos vietos visuomeniniu transportu neprivažiuojamos, pasitaiko ir apgavysčių. Žinoma, daug kas keliauja po Jordaniją savarankiškai, bet tam reikia turėti daug laiko ir tinkamą nusiteikimą.

Ar labai apgaudinėja? Visaip būna. Blogiausia, kad beveik niekur kainos nerašomos, visur reikia derėtis, tai paskui ir nebežinai ar apgavo. Patys žmonės Jordanijoje gerai kalba angliškai, malonūs, svetingi, kartais už prekę paima mažiau negu suderėta, bet pasitaikė ir grubių, nemandagių tipų. Kaip ir visur, turbūt. Labiausiai mane erzino jų lėtumas ir nepaslankumas, jordanietiškas laikrodis ten kitaip tiksi, sunku ką nors planuoti.

Apgyvendinimas buvo labai geras. Savarankiškai būčiau ieškojusis biudžetinių hostelių, bet dabar gyvenome labai patogiai geruose viešbučiuose su pusryčiais ir vakarienėmis. Maitinimas buvo švediško stalo principu, gėrimai vakarienės metu buvo už papildomą kainą. Gyvenome kambariuose su patogumais. Viešbučiai gal ir atitinka savo 4*-5*, bet aptarnavimas gana nerangus, niekada nepavyko laiku gauti kambarių.

Wi-fi ryšys lėtas ir nepatikimas, nuolat trūkinėja. Akaboje buvo gražiausia-pasijungė Facebook'as su "free mode" be paveikslėlių, o norint matyti paveikslėlius reikėjo naudoti mobiliuosius duomenis. Kas nebuvo pasijungę prie "free mode", gavo kraupias sąskaitas už mobilųjį ryšį. Šiaip rmaybės dėlei rekomenduočiau įsigyti vietinę SIM kortelę.

P1660702
Viešbutis Amane. 
Maistas Jordanijoje lietuvio nenustebins, daug patiekalų iš agurkų, pomidorų, ryžių, baklažanų, vištienos...Galima paragauti humuso, pitos duonos, įvairių vietinių padažų. Reikia pastebėti, kad kai kuriems mūsų grupės keliautoams ir kitiems turistams, su kuriais teko pasišnekėti, buvo pilvų sunegalavimas. Negaliu žinoti to priežasties, galbūt besaikis rijimas vakarienių metu atsiliepė, o gal koks įdomesnis prieskonis rezonavo. Patarčiau turėti šiek tiek stipresnio alkoholio tokiam atvejui. Daug kur tiekiama tirpi Nescafe kava.

Alkoholis Jordanijoje brangus, bet ne problema nusipirkti.

20181108_124424
Taurė vyno prabangaus viešbučio bare kainuoja 11 JAV dolerių.
Sanitarinė padėtis man kėlė didžiausią nerimą ruošiantis kelionei. Jordanija yra dykumų šalis, kai kur ribojamas vandens tiekimas, todėl nerimavau dėl WC infrastruktūros. Be reikalo, nes visur buvo vakarietiško stiliaus patogumai, vienur švaresni nei kitur, reikia turėti savo popieriaus, nes kabinose gali nebūti. Tualetuose paprastai būna prižiūrėtojai, kurie rūpinasi švara. Visur yra ir tokia šlangelė apsiplauti rytietišku būdu. Panaudoti dalykai metami į kibirą šalia unitazo. Pakelėse labai daug šiukšlių, ypač plastiko butelių: jie nerūšiuoja, o geriamas vanduo perkamas buteliuose.

P1660774
WC Jordanijoje.
Ką pirkti Jordanijoje? Prieskonius, alyvuogių aliejų, kavą su kardamonu, datules, saldumynus, sausus kvepalus, siuvinėtus drabužius, papuošalus su vietiniais akmenimis, kosmetiką su Negyvosios jūros elementais, keramikos dirbinius. Jeigu nenorite pirkti, į pasiūlymus nereaguokite arba mandagiai atsisakykite, jeigu iš mandagumo paklausite kainos, galiausiai būsite įkalbėtas pirkti.

Saugumas Jordanijoje užtikrinamas metalo detektoriais viešbučiuose ir lankytinuose objektuose, nors į rentgeno ekranus apsauga nevisada žiūri. Viena viltis, kad radus ką nors draudžiamo ten suveikia signalizacija, nes priešingu atveju apsaugininkas įknibęs į savo telefoną ir nelabai ką mato. Organizuotas turistų grupes lydi jordanietis palydovas, nors ir neginkluotas (na, arba bent jau aš nemačiau). Daug policijos postų keliuose, dažnai stabdo ir tikrina dokumentus.

P1670217
Prieskonių turguje.
Jordanijoje rūkoma visur ir visada nepaisant galiojančių draudimų. Viešbučiuose įrengtos galingos vėdinimo sistemos. Rūkoma netgi viešbučių foje ir kavinėse. Atrparusiems nuo rūkalų dvoko Jordanija įsimins ilgai ir ne iš gerosios pusės šiuo klausimu.


P1670230
Dažnas gatvės aksesuaras- smėlinė cigaretėms gęsinti.

P1670235
Kūtvėlos suvenyrinis grobis.

DSC_0156
Žmogus su aukštuoju, o be purvo negali. 
Pinigai Jordanijoje yra dinarai JOD, konvertuojama maždaug 1 doleris- 0.80 JOD, euro kursas svyruojantis. Turistinėse vietose galima atsiskaityti užsienio valiuta, yra bankomatai, daug kur galima atsiskaityti banko kortele.

Taigi, štai ir viskas. Vienos kelionės pabaiga, kitos kelionės pradžia. Dėkoju, kad mane skaitote!

Jūsų Kūtvėla


Kelionė į Jordaniją. Penktoji ir šeštoji diena: Wadi Rum dykuma ir poilsis prie Raudonosios jūros.

2018 m. lapkričio 25 d., sekmadienis

Po pusryčių išsiruošėme į džipų safarį po Wadi Rum dykumą. Galima rinktis dviejų arba keturių (netgi penkių) valandų trukmės turą; mūsų turas truko dvi valandas, nemažai laiko buvo skirta apsipirkti beduiniškuose prekybos taškuose. Man labiau būtų patikusi gilesnė patirtis si šia dykuma, bet ir per tas dvi valandas buvo į ką pasižiūrėti. Šią dykumą labai garsina Arabijos Lorenso vardas, bet žymusis keliautojas ir Arabų išsivadavimo kovos dalyvis, pasirodo, nė kojos nebuvo įkėlęs į Wadi Rum! Wadi Rum dykuma, arba Mėnulio slėnis, plyti Jordanijos pietuose, o geležies oksidas uolienose suteikia dykumai ypatingai raudoną atspalvį. Kadaise čia buvo vandenyno dugnas! Žmonės čia gyvena jau net 12,000 metų. Du filmai, "Arabijos Lorensas" ir "Marsietis", padėjo išgarsinti šios dykumos vardą pasaulyje ir pritraukti nemažai turistų. Per metus čia lyja vos tris dienas, bet verta dairytis per petį staigių potvynių, tokių kaip Petroje.

20181110_063546
Mūsų beduinų stovykla.

20181110_083346
Beduino nuotaka.

Kelionė į Jordaniją. Ketvirtoji diena: Petra ir Wadi Rum dykuma.

2018 m. lapkričio 23 d., penktadienis

Šiandien lankėmės Petroje, dalyvavome jordanietiško maisto gaminimo pamokoje, ir nakvojome dykumoje pas beduinus. Tame tarpe buvome liudininkai didžiausio per šešiasdešimt metų potvynio, kurio aukomis tapo trylika žmonių, o du Jordanijos ministrai atsistatydino.

Ryte mūsų grupė turėjo keturių valandų trukmės ekskursiją su mus lydinčia gide, bet aš pasirinkau savarankiškai vaikščioti po Petrą. Tiesiog yra tokių vietų pasaulyje, kurias noriu tyrinėti savarankiškai, savo tempu, be ilgų nereikalingų gido pliurpalų, iš kurių nė trečdalio neprisiminsiu, tuo labiau mūsų grupės atveju dar ir rusų kalba. Vaikščiojau po Petrą apie keturias valandas, bet nepavyko nueiti iki įžymiojo Vienuolyno (per toli vienos dienos išvykai) ir pamatyti Iždinės iš viršaus (beduinų reketas užkniso juodai). Petra man labai, labai nepatiko: pilna asilų ir arklių mėšlo, baisus dvokas ir karštis, tarškantys prekeiviai su visokiais šūdniekiais, kainos kosminės...Gerai, kad mes anksti atėjome, nes įdienojus atvyko didelės kruizinių laivų grupės, kurios ten viską galutinai užkimšo. Infrastruktūros klausimu mane sukrėtė ant kiekvieno kampo įrengtos šėtros su kavinėmis, suvenyrų stendais, tualetais...B8dama Petroje supratau, kodėl mūsų Kernavė kratosi turistų. Žinoma, Petros teritorija milžiniška ir būtina inftrastruktūra patenkinti baziniams lankytojų poreikiams, bet labai jaučiasi, kad čia ne sakrali istorinė vieta (išliko tik uolose išskaptuoti kapai, kaip ne kaip), o auksinė melžiama turistinė karvė. Rekomenduoju lankytis Petroje jai vos atsidarius, kai žmonių dar labai mažai.

P1670036
Petroje kiekvienas ras savo kelią.

P1670037
Pirmas žingsnis Petroje.

P1670040
Vakar čia vaikščiojome po žvaigždėmis.

Kelionė į Jordaniją. Trečioji diena: karštieji karaliaus Erodo šaltiniai, kryžiuočių Karako pilis ir naktinė Petra.

2018 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Mūsų kelionės planus šiandien pakoregavo uždarytas kelias, todėl teko daryti didelį lanką važiuojant į karštuosius šaltinius. Nors dvi maudynės iš eilės gal ir nėra geriausias sprendimas, bet maudymukai jau buvo spėję išdžiūti, o mirkti karštame vandenyje yra mano hobis. Jordanijoje yra karštųjų šaltinių, garsėjančių savo gydomuoju poveikiu. Sakoma, kad čia sveikatintis mėgo pats karalius Erodas (pikti liežuviai plaka, kad šis įžymus valdovas čia gydėsi sifilį, bet gal ir apšnekėjo kas iš pavydo), kuriam gražuolė Salomėja sušoko tokį striptizą, kad Erodas liko be žado ir mainais už pasirodymą dailiakojė šokėjėlė išsireikalavo Jono Krikštytojo galvą. Pirmoji šios dienos dalis buvo skirta poilsiui, todėl tik vėpsojau pro autobuso langą į įspūdingą dykumos peizažą. Mūsų netrukus laukė jordanietiško vyno degustacija ir maudynės karštuosiuose šaltiniuose. Ilgai ir lėtai važiavome vingriais kalnų sperpentinais iki slėnio žemumoje įsikūrusio prabangaus viešbučio. Čia negalima užvažiuoti tiesiog taip, keliaujant pro šalį, nes reikia iš anksto rezervuoti kokias nors paslaugas. Naktis čia kainuoja 300 JAV dolerių dviviečiame kambaryje, turbūt koks nors oligarchų rezervatas.

P1660975
Jordanijos dykuma.
Jordanietiško vyno degustacija buvo, sakyčiau, labai esminė- įpylė vyno į taures ir pasiūlė išgerti, kas, iš esmės, nėra blogai. Mūsų gidė įsikišo į procesą ir kažkiek papasakojo apie gėrimus, kuriuos ragavome, kitaip tai būtų buvusi pati greičiausia vyno degustacija mano gyvenime, taip kad gėrėme kultūringai. Prie vyno mums buvo pasiūlyta įvairių užkandžių. Alkoholis musulmonams draudžiamas (tiesa, teko girdėti, kad kai kurie musulmonai nesilaiko šio draudimo), šia pramone Jordanijoje verčiasi daugiausiai krikščionys, o alkoholiniams gėrimams uždėti dideli mokesčiai. Vyndarystė Jordanijoje siekia Biblinius laikus, galbūt per Paskutinę Vakarienę tiektas vynas buvo atvežtas iš šiaurinės Jordanijos dalies. Vyno industrija Jordanijoje labai pakilo, kai Haddad šeima rimtai užsiėmė šiuo verslu prieš maždaug tris dešimtmečius. Vietos vynuogynai nunykę, todėl buvo imtąsi sodinti geriausias Italijos, Ispanijos, Prancūzijos vynuogių rūšis, iš jų tarpo Cabernet Sauvignon ir Chardonnay ypač gerai prisiėmė derlingoje Jordanijos žemėje, o 2004 m. buvo pristatyta Jordanijos vyno rūšis "Jordan River".


Kelionė į Jordaniją. Antroji diena: Madaba, Nebo kalnas, Negyvoji jūra.

2018 m. lapkričio 20 d., antradienis

Antroji kelionės diena žadėjo įdomią programą, bet apsilankymas Madaboje man buvo šioks toks nusivylimas. Šis miestas garsėja savo mozaikomis, netgi yra vadinamas "Mozaikų miestu", o mes turėjome tik vieną sustojimą vietoje visos dienos, kaip aš būčiau planavusis savarankiškai. Kita vertus, labai daug kelionių pasiūlymų į vieną dieną sudeda Madabą, Nebo kalną, įtraukia netgi Jordano upę ir Negyvąją jūrą, todėl susidaro toks įspūdis, kad iš tiesų toje Madaboje nėra ką veikti. Paliekame autobusą prie naujai įrengto lankytojų centro ir einame iki bažnyčios, kur saugomas mozaikinis žemėlapis, dėl kurio čia, iš esmės, ir atvažiuoja turistai. Šis dar Bibliniais laikais minimas Madabos miestas savo aukso amžiaus sulaukė Bizantijos periode, kai suklestėjo mozaikos menas. Mozaikinis Palestinos žemėlapis saugomas Šv. Jurgio bažnyčioje- manoma, kad tai yra seniausias Šventosios Žemės žemėlapis pasaulyje, datuojamas VI mūsų eros amžiumi, jame ypač detaliai pavaizduota Jeruzalė. Šv. Jurgio bažnyčioje taip pat yra stebuklais garsėjantis trirankės Mergelės Marijos atvaizdas.

P1660895
Šv. Jurgio bažnyčia Madaboje.
Statant šią naująją bažnyčią 1884 m. statybininkai atsitiktinai rado Bizantijos laikų bažnyčios liekanas su šia vertinga mozaika. Manoma, kad mozaika sukurta 560 mūsų eros metais ir joje graikų kalba buvo suminėtos net 157 Biblijoje minimos vietos nuo Egipto iki Palestinos. Originali mozaika buvo 15 m x 26 m dydžio ir 6 m pločio, sudėta iš daugiau kaip dviejų milijonų dalelių. Deja, didžioji šios mozaikos dalis mūsų dienų nepasiekė. Prie bažnyčios yra nedidelis lankytojų centras, galima patyrinėti išdidintą mozaikos vaizdą. Kaip šernas kanopomis knisu žemę, nes mūsų gidę pagavo įkvėpimas pasakoti visą Senojo Testamento istoriją. Žinote, kuom skiriasi radijas nuo gido? Radiją bent jau galima išjungti.


Kelionė į Jordaniją. Pirmoji diena: Amanas, Džerašas.

2018 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Šiais metais pagaliau man pavyko įgyvendinti seną savo svajonę apsilankyti Jordanijoje. Trečias kartas visgi nemelavo! Trumpas kelionės reziumė būtų "Jordanija mažai, bet užtat patogiai". Mano sprendimas patikėti kelionės logistiką kelionių agentūrai buvo apspręstas prastai išvystyta turistine infrastruktūra Jordanijoje, bet šis įspūdis po kelionės pasikoregavo į gerąją pusę. Labai daug lietuvių, lenkų ir rusų dabar naudojasi pigiais skrydžiais į šią egzotišką šalį ir Jordanija kiekvienam turi ką pasiūlyti: vieni keliavo savarankiškai ir daug bendravo su vietiniais gyventojais, kiti keliavo organizuotai ir turėjo mažiau logistikos galvosūkių, treti keliavo piligrimų keliu su kunigu...Mūsų tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Amaną vėlavo apie dvi valandas, už ką gavome po juokingus penkių eurų vertės kuponus kavinei ir ten nusiaubėme kibinų padėklą, paskui jau nusileidę Amano oro uoste labai ilgai tvarkėme pasienio formalumus. Kadangi šiuos rūpesčius buvau palikusi agentūrai, tai apie Jordanijos vizų išdavimo tvarką nieko negaliu pasakyti. Žinau tik tiek, kad mes gavome grupinę vizą nemokamai, nes tuo rūpinosi mūsų kelionių agentūros partneriai Jordanijoje. Daugiau visokių smulkmenų pateiksiu paskutiniame temos apie Jordaniją įraše "Kas liko už kadro Jordanijoje?".

20181105_161924
Ursulijus Lepečkojauskas nekantrauja pradėti kelionę.
Mūsų pasus surinkęs Muhamedas dingo kaip į vandenį dykumos smėlį daugiau kaip valandai, todėl mes užstrigome bagažo skyriuje, nes be pasų mūsų neišleido iš oro uosto. Jau nebe juokais kilo mintis steigti beduinišką stovyklą, susikurti laužą, virtis nervus raminančią ramunėlių arbatą ir pragyvenimui užsidirbti dainuojant lietuvių liaudies sutartines. Kai Muhamedas pagaliau pasirodė, jis mūsų pasais norėjo apdalinti svetimą grupę. Laimei, mūsų grupės vyrai greitai nuėmė išsiblaškėlį Muhamedą iš klaidingo kelio ir, apstoję iš abiejų pusių, švelniai, bet griežtai paėmę už parankių palydėjo pas mus. Išėjus iš oro uosto mūsų laukė VIP autobusas su vairuotoju ir rusakalbe gide, kuri lydėjo mus visos kelionės metu. VIP autobusas buvo labai erdvus, su dviem sėdynėmis dešinėje eilėje ir viena sėdyne kairėje eilėje, todėl man teko didelis džiaugsmas sėdėti iškart už vairuotojo ir matyti geriausius vaizdus! Šioks toks minusas buvo mažai vietos kojoms ir vairuotojo pomėgis atsidaryti langą, su tuom man teko kovoti visos kelionės metu. Mes stipriai vėlavome į viešbutį vakarienės, bet maistas buvo paliktas restorane uždengtas švediško stalo principu ir alkani nelikome, nors kai kurie patiekalai buvo kiek atšalę. Pirma pažintis su jordanietiška tvarka nebuvo sklandi.

20181105_215420
Ursulijus Lepečkojauskas nekantrauja atvykti į viešbutį.

Kas liko už kadro Kelne?

2018 m. spalio 29 d., pirmadienis

Jūsų pamėgtoje rubrikoje "Kas liko už kadro?" dalinuosi įspūdžiais iš Kelno.

Skrydis su Ryanair oro linijomis iš Vilniaus buvo tiesioginis, truko apie dvi valandas. Vokietija gyvena viena valanda atgal nuo mūsų. Skrydis vykdomas į Kelno-Bonos oro uostą.

Pervežimas iš Kelno-Bonos oro uosto iki Kelno centro-labai nesudėtingas. Daug tarptautinių ir Vokietijos tolimojo susisiekimo traukinių taipogi užsuka į oro uoste esančią traukinių stotį. Raide S pažymėta traukinio linija veža iš oro uosto į Kelno centrinę traukinių stotį "Hauptbahnhof", tik reikia atkreipti dėmesį, kad tai turbūt nebus galutinė traukinio stotis, todėl informaciniuose terminaluse reikia sekti, kuris S linijos traukinys važiuoja per Kelno centrinę traukinių stotį. Kadangi Kelno-Bonos oro uosto stotyje stoja daug kitų traukinių, kurie irgi važiuoja per Kelno centrinę traukinių stotį, reiktų laikytis savojo S linijos traukinio, nes gali skirtis bilieto kaina. Transporto zuikiams ten skaudžiai finansiškai kailį diria. Bilietą reikia nusipirkti iš bilietų automato, kaina 2.90 eur, bilietas galioja 90 minučių nuo pažymėjimo, todėl žymėti labai neskubėkite, jeigu iki traukinio išvykimo likęs dar koks pusvalandis. Atvykę į Kelno centrinę traukinių stotį, su tuo pačiu bilietu, jeigu dar liko apmokėto laiko, galėsite nuvažiuoti miesto transportu iki savo viešbučio. Traukinys iš Kelno-Bonos oro uosto iki Kelno centrinės traukinių stoties atvyksta per 14 minučių nuo savo išvykimo laiko iš oro uosto.

P1650921
Kelno centrinė traukinių stotis.
Apgyvendinimas Kelne labai įvairus, nuo nebrangių hostelių iki prabangių viešbučių. Aš gyvenau "Smarty Cologne City Center" hostelyje, kuris save pozicionuoja kaip viešbutį arba svečių namus ("boarding house"). Neapsigaukite-tai tikrai hostelis. Buvau užsisakiusi lovą keturviečiame moterų kambaryje. Mūsų kambaryje buvo nuosavas dušas ir WC, siekė nemokamas hostelio bevielis internetas, vieta tyli, personalas mandagus ir paslaugus. Šiaip realiai mokama tik už lovą, o paskui viską reikia nusipirkti papildomai: rankšluosčio nuoma, pusryčiai, įlaipinimo kortelės atspausdinimas...Minusas, kad kambaryje nebuvo rakinamų spintelių, visus savo deimantus irgi brilijantus turėjau rakinti spintukėje virtuvėje, kuri šluotos nemačiusi nuo romėnų laikų. Kas labai nepatiko, tai visa užšaldyta suma už nakvynę ant kreditinės kortelės. Hostelis nesugeba jos nusiimti, reikia mokėti dar kartą atvykus, o paskui, po kurio laiko, bankas "atšaldo" tą sumą. Būtinai reikalaukite apmokėjimo kvito tam atvejui, jeigu hostelis visgi ims ir sugebės nusiskaičiuoti pinigus dar kartą. Įspėju, kad šiam hosteliui nepavykus užšaldyti Jūsų pinigų kaip garantą, kad atvyksite, galite atvykti ir rasti, kad viskas užsakyta ir Jūsų rezervacija taip ir nebuvo patvirtinta, todėl nakvosite gatvėje.

Maistas Kelne-ne problema. Labai anksti ryte atsidaro kepyklėlės. Kur tie vokiečiai nebus tokie nutukę, jeigu šlamščia sumuštinius nuo pat labo ryto! Pusryčiams man visiškai pakakdavo sotaus dvigubo sumuštinio ir puodelio kavos. Pietauti taipogi galima visur, ne problema nei tarptautinis maistas, nei vietiniai alaus bravorai. Tiesa, maistas alaus bravore nepigus, gal dėl to, kad į turistus orientuotas. Yra LIDL supermarketas ypatingai taupiems. Kai kuriuose kavinėse mokėti kortele leidžiama tik nuo tam tikros sumos.

P1660092
Silkė.
Miesto transportas mano kelionės metu kursavo pagal pakeistus tvarkaraščius ir nestojo ten, kur man reikėjo, todėl labai daug teko eiti pėsčiomis. Įsivaizduokite, nėra tiesioginio susisiekimo su Kelno centrine traukinių stotimi- iš bet kurios artimiausios stotelės teks dar pėsčiomis paeiti vietoje to, kad jau pačioje stotyje išlipti iš metro! Artimiausia tinkama metro stotis šiuo metu knisinėjama remonto darbininkų. Taigi, patarčiau įsigyti vienos dienos transporto bilietą, kad nereikėtų be lakstymo kaip voverei be galvos ieškant reikalingo tramvajaus dar ir drebėti, kad baigsis tos išganingosios 90 minučių. Miesto transportą Kelne sudaro autobusai ir tramvajai-metro, kurie moka važiuoti tiek ant žemės, tiek po žeme, kas sudaro problemų nepatyrusiam keliautojui ieškant reikalingos linijos persėti-ji gali būti ne ten, kur išlipote. Šiaip transportas kursuoja dažnai, kas trys-penkios minutės dienos metu ir kas dešimt minučių savaitgaliais. Bilietus galima įsigyti automatuose stotelėse arba kai kurių tramvajų salonuose, būtina pažymėti komposteryje, kad atsispaustų panaudos laikas. Automatai ima monetas, banknotus ir bankines korteles. BET! Rekomenduoju pirkti vienos dienos visuomeninio transporto bilietą arba turėti nemažą sumą monetomis, nes kai kur automatai gali imti tik Vokietijoje išduotas banko korteles, automatai gali neimti tam tikro nominalo banknotų, ir pan. Tokia pas juos sistema, nieko nepadarysi.

P1660176
Kelno tramvajus-metro.
Kalba yra vokiečių, bet nemažai žmonių kalba, arba bent jau supranta, angliškai. Kelne daug turistų, todėl muziejuose, kavinėse, viešbučiuose angliškai laisvai susikalbėti nebus problema. Tačiau užrašai mieste daug kur, tarkime, visuomeniniame transporte yra tik vokiški.

Apsipirkti galima Neumarkt aikštės rajone, kur išsidėstę prekybos centrai ir įvairios parduotuvės.

Kelno išlaidų suvestinė:

Rynair skrydis Vilnius-Kelnas-Vilnius su Priority: apie 50 eurų.
Maistas į kelionę: apie 5 eur.
Hostelis su turisto mokesčiais: apie 75 eur už tris naktis keturviečiame moterų kambaryje be pusryčių.
Maistas Kelne: 40 eur
Lankytinos vietos Kelne su Kelno miesto turistine kortele: 45 eur.
Miesto transportas: 6 eur.
Kelno miesto kortelė trečios dienos rytui: 9 eur.
Saugojimo kamera daiktams: 6 eur.
Suvenyrai: 35 eur.

Viso: 271 eur.

Ar apsimoka pirkti Kelno miesto turistinę kortelę? Pabandykime dabar suvesti galus. Turėjau tris Kelno miesto korteles po 24 val, dvi man padovanojo Kelno miesto turizmo viešųjų ryšių atstovai, vieną pirkausi pati. Iš viso būtų 3 x 9 eur= 27 eurai. Kokios nuolaidos buvo suteiktos? Visų pirma, nemokamas visuomeninis transportas. O kiek pavyko sutaupyti už lankytinų vietų bilietus? Per tas tris dienas aplankiau aštuonias mokamas Kelno turistines atrakcijas. Padirbėjau su kalkuliatoriumi; jeigu būčiau mokėjusi pilną kainą už lankytinas vietas, vietoje 45 eurų būčiau sumokėjusi 55 eurus ir 50 centų. Taigi, sutaupiau 10 eurų ir 50 centų.  Taipogi, būtų reikėję papildomai pirkti visuomeninio transporto bilietus.

Kelno miesto kortelės trims dienoms: 27 eur
Miesto transportas: 0 eur.
Muziejai trims dienoms: 45 eur.
Viso: 72 eur.

Muziejai be Kelno miesto turistinės kortelės trims dienoms: 55,50 eur
Miesto transportas: sunku paskaičiuoti, galima eiti pėsti, bet dienos bilietas kainuoja 8,60 eur, taigi jeigu pirktume jį trims dienoms, 3 x 8,60 = 25,80 eur.
Viso: 81,30 eur

Darau išvadą, kad didelio sutaupymo su Kelno miesto turistine kortele nėra. Ji patogi tuo, kad neverta sukti galvos dėl visuomeninio transporto bilietų, bet jeigu nesate muziejų fanas (fanatikas), galbūt ji jums ir neatsipirks.

Jeigu yra klausimų, atsakysiu į juos komentaruose.

Jūsų Kūtvėla Kelnaitė