Dievas sukūrė pasaulį per septynias dienas, bet ne Jis vienas moka taip greitai darbuotis! Projektas "Mes parvešime kruizinį laivą iš Olandijos į Maltą patys".

Though this be madness, yet there's method in it.- William Shakespeare.

Aukščiau bambos neiššoksi, sako protingi žmonės. Bet ar tikrai? 2015 m. gegužės 20 d. startavo analogų neturėjęs socialinis projektas. Mindaugas Statkus, Poilsis Maltoje tinklalapio autorius ir poilsio Maltoje organizatorius, įsigijo laivą turistams plukdyti. Naujoji verslo investicija, kurią reikėjo nugabenti į Maltą, buvo Olandijoje, ir nei viena Lietuvos logistikos kompanija nesutiko gabenti tokio nestandartinio krovinio. Keturių asmenų komanda (Mindaugas Statkus, žurnalistė Žydrė Dargužytė, latvis Timur Mjagkij, ir kapitonas Alan Clarke) nusprendė atsiraitoti rankoves ir kelnes (nes gali tekti gerokai sušlapti), numoti inkaru į logistikos kompanijas, ir pargabenti laivą patys.

"Mes galime tai padaryti!"- sako Jums šitas ežiukas.

Trys eksperimento dalyviai susitiko Eindhoveno oro uoste (kapitonas jų lauks prie Viduržemio jūros krantų) ir...projektas prasidėjo! Netrukus dvi tonas sveriantis laivas buvo sėkmingai pakrautas į puspriekabę, ir šio eksperimento dalyviai pajudėjo Šveicarijos link. Tai bus bene pirmas laivas visame pasaulyje, kurį jo savininkas parsigabeno pats (ar girdite, kaip kažkas šlama? Tai Gineso rekordų knyga!).

Kruizinis laivas pakrautas. 

Bet pasaulis ne be gerų žmonių: netrukus socialinio eksperimento dalyviai gavo pasiūlymą iš draudimo kompanijos "Balto Link" apdrausti laivą. Iki tol visos kompanijos, į kurias buvo kreiptąsi, laivo draudimu nuo nelaimingų atsitikimų rūpintis atsisakė. Galima drąsiai sakyti, kad "Balto Link" įėjo į draudimo istorijos vadovėlius. Po dviejų dienų nuo projekto pradžios šaunusis ekipažas kirto Italijos sieną. Italija pasitiko lietumi ir transporto kamščiais, bet be jų kaip žinotum, kad esi Italijoje ir artėji prie Neapolio? O nuo ilgapirščių ekipažas žadėjo gintis turimais golfo lazda, montiruote ir kuvalda, bet po draudimo kompanijos pasiūlymo nerimas dėl vertingo krovinio šiek tiek atslūgo.

Ketvirtąją projekto dieną ekipažas pasiekė mitais apipintą Sicilijos salą. Pakeliui teko išklysti iš kelio dėl kelio remonto darbų, o tada netikėtai užgęso variklis. Kokių priemonių ėmėsi ekipažas? Laivo savininkas Mindaugas Statkus tiesiog išlipo iš automobilio, persižegnojo, ir paprašė Jėzaus pagalbos. O kadangi Italija yra tikrų katalikų kraštas, netrukus ekipažas riedėjo toliau. Štai ir sakykite, kad stebuklų nebūna.

Keltu į Mesiną persikėlę ekipažo nariai keliavo iki Pozallo uosto, kur rytiniu keltu iš Maltos jų pasitikti atvyko kapitonas Alan Clarke. Kaip dažnai būna, dėka užmaršaus buvusio savininko, trūko kelių varžtų (šiek tiek primena surenkamų baldų pirkimą Senukuose, ar ne? Ten nusipirktame komplekte visada trūksta kelių varžtų.), bet netrukus laivas buvo jau pasiruošęs nuleidimui į vandenį.

Kruizinis laivas kranu bus nuleistas į vandenį.

Ir štai, gegužės 26 d., šeštąją kelionės dieną, kruizinis laivas pagaliau dugnu prisilietė prie Viduržemio jūros. Po nedidelio bandomojo pasiplaukiojimo, laivas ir socialinio eksperimento ekipažas paėmė kursą Maltos link.

Vėlų gegužės 26 d. vakarą kelionės galutinis tikslas (Mgarr miestelis Maltoje) buvo pasiektas.

Kruizinis laivas Maltoje ne jūržoles and dugno auginsis, o po tokį grožį turistus plukdys.

Planuota trijų valandų kelionė užsitęsė, nes variklis perkaito ir pradėjo veržtis vanduo. "Skandinavų gamintojo "Elan" laivas yra labai saugus ir patikimas, bet jis skirtas trumpiems pasiplaukiojimams netoli kranto,"- sakė "Ocean Plastic" vadovas Zacco Concetto, kurio komanda Sicilijoje nuleido laivą į vandenį. Laimei, patyręs kapitonas sugebėjo suvaldyti krizę. O kelionę dabar jau tolimojoje Olandijoje pradėję ekipažo nariai prisiminė, kas tai yra normali lova.

Taip atrodo nugalėtojai.

Man priekabiai kamantinėjant projekto ryšių su visuomene atstovę Žydrę, kuri man maloniai leido čia panaudoti jos darytas nuotraukas, paaiškėjo nerimą keliantis faktas: laivas dar be vardo! Tiksliau, yra senasis vardas, bet dar neaišku, ar jis bus paliktas, o gal visgi laivas bus pervadintas. Interneto platybėse jau nuvingiavo nepatvirtinta informacija apie būsimas krikštynas, bet visuomenė manęs asmenyje išlieka susirūpinusi. Argi ne miela būtų lietuvių turistams Maltoje plaukioti kruiziniu laivu Cepelinas? Arba Žalgiris? O gal Vytautas Didysis?

Ir kodėl aš iš viso rašau apie šį projektą? Nors jame tiesiogiai dalyvavo tik keturi asmenys, bet netiesiogiai jis palietė labai daug žmonių, kurie susidomėję ir sunerimę sekė šią kelionę, netgi visišką avantiūrą, galima sakyti. Šie keturi žmonės per savaitę laiko pademonstravo tą dozę užsispyrimo, kurios mums dažnai labai trūksta tam, kad pasiektume užsibrėžtą tikslą, o ne trypčiotumėme vietoje ir verktume, kad valdžia bloga, alga maža, viršininkas siurbėlė. Nieko šiame pasaulyje nėra neįmanomo, kai yra reikiamas nusiteikimas ir gera komanda (su nedidele išimtimi, nes kelnes per galvą mautis žmonija turbūt taip ir neišmoks, o visa kita- metodikos reikalas).

Eksperimentas dar nesibaigė, nes Timur dar turi grąžinti puspriekabę į Olandiją, o paskui jo laukia kelionė į Angliją. Raudonasis autobusiukas dar turi nemažai kilometrų atlaikyti, laikome kumščius!

Our doubts are traitors, and make us lose the good we oft might win, by fearing to attempt.-William Shakespeare.

Būkite šiuo pasakojimu įkvėpti didiems darbams, ir tegul Fortūna jums šypsosi.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, visokias avantiūras tiesiog dievinanti, Jūsų,

Kūtvėla Narsiširdaitė

Kas liko už kadro Maltoje?

Tradiciniu tapęs įrašas pabaigia Maltos pasakojimų seriją. Atsiprašau, kad užtrukau taip ilgai, kol jį paskelbiau, bet RL* atsitiko. Taigi, Malta. Prieš išvykdama girdėjau atsiliepimus, kad Malta nepatiko ne vienam ten apsilankiusiam lietuviui. Kadangi mano prisiminimai dar iš 2009 metų kelionės buvo tik geriausi, aš tik gūžčiojau pečiais. Bet dabar suprantu, kodėl Malta gali nepatikti.

Skrydis į Maltą yra mažiausia problema- iš Kauno kylantys Ryainair lėktuvai nugabena iki šios salos per maždaug 3 val 40 min. Iki Kauno oro uosto iš Vilniaus autobusų stoties veža Ollex firma.

Apgyvendinimas bus didžiausias galvos skausmas. Sala sėte nusėta kurortiniais miesteliais ir viešbučiais su bloga miego kokybe. Aš gyvenau Buggiba kurorte esančiame St. Paul's Bay miestelyje, mano viešbutis buvo orientuotas į pensijon išėjusių britų kontingentą, todėl diskoteka, kurios muzika skambėjo po visą pastatą ir dar toliau, baigdavosi vidurnaktį. Tautiečiai, kurie gyveno Valetoje, po savo langais muziką girdėjo iki 05.00 val. ryto. Viešbučių kainos ir apgyvendinimo sąlygos- kiekvienam pagal kišenę ir pageidavimus, bet savąjį išsirinkau pas Urkis Travel.

Pervežimas iš oro uosto į viešbutį ir atgal Maltoje gali būti užsakytas per Airport transfers arba įvairias kelionių agentūras. Jeigu atvyksite vėlai naktį, geriausia užsisakyti pervežimą iš anksto, bet dienos metu oro uostas yra gerai pasiekiamas ir viešuoju miesto transportu iš bet kurio salos kampelio.

Viešasis transportas Maltoje yra nebrangus, bet lėtas ir retas. Jeigu autobusas bus pilnas, vairuotojas nesustos stotelėje paimti naujų keleivių, ir tai gali kartotis tol, kol jums iš padų į šaligatvį šaknys išaugs. Reikiamas autobusas sustabdomas ranka, panašiai kaip stabdydavome mikriukus, o norintys išlipti spaudžia raudoną mygtuką dar prieš privažiuodami stotelę. Savaitės bilietas kainuoja 6.50 EUR, galima nusipirkti iš vairuotojo. Daugiau informacijos ieškokite Malta Public Transport svetainėje.

Bevielis internetas yra prieinamas tam tikruose taškuose nemokamai, kaip ir didesniuose viešbučiuose ar restoranuose, bet labai gali būti, kad kai kuriuose viešbučiuose jo nebus, arba bus mokamas.

Ir gyventojai nenusiteikę dalintis.

Maistas Maltoje yra nuostabus, ypač jeigu tai-ne Jūsų viešbučio pusryčiai. Savaitės pabaigoje į kiaušinius žiūrėti nebegalėsite. Tačiau drąsiai ragaukite jūros gėrybių patiekalus, sraiges, triušieną (pastarosios paragauti nedrįsau, nors atsiliepimai buvo geri). Maltos ir Gozo vynas manęs nesužavėjo, bet gerti galima. Valgyti restoranuose nėra pigu, karšto patiekalo kainos svyruoja 13.00-16.00 EUR ribose. Yra nebrangių supermarketų, taipogi galima nebrangiai pasigardžiuoti šviežių vaisių salotomis nuo lauko prekystalių.

Suvenyrai gana kičiniai, pagaminti Kinijoje. Keramika labai panaši į Sicilijos dirbinius. Norintys ko nors autentiško tegul ieško prieskonių turguose, filigrano juvelyrikos, likerių ir uogienių iš vietinių žaliavų, nėrinių. Gerų suvenyrų ir kainos geros- auskarų pora gali kainuoti nuo 20 EUR. Nenusivilsite įsigiję receptų knygą.

Lankytinos vietos. Muziejai nepigūs, 5-10 EUR už bilietą, bet galbūt ne visi tokie modernūs ir turtingi, kaip esame įpratę, bet bent jau šventyklas aplankyti reiktų. Norintys sutaupyti gali pasiskaityti daugiau apie Malta Pass ir Malta Heritage Pass tipo bilietus. Daugelyje viešbučių veikia turistinės atstovybės, kur padės įsigyti įvairius ekskursinius turus po salą. Malta siūlo tiek daug turų, kad neapsiimu nė bandyti juos visus aprašyti- geriausia yra klausti vietoje. Tokie turai kainuoja nuo 25 EUR žmogui. Norintys gali vykti dienos kelionei į Siciliją, prie Etnos ugnikalnio.

Kalba yra anglų. Maltoje yra dvi kalbos: maltiečių ir anglų. Jeigu kai kur Europoje ir Izraelyje dar galima susikalbėti rusiškai, Maltoje to garantuoti negaliu, nors turistinis segmentas iš Rusijos yra pakankamai didelis. Tas vienos kalbos dominavimas tikrai gali sukelti nepatogumų vyresnio amžiaus lietuviams turistams, nemokantiems anglų kalbos, ypač bandant užsakyti kokias nors paslaugas ar ieškant informacijos.

Išlaidų išklotinė.

Skrydis: 420 LTL
Pervežimas: 36 LTL
Viešbutis: 630 LTL
Lankytinų vietų bilietai: Malta Pass su pristatymu 200 LTL, kiti bilietai 104 LTL
Transportas: savaitės bilietas 6.50 EUR, keltas į Gozo 4.65 EUR. Viso apie 40 LTL
Suvenyrai: 262 LTL
Maistas: trys vakarienės viešbutyje 30 EUR (apie 104 LTL), kitas maistas 255 LTL
Kitos išlaidos: 240 LTL

Viso: 2291 LTL

Dabar, žvelgiant iš šono, mane labai netenkina maistui išleista suma. Bet neatsilaikydavau nenusipirkusi kavos puodelio, pyragaičio, vaisių, o visa tai labai greitai susideda. Suvenyrams irgi išlaidos didesnės gavosi, nei kad būčiau norėjusi, bet dalis jų buvo lauktuvėms. Galima sutaupyti išties nemažai nesilankant muziejuose, nes pati sala yra kaip muziejus, galima grožėtis architektūra ir gamta. Jeigu man dar kada nors teks lankytis Maltoje, į muziejus jau neisiu.

Malta. 

Kodėl man nepatiko Maltoje? Visų pirma, didelės statybos labai keičia salos veidą ir netrukus čia bus antra Turkija su baseinais prie viešbučio ir viskuom įskaičiuotu. Salos autentika nyksta tiesiog akyse, auga šiukšlių kalnai, dingsta ramus miegas, viskas brangsta. Malta dar bando gelbėtis kviesdama kelionių tinklaraštininkus atvykti, pamatyti salą ir papasakoti savo gerbėjams apie savo patirtį, bet bijau, kad tikslinė tų tinklaraštininkų auditorija ir bus ta, kuri galutinai sunaikins šią salą.

Važiuokite į Maltą dar du metus, o paskui-viskas, Rojus užsidaro.

Su meile ir giliu liūdesiu širdyje, Jūsų

Kūtvėla Mikaldapranašaitė

*RL- mano studijų laikais taip buvo vadinamas Real Life- gyvenimas ne virtualioje erdvėje.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Audra prie Blue Grotto ir 14 kilometrų palei Grand Harbour arba Kaip Kūtvėla šventė savo gimtadienį.

Toks kritinis momentas tinklaraštininkės gyvenime- angliškus pavadinimus nuo šiol rašysiu angliškai, tepasiunta visi, kam nepatinka. Visų pirma, originalo kalba jie geriau skamba. Lietuvių kalba yra puiki kalba, turinti tuntus žodžių nusakyti judėjimui ( judėti, eiti, bėgti, pulti, skirsti, trepsėti, šlepsėti, krebždėti, krutėti, slinkti, judintis, nešti užpakalį, drožti, kulniuoti, pleventi, nešti kudašių, kilnoti kojas, prisitrinti pūsles ir t.t.), kai normalioje anglų kalboje visa tai puikiai atitinka vienas žodis "go". Sakau normalioje, nes visi išvardinti lietuvių kalbos veiksmažodžiai turi savo atitikmenis anglų kalba, bet joks sveiko proto anglas jų nevartos, jeigu galima pasakyti paprasčiau, o tikrai galima. Visų antra, iškyla grynai laiko gaišimo krapštant smegenis ir ieškant tinkamo atitikmens problema. Štai kad ir praeitame reportaže iš Gozo minėtas Azure Window. Su "window" problema menka, langas ir Lietuvoje langas, bet su "azure" jau sudėtingiau. Čia ne mėlynas, ir net ne žydras langas, o vat būtent azūrinis. Su "harbour" vėlgi savi niuansai- kodėl ne "port"? Anglų kalboje žodis sugeba užkoduoti prasmę, kurią atrandi tik atsivertęs normalų klasikinį aiškinamąjį žodyną, ir tarp "harbour" bei "port" gali slypėti prasmės bedugnė, kurią bandytų klaidingai uždengti lietuviškas žodis "uostas". Ir aplamai apie vertimų dos ir donts žmonės daktaro disertacijas rašo, todėl labai čia nesiplėsiu.

Kiekvienais metais per savo gimtadienį stengiuosi kur nors išvažiuoti. Taip pasidarau sau dovaną ir išvengiu prievolės gimtadinėti su tostais, balta staltiese ir dar baltesne mišraine. Gimtadienio šventimas man yra trauma nuo vaikystės, todėl  dabar labai džiaugiuosi galėdama pabėgti nuo sveikinimų lavinos ir neatsakinėti į skambučius (išskyrus mamos, nes, nu.). Ir štai kaip tik dieną prieš išvykimą iš Maltos ir išpuolė mano gimtadienis. Iš pradžių buvau planavusi tą dieną kopti į Etnos ugnikalnį, bet žmogaus planai skirti tik Dievui prajuokinti, todėl likau Maltoje. Ryte sugaišau kokias dvi valandas, kol iš viešbučio pavyko atvažiuoti iki Valetos, o iš jos- iki mažo miestelio Žebbug, iki kurio nuo Valetos yra vos šeši kilometrai, bet autobusas vingavo vos ne pusę valandos, o iš to Žebbug dar reikėjo važiuoti kitu autobusu iki Blue Grotto. Kol trepokavau aplink stotelę Žebbuge, įsišnekėjau su trimis ispanais turistais. Jie atskrido trim dienoms, tai lakstė kaip įkirpti po salą, kad viską pamatytų. Aš išlipau prie Blue Grotto, o jie nuvažiavo toliau prie šventyklų. Deja, diena prasidėjo nekaip, nes visą savaitę laukta audra ėmė ir atsitiko šiandien. Na, tikra audra jos nepavadinsi, bet bangavo nemaloniai.

Blue Grotto yra kažkur ten.

Čia esančios olos, kurias galima aplankyti laiveliu, ir saulėtekio žydrai nudažomas vanduo vilioja turistus, todėl yra sukurta nedidelė infrastruktūra su atovėjimo aikštele, švariai užlaikomu nemokamu tualetu, kavine, suvenyrų parduotuvėmis, pasiplaukiojimais laiveliu.

Laiveliai į Blue Grotto. 

Prieplauka. 

Tokio bangavimo jau užtenka, kad laiveliai neplauktų.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Plaukiame į Gozo salą.

Gozo sala yra turbūt geriausiai reklamuojamas Maltos turistinis produktas, ir ne be reikalo. Šiandien teko keltis taip anksti, kad net viešbučio registratūroje naktavojęs darbuotojas krūptelėjo, ir tada reikėjo dar su tamsa vingiuoti per pusę salos autobusu iki kelto. Prie stotelės įsikūrusi nedidelė kepyklėlė jau traukė iš krosnies karštus pyragėlius ir skaniais kvapais gundė belaukiančius autobuso į įvairius salos viešbučius vykstančius darbuotojus. Didelė problema buvo mano visiškai prarastas balsas- kosulys nepasidavė vidiniam ir išviršiniam trynimui spiritu ir šiandien visiškai atėmė man balsą. Keltas į Gozo pusę nemokamas, bet grįžtant reikia apmokėti kelionę į abi puses (nepilnai 5 EUR).

Išvykstame.

Kūtvėla keliauja į Gozo. 

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Sodų, auskarų, ir šventyklų diena.

Kadangi mano atostogos tiesiog vėju švilpė, vis likdavo tai šis, tai tas nepamatytas. Šiandien į planą sugrūdau viską, ką buvo galima sugrūsti pagal transportą, darbo laiką ir geografiją. Vakar aplankytus Parizio šeimos rūmus buvau suplanavusi derinti su Villa Bologna, nes abudu miesteliai buvo ant to paties autobuso trąsos, bet, kaip jau rašiau praeitame reportaže, tokį planą teko pakoreguoti, ir šiandienai liko tik Villa Bologna. Ja susidomėjau radusi labai gražiai išleistą reklaminį lankstinuką kažkuriame turizmo informacijos centre. Jeigu tik kur nors yra rūmai/vila/dvaras ir sodas, tai yra garantija, kad anksčiau ar vėliau čia apsilankys Kūtvėla.

Šią vilą 1745 m. pastatė Fabrizio Grech savo dukrai jos vestuvių proga. Nors pats ponas Grech ėjo labai atsakingas valstybines pareigas (buvo Didžiojo Magistro patarėjas), iš jo buvo šaipomąsi dėl to, kad žmogus buvo jis turtingas, tik žemos kilmės, neturėjo net šeimos rūmų. Šis Villa Bologna (Bologna buvo jo žento pavardė) projektas turėjo nutildyti visus kritikus. 1890 m. vilą paveldėjo to meto garsus politikas seras Gerald Strickland, Maltos ministras pirmininkas ir atstovas JK Bendruomenių rūmuose. Likęs našliu, jis vedė Margaret Hulton, turtingą paveldėtoją, kurios pageidavimu buvo įkurti sodai. Senos arklidės 1950 m. buvo paverstos keramikos dirbtuvėmis. Šiuo metu vila priklauso ponui Gerald de Trafford, sero Strickland anūkui. 2012 m. buvo gautas ES finansavimas vilos atkūrimo darbams.

Išlipau iš X3 autobuso prie įėjimo į San Anton sodus, kur šiek tiek paklaidžiojau ieškodama įėjimo į vilą. Tiesą sakant, nesu tikra, ar ten ir turėjo būti autobuso sustojimas, ar vairuotojas mane, kaip vienintelę susirūpinusią turistę autobuse, tiesiog išsodino ten, kur pasakiau važiuojanti- į San Anton Gardens; maltiečių autobusų vairuotojai dažnai taip daro. Mane pasitiko labai maloni mergina, apibilietavo, davė vietovės planą ir planšetinį kompiuterį su maršruto komentarais. Taip apginkluota, porą kartų pasiklydusi keramikos dirbtuvės labirintuose, ištrūkau į pirmykštės gamtos valdomus sodus. Apsilankymas šioje viloje man paliko labai keistą įspūdį. Jeigu Jūsų žmona pradėtų zyzti, kaip jai norisi nuosavo žemės lopinėlio, kur jinai galėtų pasisodinti eilę morkų ir eilę salotų, atveskite ją čia- visas noras praeis. Soduose plušėjo du žmonės ir traktoriukas, bet rezultato nesimatė. Žinoma, gamta čia tokiame klimate visli, todėl kova su piktžolėmis yra amžina. Vila tvarkoma iš pagrindų, bet arti ir akėti čia reiks dar ilgai. Lankstinukas buvo labai apgaulingas. Bet kad jau atėjome, tai apsižiūrėkime.

Pergolės su vynuogėmis. Neatsilaikiau, užsikišau vieną už žando-saldi. 

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Pusiau skusta, pusiau lupta diena saloje arba Kaip Kūtvėla liko ant uolienos.

Pensininkų ir reabilitacijos reikalingų asmenų Rojuje Maltoje turizmo paslaugos yra organizuojamos su britišku preciziškumu ir austriška kainodara. Ekskursijų, turų ir pramogų katalogus kūrenant būtų galima prasilaikyti ne vieną žiemą Lietuvos kaime, rodant špygas šilumininkams. O aš šiandien nusprendžiau išbandyti tame turistiniame spame pirmaujantį Malta Sightseeing Hop on-Hop off autobusą. Jų yra trys maršrutai: šiaurinėje salos dalyje, pietinėje salos dalyje ir Gozo saloje. Į Malta Pass yra įtrauktas vienas maršrutas pasirinktinai (kaip paaiškėjo vėliau, su tos dienos bilietu galima naudotis tiek šiauriniu, tiek pietiniu Maltos autobusu). O kad turistams visai galvos susisuktų, konkuruojanti firma pasivadino Sightseeing Malta Hop on-Hop off. Pagrindinis šito autobusinio turo gėris yra tame, kad yra transferinis autobusas, kuris surenka turistus iš viešbučių ir pristato į turo pradžios tašką Valetoje. Ilgai dvejojau dėl šio turo, nes transferinis autobusas išvyksta 8.00 nuo gretimo viešbučio, o tai reiškia, kad lieku praktiškai be pusryčių (kurie įskaičiuoti į kambario kainą, o tai yra būtina juos suvalgyti, net jeigu žiūrėti į tą kiaušinienę nebegali). Bet kombinacija "transportas ir lankytinos vietos, kurios įeina į Malta Pass" godumo varžybose visgi paėmė viršų, todėl ryte tik greitai nurijau dvi bulkutes ir nudūmiau į turistų surinkimo punktą. Kaip pasirodė-visai be reikalo, nes 8.10 autobusas sustojo paimti dviejų turistų prie mano viešbučio. Pazurgiau piktai mintyse. Paskui autobusas vingiavo po visą salą, kas nebuvo blogai, nes gavosi toks papildomas turas po apylinkes ir atradau, kad gyvenu netoli gražios promenados. Kai 9.30 autobusas atvyko į Valetą, prasidėjo likusios tos dienos nesąmonės.

Visų pirma, iš transferinio autobuso jisai pavirto pietinės salos dalies autobusu, ir absoliuti dauguma turistų kartu su Kūtvėla liko sėdėti savo vietose. Tai labai nepatiko maždaug dviems šimtams žmonių, kurie laukė įlipti į autobusą. Kadangi turo esmė yra per ausines klausyti pasakojimų, vairuotojas negali paimti daugiau keleivių, nei yra sėdimų vietų (na, nebent iš pasigailėjimo priima stovėti pirmame aukšte, nes antras aukštas yra atviras ir saugumo sumetimais stovėti draudžiama). Aš buvau nusižiūrėjusi penkias lankytinas vietas ir susiplanavusi pietų pertrauką žvejų miestelyje, todėl išlipau antroje stotelėje prie Tarxien šventyklų. Čia laukė ir antras netikėtumas, nes autobuso stotelė nebuvo pažymėta šios firmos ženklu, todėl teko nusifotografuoti ją, kad žinočiau, kur laukti sekančio autobuso. Svarbu atsiminti, kad šios firmos autobusai dažnai nestoja prie lankytinos vietos, todėl teks papildomai gaišti laiką jos ieškant. Taigi, su visais pasibėgiojimais pirmyn atgal, turėjau nepilnas 45 min. apibėgti Tarxien šventyklas. Kadangi jas buvau lankiusi praietą kartą, bent buvau rami, kad laiko tikrai užteks. Šiaip patarčiau į Paola miestelį atvykti savarankiškai ir aplankyti ne tik Tarxien šventyklų griuvėsius (6.00 EUR, nemokamai su Malta Pass), bet ir Hypogeum muziejų, bet bilietus į pastarąjį reikia užsakyti labai iš anksto.

Tarxien šventyklų kompleksą sudaro keturios megalitinės konstrukcijos, pastatytos tarp 3600 ir 2500 metų pr.m.e. ir pakartotinai naudotos tarp 2400 ir 1500 metų pr.m.e. Jas netikėtai aptiko vietiniai ūkininkai 1913 m. ir čia 1915-1919 m. vyko didelės apimties archeologiniai kasinėjimai. Vietovės tyrimai atskleidė, kokiu savotišku būdu buvo transportuojami didžiuliai akmens blokai į statybvietę. Vienoje iš šventyklų rastas krematoriumas rodo, kad šventyklos buvo naudojamos pagal šią naują paskirtį Bronzos amžiaus žmogaus kažkur 2400-1500 m. pr.m.e. Norintys detaliau pasigilinti į šventyklų archeologiją, gali įsigyti knygutę arba užsisakyti gidą.

"Kaip tai negalima drąskyti?"

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos.

Tarxien šventyklos, Paola, Malta.

Tarxien šventyklos.

Kūtvėla Tarxien šventyklose, Malta.

Jeigu esate Maltoje pirmą kartą, bet kokias šventyklas pamatyti reikia. Įdomu pažiūrėti, kaip ikikrikščioniškais laikais žmogus sugebėjo statyti sudėtingas konstrukcijas savo dvasiniams poreikiams tenkinti. Jeigu tai pirmas Jūsų kartas Maltoje, skirkite Paolai gerą pusdienį-apžiūrėkite jos gražią bažnyčią, Tarxien šventyklas, ir Hypogeum (bilietus rezervuoti būtina labai iš anksto). Jeigu tai bus Jūsų pakartotinė kelionė į Maltą, šias švenyklas galima ir praleisti, nes dydžiu ir vietovės pasirinkimu jos neprilygsta kitoms salos šventykloms (kurių ir bilietai brangesni).

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Tylusis miestas Mdina.

Į Mdiną važiavau su šventa misija. Kai lankėmės Maltoje pirmą kartą 2009 m., Mdinoje pirkome filigrano auskarus. Vakar turėjau progą apžiūrėti Valetos juvelyrų siūlomus papuošalus, bet niekas akin nekrito, todėl nusprendžiau bandyti laimę Mdinoje. Be to, Mdina tada paliko man labai gerą įspūdį. Tačiau šios kelionės metu supratau, kad Mdinai ir Rabatui reikia bent dviejų dienų, norint aplankyti visas čia esančias turistines atrakcijas. Atradau kai ką naujo, į ką neatkreipėme dėmesio praeitoje kelionėje.

Kėliausi ir pusryčiavau anksti, nes diena nusimatė intensyvi. Iš mano viešbučio St. Paul's Bay rajone iki Mdinos geriausia nuvažiuoti X3 autobusu, kuris veža iki oro uosto, bet čia su sąlyga, kad autobusas sustos tavęs paimti-jeigu jis pilnas, nė nesulėtins greičio. Jau turbūt pastebėjote, kad ši pasakojimų serija pavadinta "Paskutinis Rojaus pasispardymas". Kai įdienojus atvyko turistiniai autobusai, ir visa ta kliksinti fotoaparatais orda pajudėjo Mdinos link, man pakirto kojas iš siaubo. Iki dantų ginkluota ir apsvaigusi žudyti Suleimano Didžiojo armija yra niekas, absoliutus nulis, palyginus su šituo siaubu. Čia ir supratau, kad atsargiai, Rojus užsidaro. Dar liūdniau, kad autoritetingas kelionių knygų leidėjas Lonely Planet įtraukė Maltą (Valetą) į būtinų aplankyti 2015 metais krypčių sąrašą. Beje, Lietuva irgi įtraukta. O auskarų visgi neradau. Jų, žinoma, buvo, bet ne tokių, kuriuos norėčiau nešioti. Bet pati Mdina vis tiek yra gėris.

Miesto vardas keitėsi ne kartą, bet geriausiai jį apibūdina viduramžiais naudotas "Citta Notabile". Nuo XII a. Mdinoje gyveno ispanų, siciliečių, normanų kilmingos šeimos, o dar anksčiau čia buvo romėniškas miestas Melita. Mdinos architektūra yra arabiško stiliaus, nes arabai ją valdė 871-1091 m. iki normanų atėjimo. Mdina buvo miestas-tvirtovė, todėl šiandien turistus pirmiausia ir pasitinka jos gynybinės sienos. Miestas yra nukentėjęs nuo žemės drebėjimo XVII a., po kurio jame atsirado naujos barokinės architektūros statinių. Šiandien čia uždraustas automobilių eismas (išskyrus kelias išimtis) pelnė miestui Tyliojo pravardę. Visas kompleksas atrodo taip: ant aukšto kalno, apsuptas gynybine siena, stovi miestas, kurio dominuojantis katedros kupolas matomas iš tolo. Ta dalis, kuri yra apsupta gynybine siena, vadinasi Mdina, o ta dalis, kuris neapsupta gynybinės sienos, vadinasi Rabat. Iš tiesų, galima pasiklysti, nes Rabat yra labai daug Maltoje. Tai yra arabiškas žodis, reiškiantis "priemiestis" ( o "Mdina"- "miestas").

Mdinos vartai su liūtais.

Gynybinis griovys vakar, rekreacinė zona šiandien. 

Liūtų vartai.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Maltos sostinė Valeta- savo įkūrėjo vertas palikimas.

Nekas, kai kelionę pradedi oro uosto duty free alkoholio skyriuje, bet į žadėtus +27'C išskridau iš darganotos Tėvynės peršalusi kaip reikalas. Perkant plastikinį buteliuką brangaus gėrimo grynai glandų išorinio įtrynimo tikslams, reikėjo pateikti skrydžio dokumentus. Tai dabar visi skrydžių saugumai žinojo, kad tokia dorų intencijų moteriškė kaip Kūtvėla ne tik kad skrenda į Maltą, bet dar ir alkoholio vežasi. What a terrific start.

Už brangiai, bet veiksmingai. 

Iš oro uosto buvau užsisakiusi pervežimą į viešbutį, kur maždaug 23.30 vietos laiku (Malta gyvena viena valanda atgal nei mes) dar pasilepinau vonios procedūromis. Man baisiai nepatinka tie naujoviniai viešbučiai, kur yra tik dušas arba taip vadinamas šlapkambaris, todėl su malonumu išsiturškiau karštame vandenyje. Taip, Kūtvėla yra tokia sibaritė, švaistanti pasaulio atsargas savo malonumams. Miegodama naudojau paklodę Egipto mumijos stiliumi, nes buvo neapsakomai tvanku. Tiesa, paryčiais visgi užsitempiau storesnę kaldrą. Po pusryčių, kuriuos sudarė pienu užpilami dribsniai, kelių rūšių duona, sviestas, drebučiai, kava, arbata, sultys, virti kiaušiniai, kepti kiaušiniai, kiaušinienė, kepti pomidorai (fui), pupos pomidorų padaže (fui x 2) ir apelsino ketvirčiai, dar turėjau nueiti į susitikimą su savo turistiniu sąvadautoju. Šiaip nebuvo privaloma, bet smalsumas nuvedė.