Kas liko už kadro Atėnuose?

Laikas Jūsų pamėgtai rubrikai "Kas liko už kadro"!

Skrydis buvo vykdomas Ryanair oro linijomis. Šiuo metu į Atėnus iš Vilniaus skraidina Rynair ir Wizzair, o tokius planus puoselėjusi graikų Aegean Airlines nusprendė šios krypties atsisakyti. Mano kelionė apėmė ketvirtadienį-sekmadienį, t.y. patiems Atėnams buvo skirtos dvi pilnos dienos. Šiuo metu labai daug kur reklamuojamas pigus Wizzair skrydis į Atėnus, bet tai prastas variantas, nes jis apima ketvirtadienį-šeštadienį, t.y. Atėnams lieka tik viena diena. Na, gal kam to ir užtenka. Dar Wizzair leidžia rinktis penkių dienų trukmės viešnagę Atėnuose už gana nebrangiai, maždaug 50 eurų į abi puses, bet už viešbutį gi reikės mokėti papildomai. Be to, Ryanair kol kas nemokamai leidžia gabentis du rankinio bagažo vienetus, Wizzair-tik vieną, o į Wizzair norint imtis antrą rankinio bagažo vienetą reikia pirkti pirmenybinį įlaipinimą, kurio reikės įsinešant ir garantuotai pirmąjį bei vienintelį bagažo vienetą į saloną. Taip kad finale tiek Ryanair, tiek Wizzair skraidina už labai panašią kainą.

Viešbutis buvo "Hotel Aristoteles", esantis Omonia rajone. Jeigu bijote prastos reputacijos rajonų, geriau rinktis viešbutį ne šiame rajone, tik kaina šoktels vos ne dvigubai. Tiesa, keli mano pažįstami nuomavosi apartamentus vietoje viešbučio ir liko patenkinti. Man "Hotel Aristoteles" patiko: registratūra dirba 24/7, kambarius tvarko kasdien, papildo dušo priemones, sotūs pusryčiai (tik kava tirpi). Turistinės klasės viešbutis už biudžetinę kainą. Rezervuokite per šią nuorodą ir gaukite 15 USD premiją.

Transportas gerai išvystytas, nors kartais mėgsta pastreikuoti. Atėnų oro uostas su pačiu miestu sujungtas metro linija, todėl labai patogu, nors kelionė trunka apie 45 min. Galioja vieninga visuomeninio transporto kortelė, kurią-net ir terminuotą- reikia priglausti prie bilietų skaitytuvo kiekvieną kartą įlipant į bet kurią visuomeninio transporto priemonę. Šiuo metu Atėnų metro pereina prie uždarų įėjimo vartų įvedimo, todėl kortelė reikalinga jiems atidaryti. Tai-nauja sistema, vienose stotyse jau veikia, o kitose-dar ne, taip pat ne visi bilietų automatai priima kreditines korteles. Reikės laiko viskam sustyguoti, bet čia niekas dėl to nelaksto ašaromis apsipylęs. Aš pirkau trijų dienų turistinį bilietą, kuris papildomai prie Atėnų visuomeninio transporto dengia ir kelionę į/iš oro uosto (kitu atveju yra 10 eur priemoka į vieną pusę iš Atėnų centro, jeigu važiuosite metro). Oro uoste reikia pasiimti nemokamą miesto žemėlapį su metro schema. Autobusu važiavau tik kartą, maršrutą sekiau GoogleMaps per savo mobilųjį internetą.

Suvenyrai kaip danguje, taip ir ant žemės, labai sunku rasti ką nors tokio, ko nėra Vilniuje. Galima įsigyti įvairios graikiškos kosmetikos, ekologiškų ir nelabai ekologiškų muilų su alyvuogių aliejumi, alyvuogių įvairiuose įpakavimuose, prieskonių, ikonų, molinių amforų, įvairių saldumynų, jau minėtų kailinių.

Kalba anglų arba rusų. Angliškai yra užrašyti metro sustojimai ir gatvių pavadinimai, praktiškai visur yra angliški meniu, muziejuose darbuotojai gerai kalba angliškai. Rusų kalbos meniu restoranuose patiekalai mažesnėmis kainomis, nei angliškame meniu :-) Nemažai rusakalbių grupių su gidais, mieste keletą kartų kelio klausėmės rusiškai, vienas mūsų viešbučio registratūros darbuotojas irgi mokėjo rusiškai, bet jis buvo ne graikas.

Saugumas yra svarbus kelionės aspektas. Visų pirma, būkite budrūs ir saugokite savo daiktus nuo kišenvagių, kurių daug būna metro. Turėkite pinigus ir bankines korteles išskaidę keliose vietose, nesišvaistykite auksais irgi deimantais, išsiimkite kelionės draudimą dėl ramios galvos. Jeigu neramiai jaučiatės, užsisakykite brangesnį viešbutį labiau prestižiniame rajone. Šiaip nesaugiai nesijaučiau, tik gal kiek nemaloniai dėl viešbučio kaimynystėje įsikūrusių jau minėtų asmenų, bet jie prie manęs nesikabinėjo. Visi žmonės rengiasi kukliai ir paprastai, niekas nevaikšto išsipustęs, kaip mūsų moterys Vilniaus gatvėse.

Maistas man nepaliko įspūdžio, galbūt mes valgėme ne visai gurmaniškuose restoranuose. Vilniuje yra labai geras graikiškas restoranas, todėl šis maistas man nebuvo naujiena. Atėnuose man valgyti buvo nelabai skanu ir gana brangu, todėl paskutinį vakarą apsipirkome supermarkete ir naikinome maisto atsargas iš namų. Sunku pasakyti ką apie tradicinį graikų maistą, Atėnuose galima rasti daug visokių gatvės maisto atmainų.

Bendra kelionės į Atėnus išlaidų suvestinė:

• skrydis į abi puses be "priority": 109 eur
• viešbutis trims naktims su pusryčiais ir nuosavu WC/dušu: dvivietis kambarys 65 eur žmogui su turistine rinkliava, t.y. 120-130 eur jeigu gyventi vienam. 
• muziejai: Tarptautinės muziejų dienos proga: 0 eurų
• visuomeninis transportas trims dienoms: 22 eur
• funikulierius į Likabeto kalną: 7,50 eur (į abi puses)
• suvenyrai: 30 eur
• maistas: 70 eur įskaitant ledus, kavas, vandenį, trešnes ir pan.
• knyga "Da Vinci Code" (Vilniuje): 15 eur
• pašto išlaidos: 2,40 eur
• kelionės draudimas: apie 10 eur

Viso: 331 eur. Džiaugiuosi šį kartą mažai išleidusi suvenyrams ir gailiuosi, kad skaniai pavalgyti taip ir nepavyko. Tiesą sakant, šiai kelionei mažai ruošiausi ir beveik nedariau namų darbų, todėl kaltinti reikia tik save.

Jūsų Kūtvėla

Graikiški Kūtvėlos nuotykiai Atėnuose. Ekonomika turi būti ekonomiška. II dalis.

Kitą rytą vėl kėlėmės taip pat anksti, prausėmės duše kartu su vojeristu uodu, sočiai papusryčiavome ir tęsėme pažintį su Atėnais. Kaip jau minėjau praeitame įraše, pakartotinis apsilankymas Nacionaliniame archeologoijos muziejaus knygyne naudos nedavė, bet ten yra vidinė kavinė ir labai dailus kiemelis, tikrai verta užsukti, o ir bilieto pirkti į kavinę nereikia.

Mozaika su Gorgone Medūza.

Dievas Forkinas ir deivė Keta susilaukė trijų dukterų gorgonių, iš jų tik viena, Medūza, buvo mirtinga. Medūza buvo labai graži mergelė ir dievas Poseidonas ją išprievartavo deivės Atėnės šventykloje, kur ši nelaimėlė buvo atbėgusi nuo jo aistros slėptis. Atėnė, žinoma, nenubaudė Poseidono, o visą rūstybę už išniekintą šventyklą išpylė ant Medūzos ne tik paversdama ją pabaisa, nuo kurios žvilgsnio visi akmenėjo, bet dar ir ištremdama. O čia karalius Polidektas (nesąžiningai) laimėjo karietų rungtynėse gražiosios karalaitės Hipodamijos ranką ir iškėlė vestuves, į kurias sukvietė daug svečių, jų tarpe buvo ir didvyris Persėjas. Tada buvo normalu reikalauti brangių dovanų iš vestuvių svečių, į ką Persėjas atsakė, kad jis nors ir gorgonės galvą gali padovanoti. Tai kad apsidžiaugė Polidektas ir liepė tą galvą atnešti, ir teko liežuvio nevaldančiam Persėjui į kelionę leistis. Įsivaizduokite, nega na to, kad tave išprievartavo ir subjaurojo, tai dar kažkoks egomaniakas tavo galvos užsigeidė! Sumedžiojo visgi Persėjas Medūzą ir nukirto jai galvą, o tada jai iš kaklo iššoko Pegasas (sparnuotasis žirgas) ir Chrisaoras (milžinas)-Poseidono prievartos vaisiai. Medūzos galvą Persėjas pritvirtino ant skydo ir vėliau padovonajo tai pačiai deivei Atėnei kaip padėką už pergales (matyt, visgi apsigalvojo dėl vestuvinės dovanos Polidektui). Koks šios legendos moralas, tai aš net nežinau. 

Graikiški Kūtvėlos nuotykiai Atėnuose. Ekonomika turi būti ekonomiška. I dalis.

Viena iš priežasčių, kodėl mano viešnagė Graikijos sostinėje truko vos dvi dienas buvo ta, kad viešoji nuomonė apie Atėnus yra labai prasta. Kad turbūt padariau klaidą supratau tik paspaudusi apmokėjimo už skrydį mygtuką- juk Atėnai egzistuoja jau 3,500 metų! Per tiek laiko tikrai galima prikaupti ką rodyti turistams ir ilgiau nei dvi dienas, ar ne? Dar labai bijojau pasiklysti tose alfose ir omegose, nes net Gūglė savo žemėlapius man rodė graikiškai, už ką aš ant jo garsiai bariausi. Žmogui, kurio akis pripratusi prie lotyniškos abėcėlės, tie visi graikiški kringeliai atrodė kaip košmaras iš Guobų gatvės. Kita problema buvo sėkmingai susirasti nakvynės vietą rajone, kur tie baisieji spaudos aprašytieji imigrantai ir pabėgėliai iš Afrikos ir Vidurio Rytų manęs nenužudytų. Žinoma, būdama Kūtvėla, išsirinkau viešbutį, kaip rodė turistų atsiliepimai, bene pačioje pavojingiausioje Atėnų vietoje-Omonia rajone. Tiesą pasakius, praktiškai visi protingos kainos (2*-3*) viešbučiai turėjo atsiliepimus apie blogus rajonus, nelegalius imigrantus, prostitutes, narkomanus, o Atėnų metro kišenvagiams net graikų policija giedojo ditirambus...Kuom labiau artėjo kelionės data, tuom labiau iš siaubo plėtėsi mano akys. Bet trauktis nebuvo kur, todėl juostele pririšau piniginę rankinėje, pervedžiau kelionės biudžetą į Revolut kortelę ir išsiėmiau kelionės draudimą.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Atėnais.

Ryanair tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Atėnus truko apie tris valandas, todėl laikui prastumti Vilniaus oro uoste nusipirkau Dan Brown "Da Vinci code", šios knygos užteko ir atgaliniam skrydžiui. Atėnuose leidomės apie 16:00 val. Oro uoste susitikau su savo ukrainiete drauge Irina iš Kijevo, nusipirkome trijų dienų bilietus Atėnų visuomeniniam transportui (72 val/22 eur) ir susiradome metro, kuriuo su vienu persėdimu nuvažiavome iki artimiausios mūsų viešbučiui metro stoties. Išėjusios iš metro įsijungėme GoogleMaps ir susiradome savo viešbutį. Tiesa, šiek tiek paklaidžiojome, nes Atėnų gatvės labai painios, iš vienos sankryžos kartais atsišakoja penkios gatvės ir sunku suprasti, į kurią iš jų tas GoogleMaps tiksliai rodo. Rajonas, kaip teisingai rašė komentaruose kiti keliautojai, tikrai buvo ne iš geriausių: gatvės dvokia šlapimu, čia pat miega benamiai, pakampiuose rikiuojasi prostitutės ir narkomanai, grupelėmis sėdi jauni migrantai vyrai. Tačiau neteiskime ir nebūsime teisiami, sako Evangelija pagal Luką. Įsikūrėme savo kambaryje, pavakarieniavome registratūros darbuotojos parekomenduotame restorane (tokioje greito maisto graikų tavernoje) ir pirmąją pažintį su Atėnais užbaigėme Bar A, nuo kurio terasos matosi naktinis Akropolio kalvos vaizdas. Jie netgi turėjo Cosmopolitan kokteilį!

Monastiraki aikštė ir naktinis Akropolis. Jamam? 

Viena legenda pasakoja, kad seniai seniai Atėnų (tada miestas dar buvo be pavadinimo) karalius Kekropas, kuris buvo iš žemės gimęs pusiau žmogus ir pusiau gyvatė, sumanė surasti miestui dieviškąjį globėją. Dievas Poseidonas ir deivė Atėnė susiginčijo dėl šios garbės, o karalius Kekropas paprašė abiejų dievų padovanoti miestui ką nors vertingo. Poseidonas trišakiu trenkė į Akropolio uolas ir ištryško vandens šaltinis, o Atėnė iš savo ieties pasodino pirmąjį alyvmedį. Deja, Poseidono ištryškintas vanduo buvo jūrinis ir gerti netiko, todėl pergalė buvo priskirta Atėnei. Jos vardu miestas ir buvo pavadintas. Poseidonas įsižeidė ir Atėnus prakeikė linkėdamas, kad šie niekada normalaus vandens taip ir neturėtų. Šis prakeiksmas tęsiasi iki šiol.