Kūtvėla vėl eksperimentuoja. Gal kam reikia mažo mielo dinozauro?

Tuo metu, kai Daenerys auklėja savo drakonus, o skaisčios Vilniaus mergelės bėga nuo Bastėjos bazilisko net sijonus pasikaišiusios, Kūtvėla susirado iš Varšuvos Koperniko mokslo muziejaus parsineštą dinozauro kiaušinį ir nutarė pagal instrukcijas jį išperinti. Dinozauro jauniklis užaugs iki pilno dydžio per 5-8 dienas. Tiranozauras Rex, sakoma, svėrė apie penkias tonas. Dėl visa ko parašysiu Stevenui Spielbergui ir paklausiu, ar yra laisvas aptvaras Juros periodo parke.


Pirmoji diena: dinozauro kiaušinis užmerkiamas į vandenį. Noriu sekti progresą, todėl indą suradau permatomą- žiurkėno Kristupėlio smėlio indelį. Kiaušinio smaigalyje buvo skylė, pro kurią vanduo pateko ir į kiaušinio vidų. Norite spėti, kokios veislės dinozauras dabar plaukioja vaisiaus vandenyse?

Kūtvėla ruošiasi tapti dino-mama.

Antroji diena. Ryškėja trūkiai kiaušinyje, bet dinozauriuko dar nesimato. Padėtis stabili ir stebima.

Trečioji diena. Kiaušinis skyla, gyvybė eina į pasaulį. Nekantriai laukiam toliau.

Trečioji perinimo para.

Ketvirtoji ir penktoji dienos. Kiaušinio skilimas padidėjo, bet visgi prireikė "Cezario pjūvio" lukštui, kad mažylis ateitų į šį pasaulį. Kūtvėla ir jauniklis jaučiasi gerai. Einu į dekretą.

Kūtvėla išperėjo dinozaurą.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Mamaitė

Kaip Ursulijus Lepečkojauskas tapo pirmuoju Lietuvos meškiumi kosmose: NASA paroda Varšuvoje.

Facebook'as yra mano mėgstama terpė kelionių fazanamas medžioti, o vienas pasirodė netgi labai riebus- nuo lapkričio mėnesio veikianti NASA remiama paroda Varšuvoje, iki kurios uždarymo liko vos pora savaičių! Atsisakius ekipažui iš Vilniaus, kelionės planus teko pakoreguoti ir netgi užsisakyti nakvynę Kaune. Bilietus į parodą nusprendėme pirkti brangiausius, po 70 PLN (apie 16 eurų), nes jie buvo su atvira lankymo data, o pigesni bilietai buvo su nurodyta įėjimo valanda. Kadangi mes nežinojome tikslaus savo atvykimo laiko, tai bilietai su atvira data buvo tiesiog idealus pasirinkimas. Tačiau ne viskas taip paprasta, kai kuriais klausimais Lenkija vis dar yra sovietinio bloko šalis: informacija apie parodą pateikiama lenkiškai ir angliškai (nes NASA konsultantai iš Hiūstono turbūt atsisakė lankyti lenkų kalbos pamokėles), bet internetinio bilietų pardavimo sistema buvo tik lenkiška. Bet čia lenkai dar walked the extra mile in client service ir padarė taip, kad net ir pagūglėtransleitinus pirkimo metu privalomai reiktų įvesti lenkišką ir tiktai lenkišką telefono numerį ir lenkišką adresą, kas pirkimą iš Wilno padarė neįmanomu. Lenkijos neapykanta turistams tiesiog žeidžia, tą jau patyriau savo praeitos viešnagės Varšuvoje metu. Bet, laimei, to paties Facebook'o drauguose turiu tokį Jaceką, kuris sutiko reabilituoti savo tėvynę, mums tarpininkauti ir tuos bilietus nupirkti. Bet tuom istorija nesibaigia- kai kelionės diena jau buvo ant nosies, pas Jaceką namuose dingo interneto ryšys. Nors sienomis lipk iš pasiutimo su valedoliu už abiejų žandų! Laimei, viskas išsisprendė, Jacekas susigrąžino internetus, nupirko mums bilietus, permetė man juos e-paštu ir netgi sutiko pinigus atgauti grynais eurais Varšuvoje.

Man liko padaryti pirmąjį žingsnį šioje kosminėje odisėjoje ir nusigauti iki Kauno (kur gyvena mūsų ekipažo vairuotoja Aistė) Kovo 11-osios dienos ryte  iki 08.00 val. On a side note, važiuoti į Varšuvą, lankyti amerikoniškas parodas, pirkti šampūnus užsienio kapitalo prekybcentryje- štai kur tas saldus Nepriklausomybės vaisius, apie kurį po 1990 m. gimusi ir sovietų lažo netempusi karta net nesusimąsto.

Passport Index 2017: lietuviams nereikia vizų į 149 šalis. https://www.passportindex.org/

Latvija: 148/11/34; Estija: 147/12/35; Lenkija: 149/10/31. Mūsų kaimynams latviams viza papildomai reikalinga į Kubą, o mūsų draugams estams- į Kubą ir Gambiją.

Kaip nueiti iki bibliotekos Varšuvoje trečią valandą nakties kai ant pečių ne galva, o kalafioras.

Sugalvojau nuvažiuoti į Muziejų naktį Varšuvoje. Mintis kilo spontaniškai, bet-kaip dažna mano beprotystė- susilaukė kolegės blogerės Aistės palaikymo. Ką ten palaikymo, tikrą savo Vaiką kartu pasiėmė. Tik lenkai niekaip ilgai renginio programos į anglų kalbą neišvertė, informaciją gavau tik kelios dienos prieš renginį. Iš to džiaugsmo pamiršau susipakuoti Ursulijų Lepečkojauską, o kelionės dokumentus palikau ofise, todėl kelionės dienos ryte dar turėjau skuosti į kitą miesto galą. Sakau, ant pečių ne galva, o kalafioras. Tuoj reikės ir tinklaraštį rebrandinti į kokias Kalafioragalvės Keliones. Ką ten viešbučio rezervacija ir žemėlapiai, pamiršau ir Rokiškyje gyvenančio katuko Frico adresą, kuriam pasižadėjau iki gyvenimo galo atvirukus siųsti. Kelionės išvakarėse dar po miestą palaksčiau ieškodama Lenkijos zlotų, kurių ne tokiu geru kursu, kaip galima buvo tikėtis, pagaliau pavyko nusipirkti- Vilniuje arba zlotų nėra, arba kursas blogas. Netrukus paaiškėjo, kodėl.

Lietuviškas Jogaila irgi yra ant lenkiško pinigo. Kursas maždaug 1:1 su mūsų buvusiu litu. Čia- Mieško I.

Traukinių grafikas į Kauną, kur gyvena Aistė, buvo nepatogus, todėl važiavau autobusu. Reisą vykdė firma "Kautra" nedideliu mikroautobusu, kuriame vienas keleivis visą kelią (1,5 val) garsiai aptarinėjo savo verslo reikalus su darbuotojais ir klientais. Tikiuosi, kai ateis ta diena, kurios mes nei vienas neišvengsime, jis degs pragare netoli Hitlerio.

Kūtvėla- sektinas pavyzdys!

Kaune greitai susipakavome į Aistės mašiną ir netrukus riedėjome Lenkijos sostinės link. Žinoma, sustojome Suvalkuose "Kauflande", kur susipažinome su tautiečių pirkimo įpročiais.

Kas liko už kadro Varšuvoje?

Taigi, čia suguls viskas, kas reikalinga žinoti apie viešnagę Lenkijos sostinėje.

Atvykimas. Įvairus, ir kiekvienam pagal kišenę. Aš keliavau Ecolines firmos autobusu, nes G+ socialiniame tinkle laimėjau nemoamą kelionę. Kelionė į vieną pusę trunka apie 8 val. Grįžome naktiniu reisu, todėl šiek tiek pavargome, nes dieną prieš tai dar vaikščiojome po miestą. Jeigu įmanoma, siūlau rinktis kelionę dieną, kai vaizdas už lango prablaško. Autobusai labai patogūs. Prieš mane sėdėjusi mergina paklausė, ar man netrukdys, jeigu ji atsiloš. Pasakiau, kad ne, vietos tikrai pakaks. O ji jau ir buvo atsilošusi! Taip kad erdvės kojoms tikrai sočiai. Wi-Fi, tualetas, elektros lizdas, stiuardesė. Kelionės pirmyn metu važiavome autobuse su planšetiniais kompiuteriais, tai peržiūrėjau pusę Skyfall. Kai Džeimas Bondas buvo užmezgęs santykius su dviem moterimis ir pagautas blogiuko, atvykome į Marijampolę persėdimui. Taip ir nesužinojau, kaip filmas baigėsi :-( Ausines reiktų turėti savo. Patariu gauti (nemokamai) Bonus kodą. Taipogi, galite atsisiųsti mobiliąją Ecolines aplikaciją ir realiu laiku susisiekti su klientų aptarnavimo skyriumi.

Viešasis transportas. Kadangi atvykti galite ne į centrinę stotį, o į Zachodnia, iš ten reikės atvažiuoti į miestą. Netoli yra viešojo transporto sustojimas, tik iš anksto išsiaiškinkite, koks autobusas Jums tinkamas. Naktimis kursuoja naktiniai autobusai. Yra bilietų pardavimo automatai, bet jie nepriima 100 PLN kupiūrų (nors reklamuojasi, kad ima) ir ne visi galės nuskaityti kreditinę kortelę, todėl bilietams pirkti turėkite smulkių. Jeigu Jums reikia atvažiuoti iki centro, o iš ten jau eitie pėsti, 20 min. trukmės bilietas už 3,40 PLN pilnai tiks-bet nepamirškite jo pažymėti autobue esančiame komposteryje. Daugiau naudingos informacijos rasite ZTM Warszawa puslapyje. Atkreipkite dėmesį į savaitgalio bilietus. Autobusai Varšuvoje modernūs, su sustojimų pranešimais, stotelių tablo, STOP mygtuku. Yra tramvajus ir metro.

Turizmo informacijos centrai. Yra keli, ten galima gauti žemėlapį ir naudingos turistui informacijos. Mane nuvylė, kad informaciniai bukletai anglų kalba visada būdavo išdalinti, o vokiečių, prancūzų ir japonų kalbomis net virsdavo iš lentynų.

Apgyvendinimas.  Mes gyvenome "Hostel Witt", bet šiuo metu esu Booking.com perdavusi skundą, todėl nuorodos nedėsiu. Šio hostelio rekomenduoti negaliu.

Maistas.  Yra Starbucks kavinių tinklas. Mačiau nemažai supermarketų. Daug kavinių, restoranų. Angliškas meniu bus ne visur. Kiek teko pastebėti, viešbučiuose pusryčiai neįeina į nakvynės kainą.

Lankytinos vietos. Tikrai rekomenduou įsigyti 72 val. trukmės Warsaw Pass, nes sutaupymas-akivaizdus. Muziejai taiko nuolaidas senjorams ir studentams.

Kalba. Situacija su anglų kalba kiek gerėja, bet turizmo sektoriuje dirbantys asmenys dar pakankamai blogai ją moka, todėl buvo kilę nemažai nesusipratimų. Štai Lenkijos žydų istorijos muziejuje man pasiūlė aplankyti parodą, kuri dar neegzistuoja!

Šoko terapija. Alkoholio vartojimas viešoje vietoje-pasibaisėtinas. Tuščia tara lieka visur-ant palangių, šaligatvių, prie bažnyčių tvorų. Išgeriamo alkoholio kiekis-baisus. Nemažai primėtyta reklamų su pusnuogėmis merginomis; kai kurie egzemplioriai stovi bromose kai tik saulė nusileidžia. Sutemus darosi gana nejauku ir nesaugu. Pagėręs jaunimėlis mailius tik ir stebi, ką išsiimi iš rankinės, todėl šiek tiek pinigų stengiausi nešiotis kišenėje, kad nereiktų atsegti piniginės.

Problemos su grąža. Venkite 100 PLN kupiūrų, nes jau nuo 50 PLN prasideda problemos su grąža. Stebina, kad sostinės gausiai lankomi muziejai, kurių bilietai kainuoja tikrai pakankamai brangiai, neturi grąžos įpusėjus darbo dienai. Taigi, kelionei į Lenkiją monetas kaupkite jau dabar.

Ilgojo savaitgalio išlaidos Varšuvoje man asmeniškai:

*Kelionė- 0 LTL
*Apgyvendinimas- 350 LTL (dvivietis kambarys hostelyje su kukliais pusryčiais). Mano dalis- 175 LTL
*Miesto transportas - 26 LTL (savaitgalio bilietas ir keletas vienkartinių bilietų).
*Warsaw Pass- 0 LTL (dėkoju už bendradarbiavimą), bet mama savąjį pirko, todėl metėmės per pusę, taigi 66 LTL.
*Pavalgymui (negailėjome)-130 LTL
*Suvenyrai, knygos, audiogidai-210 LTL

Viso:  607 LTL. Tai tikrai daug, nes pirkau kelias brangias knygas, gėrėme vyną kavinėje ir valgėme labai skanią antieną. Na, bet su savimi gi nepasiimsi į Anapilį.

Apkabinu ir bučiuoju.

Jūsų mylimiausia Kūtvėla

Varšuvos fotogalerija.

Čia sudėsiu random įspūdžius iš pasibastymų po Varšuvą.

Maria Sklodowska-Curie atrado radį ir polonį-pastarąjį ir pavadino Lenkijos garbei. Ji buvo pirmoji moteris, laimėjusi Nobelio premiją, pirmoji moteris profesorė Paryžiaus universitete, ir pirmoji moteris už nuopelnus valstybei palaidota Paryžiaus Panteone. Pirmojo pasaulinio karo metais ji organizavo mobilius rentgeno centrus. Manoma, mirė nuo apšvitinimo sukeltos ligos.

Maria Sklodowska-Curie. 

Polonis, 84. 

Maria Sklodowska-Curie, Varšuva. 

Pastatas su arkadomis. Jeigu eisite dešinėn, laiptais nusileisite iki Multimedia fontano. 

Ko mes galime pasimokyti iš lenkų?

Išankstinis perspėjimas: visi fleimerių ir heiterių sapaliojimai bus atspausdinti, perleisti per smulkintuvą ir panaudoti žiurkėno kraikui. Kūtvėla laiko savo pareiga pagirti gerąją patirti ir pasmerkti apsileidimą. Praleidau tris dienas Varšuvoje ir keletas dalykų taip badė akis, kad negaliu nepasidalinti.

Nemokami muziejai. Kartą per savaitę žymiausi Lenkijos sostinės muziejai yra nemokamai lankomi. Kai kuriuose bilietus reikia pasiimti labai anksti, nes jų tiesiog gali nelikti. Štai gražieji Wilanow rūmai sekmadieniais lankomi nemokamai. Bilietų kasa atsidaro 10.20, bet eilėje jau stovėjome 09.45. Nors mes turėjome Warsaw Pass, kuris leidžia eiti be eilės, šiandien pabūgome taikyti šią privilegiją, nes minia mus būtų sutrypusi į miltus. Kasa atsidarė lygiai 10.20 ir turistai pajudėjo. Mūsų bilietas buvo įeiti 11.00, įleidimas kas penkiolika minučių. Patys rūmai lankomi nemokamai, bet už sodus reikia mokėti (5 PLN). Taigi, atėję kokią 15.00 galite nebeįeiti į muziejų, nes tiesiog nebebus bilietų; dėl galimybės susimokėti už apsilankymą nesiteiravome.

Wilanow rūmai Varšuvoje.

Wilanow rūmų sodai.

Sekmadieniais Varšuvoje nemokamai lankoma: Wilanow rūmai, Varšuvos karališkoji pilis, Varšuvos sukilimo muziejus. Nacionalinis muziejus (su Jan Matejko "Žalgirio mūšiu") Jūsų laukia antradieniais. Lazienki parke esančiuose objektuose nemokamai galima lankytis ketvirtadieniais. Be abejo, šios dienos gali keistis, todėl prieš kelionę siūlau informaciją pasitikrinti oficialiose muziejų internetinėse svetainėse. Tai dar net ne visi muziejai, kuriuose galima nemokamai lankytis.

Apželdinimas tautinės vėliavos spalvomis ir visur plevėsuojančios Lenkijos valstybinės vėliavos. Visur, kur tik įmanoma, iškeltos Lenkijos vėliavos, o miestą puošiantys apželdinimai parinkti iš tautinės vėliavos spalvas atitinkančių gėlių. Taip apspangusi buvau, tai nė nenufotografavau.

"Varšuva vis dar gedi",- sakoma ne vienoje knygoje apie Antrąjį pasaulinį karą. Labai daug prižiūrimų paminklų. Čia mes galėtume pasivogti idėją ir apipavidalinti Žaliojo tilto skulptūras taip, kad būtų aišku, kaip prierusobuvogeriau buvo.

Fašistų aukoms atminti. 

Katynė-negyjanti žaizda.

Fašistų aukoms atminti.

Mažasis Varšuvos karys.

Vaikams, kovojusiems už laisvę ir  žuvusiems per karą, atminti.

Jono III Sobieskio pergalei prie Vienos. 

Jono III Sobieskio pergalei prie Vienos.

Naktiniai autobusai. Mes atvažiavome į Varšuvą pusę dvylikos nakties, bet tai nesudarė mums sunkumų, nes iš anksto buvau internete susiradusi informaciją apie naktinius autobusus. Tik juos reikia dar ranka stabdyti, nes keleivių nedaug, ir, jeigu niekas neišlipa, autobusas gali ir nesustoti. Naktiniai autobusai kurusoja kas pusvalandį. Dideli, erdvūs, patogūs, su išsamiais stotelių tablo; kai kurie turi bilietų automatus salone. O pas mus vis modernizuoja, modernizuoja kažką, o 43-čio maršruto autobusai iki šiol kaip grabai ant ratų iš Indijos labdaros gauti važinėja.

Varšuvos centrinė stotis. Ji gali būti pavyzdžiu, kaip turi būti organizuojamas darbas ir paslaugos. Mūsų Vilniaus autobusų ir geležinkelio stotys yra morališkai atgyvenusios, ir net mokami tualetai su normaliais unitazais to nepakeis. Kalbant apie tualetus, centrinėje Vrašuvos stotyje jie mokami (2,50 PLN), yra pinigų pasmulkinimo aparatai, parduodamos įvairios higienos priemonės (tamponai, prezervatyvai, popierinės nosinės, etc, etc.), yra patalpa vaikui pervystyti. Bilietus galima nusipirkti ne tik kasose, bet ir bilietų automatuose-o mūsų geležinkelio stotis tik sapalioja apie tai, bet niekas nejuda ("Geležinkelio stotyje ir oro uoste numatoma įrengti bilietų pardavimo automatus, bet užtrukus jų įrengimui, keleiviai bilietus galės įsigyti visose geležinkelių stotyse ir traukinyje iš konduktoriaus."- Alfa.lt, 2008-09-18).Yra bankomatų, bene kiaurą parą veikiančių valgymo įstaigų, šalia labai patogiai išdėstyti viešojo transporto autobusų sustojimai. Liftai, eskalatoriai, laukiamoji salė (tiesa, kiek nepatogi, ir apsauga budri), bagažo saugojimo kameros, informacija apie traukinius lenkų, anglų, rusų ir vokiečių kabomis. Švaru, saugu, tvarkinga. O mūsų pelėsiais apaugusio paveldo nė pirštu negalima paliesti.

Kariuomenė, kuria galima didžiuotis. Kodėl ir mes negalime padaryti tokių plakatų? Kodėl bijome iškelti trisplaves? Ar mums nėra kam Amžinosios Ugnies uždegti-maža partizanų žuvo? Žinoma, baisu gi įžeisti "mažumos jausmus", nes tie verkdami bėgs skųstis Briuseliui arba Peliutkinui. O lenkai, va,- nebijo.

Always present-when friends need to be protected from danger.

Always present-despite hardship and tiredness. 

Amžinoji Ugnis. Tame tarpe-ir žuvusiems prie Griunvaldo.

Kelionės plečia akiratį. Turime kaimynus, iš kurių galime šio to naudingo išmokti. Bet, kaip visada, pritrūkstame politinės valios. Ne-ge-rai.

Su meile,

Kūtvėla Baisinacionalistaitė

Trys Varšuvos dienos su Varšuvos miesto kortele.

Lietuvių kalba turi daug gražių ir prasmingų posakių. Štai kad ir "Kartą metuose ir lazda iššauna", "Pasitaikė, kaip aklai vištai grūdas" arba "Ateis ir į mano kiemą šventė". Visi šie trys posakiai tinka apibūdinti tam, kas ištiko Kūtvėlą 2014 metų rugiapjūtės mėnesį- jinai laimėjo loterijoje. Ne, ne toje, kur gaunama 450.000 eurų banke Nigerijoje, bet G+ socialiniame tinkle. Mano pamėgta autobusų firma Ecolines, su kuria važiavau į Balstogę dėka Autobusų Dienoraštis projekto, ir su kuria paskui kartu su mama keliavau į Bauskę, kartas nuo karto savo gerbėjus palepina bilietais. Štai ir man atsitiko du bilietai. Į kelionę susiruošiau su mama, kuri dabar atostogauja ir galėjo greitai susiorganizuoti, o be to, ir Varšuvos normaliai mačiusi nebuvo, tik tranzitu važiavusi. Tuoj Kūtvėla atidarys naują kelionių dienoraščio rubriką "Keliauk su mama, kai tau per trisdešimt". Be to, Ecolines autobusų niekada nenustosiu gyrusi, nes jie yra patogūs ir su įvairiu servisu (bet apie tai bus daugiau rubrikoje "Kas liko už kadro".).

Esu buvusi Varšuvoje 2012 m. Tada ji dar neturėjo miesto kortelės, ir aš iki šiandien jiems to negalėjau dovanoti. Dabar, matyt, teks, nes jau beveik metai laiko yra 72 val. trukmės kortelė-bilietas į dešimt žinomiausių ir lankomiausių Varšuvos muziejų. Man šį pasą maloniai suteikė Warsaw Pass vadybininkas.

Varšuvos miesto kortelė.

Mes gyvenome netoli vieno iš Varšuvos simbolių- Kultūros ir Mokslo rūmų arba "Stalino kumščio". Šiame pastate yra įsikūręs Warsaw Pass ofisas ir turizmo informacijos centras. Mes planavome panaudoti šį pasą keliaujant turistiniu Hop on-Hop off autobusu, bet iki jo išvykimo dar turėjome laiko, todėl pasikėlėme į apžvalgos aikštelę ant šių rūmų stogo. Šis pastatas šiandien yra saugomas kaip istorinis paminklas, nors daugelis žmonių norėtų, kad jo čia nebebūtų. Labai panašius jausmus mes išgyvename dėl Žaliojo tilto skulptūrų-būti joms ar nebūti? Šis pastatas turėjo būti aukščiausias pastatas Lenkijoje, todėl apsimesti, kad šios "Stalino dovanos Lenkijos žmonėms" nėra, varšuviečiams buvo sudėtinga. Šiandien jis yra apsuptas moderniškų dangoraižių ir nebe taip bado akis, nors tebėra naudingas krypties rodiklis. Reikia pripažinti, kad jis yra savotiškai gražus pastatas. Apžvalgos aikštelė 30-jame aukšte yra turistų traukos centras. Į ją keliamasi liftu, į kurį telpa apie dešimt žmonių (jeigu tai ne mamos su vežimėliais, tada besikeliančių skaičius kardinaliai sumažėja), aukštų mygtukus spaudanti darbuotoja ir apsaugininkas. Pastaba: šiame turistiniame objekte galite sugaišti nemažai laiko, nes eilę pasikelti liftu patys matote. Nusileidimas vyksta tokiu pačiu principu.

Kūtvėla eilėje prie lifto į apžvalgos aikštelę.