Kas liko už kadro Lvove?

Jau įspūdžiai susigulėjo ir galiu pasakyti, kad ši kelionė man labai patiko. Šiame įraše pateikiu praktiškas pastabas būsimiems keliautojams.

Kelionė. Šio įrašo publikavimo metu iš Lietuvos į Lvovą nuvykti galima dviem būdais.
1) Ecolines firmos autobusu (kelionės trukmė 14-17 val. pagal situaciją pasienyje)
2) Ukraine International Airlines lėktuvais (skrydis trunka apie dvi valandas)

Apgyvendinimas. Lvove yra viešbučių ir hostelių, todėl kiekvienas ras variantą pagal savo kišenę. Aš pasirinkau hostelį dėl savo biudžeto, nes viešbučių kainos man bendrame kainų fone pasirodė išpūstos. Tačiau Lvovas yra labai turistinis miestas, todėl daug autobusų su lenkais ir vokiečiais nakvoja čia, tai ir kainos laikosi. Už septynias naktis bendrame moterų kambaryje mokėjau 25 EUR iš viso, paskui už kelis eurus prasitęsiau paskutinį pusdienį.

Miesto transportas. Mieste važinėja tramvajai ir autobusai. Mokama vairuotojui kiekvieną kartą įlipant. Autobusas kainuoja 4 grivinas ir bilietų nėra, tramvajus kainuoja 2 grivinas ir bilietą reikia pažymėti komposteriu (galima pirkti keletą bilietų ateičiai). Nėra dienos bilietų ar e-kortelių, viskas tik grynais ir smulkiais. Transportas senas ir nuolatos pilnas žmonių, gatvėse baisūs kamščiai. Tarpmiestiniai autobusai-panašaus baisumo. Tačiau nuveža kur reikia ir tai svarbiausia, ar ne?

Kalba. O, vargeli. Tik ukrainietiškai. Labiau turistinėse vietose kalba šiek tiek angliškai arba rusiškai (nenoriai), todėl gali kilti sunkumų. Šiaip kelio klaustis bandžiau rusiškai, man atsakydavo ukrainietiškai ir nepaklaidino. Labai Ursulijus Lepečkojauskas su mūsų trispalve pagelbėjo. Taip kad pasimokykite bendrų frazių ukrainiečių kalba prieš kelionę.

Nemokamas wi-fi. Miesto centras gerai dengiamas nemokamu wi-fi, toliau nuo centro jau sunkiau, visos prieigos su slaptažodžiais. Kavinėse beveik visose yra wi-fi, kartais irgi su slaptažodžiu. Hostelyje-puikus greitis. Jeigu neketinate žaisti Ingress mieste, tai nereikia pirkti naujos kortelės.

Draudimas. Ukraina nėra ES šalis, todėl mūsų turima ES draudimo kortelė negalioja. Aš išsiėmiau kelionės rizikų draudimą ir ramiai sau keliavau. Man pasiūlė tikrai gerą kainą mano pasirinktam rizikų paketui. Jeigu į kalnus važiuosite-verta pagalvoti apie draudimą rimčiau.

Maistas. Labai, labai geras, skanus naminis maistas. Kainos pribloškia savo mažumu- gerai papietauti Chata Puzatoje nekainuoja 2,5 eurų. Mieste pilna skanių desertų, kaip jau turbūt supratote iš nuotraukų. Supermarketuose galima nusipirkti visko, įskaitant karštu vandeniu užpilamus makaronus. Didelis pliusas buvo tai, kad ėjau valgyti ir nežiūrėjau į kainas, o valgiau sočiai.

Pinigai. Vilniuje 1 euras konvertuojamas į 25 grivinas, Lvove- į 28 grivinas. Yra bankomatai, bet išgryninimas už komisinį mokestį, žiūrint kur bankomatas, 20-40 grivinų už transakciją. Daug kur galima atsiskaityti bankine kortele.

Lankytinos vietos. Lvove yra virš 50 muziejų, todėl kiekvienas ras ką pamatyti, orientacinė bilieto kaina- iki 20 grivinų.

SAUGUMO SITUACIJA. Truputį jaučiasi, kad karas. Moterys hostelyje buvo iš Odesos, tai kalbėjomės ir jos verkė. Bažnyčiose yra žuvusių Ukrainos karių nuotraukų, prie kurių degamos žvakutės ir nešamos gėlės. Lyčiakovo kapinėse kasamos šviežios duobės. Geresnių restoranų čekiuose įmušama 1 grivina armijai remti. Asmeniškai nepatyriau jokio nesaugumo vaikštant gatvėmis ar keliaujant. Žinoma, rekomendacijos kaip visur-nevaikščioti sutemus su brilijantais, negerti iki sąmonės netekimo, neiti į neaiškius striptizo klubus ir aplamai naudotis galva.

Suvenyrai iš Lvovo.

Ką parvežti namo? Lvove galima nusipirkti gražių indų iš molio, siuvinių iš skiaučių, kavos, šokolado, konjako Šabo, juvelyrikos dirbinių iš stiklo, tualetinio popieriaus su Putinu ar naminukų su mūsų trispalvės maikutėmis. Yra kičo, yra meno, reikia tik pasidairyti, kainos irgi labai priimtinos. 

Išlaidų išklotinė (apvalinant į didėjimo pusę):

Ecolines autobusas: 18 eurų į abi puses (akcija).

Draudimas Ukrainoje: 9 eurai (medicininis ir nelaimingų atsitikimų, asmeninis pasiūlymas).

Apgyvendinimas: 7,5 naktys už 28 eurus, be pusryčių, bendras moterų kambarys. 

Transportas Vilniuje iki stoties ir atgal: 4 eurai, visuomeninis transportas. 

Konjakas Šabo, 5*, 3  vnt po 0,25 litro: 8 eurai.

Transportas Ukrainoje: 4 eurai (iš viso).

Maistas Ukrainoje: 50 eurų (kavinės, supermarketas).

Lankytinų vietų bilietai: 13 eurų.

Ekskursijos: 14 eurų (į Karpatus ir į požeminį Lvovą).

Suvenyrai: 36 eurai.

Bilietas į "Aidą": 4 eurai.
Smulkios išlaidos be čekių: 10 eurų.

Viso: 198 eurai. 

Kūtvėla

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kokias paslaptis slepia Lvovo požemiai?

Šiandien buvo paskutinė viešnagės Lvove diena. Nors iš hostelio išsiregistruoti reikėjo iki pietų, dar vakar už pusę kainos (75 grivinas) prasitęsiau savo lovos ūkio rezervaciją iki vakaro, nes mano autobusas namo buvo tik 20.35- na, bent aš taip maniau. Norėdama naudingai išnaudoti likusį laiką, užsisakiau ekskursiją po Lvovo požemius. Tiesa, tai buvo ekskursija po Lvovo senamiestį su keliais požemiais, nes realių požemių ieškoti reikia su "digeriais". Buvo visai nieko. Grupė buvo didelė ir tik aš viena užsienietė, bet pavyko paprašyti, kad gidė pasakotų rusiškai, tai tikrai buvo naudinga ir pažintinė ekskursija.

Savaitgaliais Lvove būna daug turistų.

Lvovo kavos namai,

Žadėjau atskirai papasakoti apie Lvovo kavą. Tai, kaip pasakojo mūsų gidė, šituose kavos namuose maišai iš Kolumbijos ir Brazilijos, o kava tai vietinė, iš Lvovo kavos kasyklų, kuriose galima paragauti degančios kavos.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kūtvėla keliauja į Karpatus.

Ekskursijos Lvove- atskira tema. Turgaus aikštėje senamiestyje vaikšto žmonės su liemenėmis, ant kurių užrašyta "Ekskursijos", ir gaudo turistus. Tai yra, ne tu ieškai ekskursijos, o ekskursija ieško tavęs, ir randa. Taip aš tiems veikliems agentams ir pasidaviau, nes norėjau bent akies krašteliu pamatyti Karpatus. Tai, kad ekskursija (ir jos pardavimas) vyko tik ukrainietiškai- menka smulkmena. Sutartu laiku aš su termosu ir užkandžiais kuprinėje (oi kaip pravertė tas termosas dar iš namų pasiimtas, "Tatonka" firmos, karštį bene parą laiko išsaugoja). Mūsų buvo šeši turistai į Karpatus, bet kai nuvedė į autobusą, tapome grupe virš trisdešimt. Pasiprašiau savo kaimynės, kad man išverstų esminę informaciją- sustojimo laikai, saugumo įspėjimai, etc. Autobusas buvo su nuolat rasojančiais langais, bet veikė šildymas.

Pirmasis sustojimas- į WC ir kavos. Veikė wi-fi. Ta prasme, kavinėje.

Įvažiavimas į nacionalinį parką žmogui kainuoja 6 (šešias) grivinas. Taip, tokios yra kainos ten dabar. Pirmiausia gidas mus veda prie gyvo vandens. Prieš tai dvi dienas lijo beveik be perstojo, todėl visur dumblas. Moterys nepatenkintos zurgia, kad jų niekas neįspėjo, o gido patarimas prisiminti, kad į kalnus važiuoja, nedaro joms įspūdžio. Iš tiesų dumblo sočiai.

Lieptas per sraunų upelį.

Nedrąsiai vienas po kito einame virš upės.

Altorėlis.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kas sakė, kad alus su šokoladu nedera?

Spalio 14 d. Ukrainoje yra paskelbta Ukrainos gynėjo diena, todėl kai kurios lankytinos vietos ar privačios įstaigos gali nedirbti. Ši šventė įvesta tik 2014 m., todėl nusistovėjusios tvarkos šiuo klausimu dar nėra. Man pasisekė, nes visos suplanuotos šiandien pamatyti lankytinos vietos dirbo. Ši diena sutapo ir su religine švente Pokrova. Tai yra Rytų apeigų bažnyčių šventė, ir jai skirtose ikonose Marija savo apsiaustu dengia, t.y. gina- pokrivajet- žmones ar šventuosius. Rytas skendėjo rūke, bet nuo to miestas tik gražesnis pasidarė, mistinis toks. Krikščionybės citadele vadinamas Šv. Jurgio unitų katedra (1744-1760 m.) atrodė labai įspūdingai.

Šv. Jurgio katedra.

Ši bažnyčia svarbi tuo, kad čia 1700 m. buvo paskelbtas Lvovo stačiatikių dvasininkijos sutikimas pripažinti Vatikano viršenybę, t.y. atsirado unitų arba graikų-katalikų bažnyčia. Tai yra ir viena gražiausių Lvovo bažnyčių.

Rūkas dengia Šv. Jurgio bažnyčią.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Intriguojanti pažintis su idealiu miestu Žovkva.

Technologijų pažanga yra nuostabus dalykas, pasakysiu aš jums. Vakar gulėdama po patalu hostelyje savo išmaniuoju telefonu sugebėjau Žovkvos miestelio turistinę informaciją konvertuoti į PDF failą, kurį išsaugojau telefone ir jam nebereikės interneto. O ryte, lietui vėl kaupiantis, panaudojau visus keliautojo instinktus ir susimedžiojau reikiamą autobusą iki stoties, iš kurios išvyksta Žovkvos krypties autobusai. Šį kartą čia buvo ir bilietų kasos, ir nedidelė laukiamoji salė, ir netgi elektroninis tablo. Žovkva yra populiari kryptis ir vietiniams gyventojams (apie 30 km. nuo Lvovo), todėl ir transporto nereikėjo ilgai laukti. Žovkvos miestelį pasirinkau iš keleto dienos kelionės variantų, ir neapsirikau.

Čia vairuotojai dar mėgsta kilimus,

Žovkvos miestelį įkūrė Stanislavas Žolkevskis 1594 m. pagal Renesanso laikotarpio idealaus miesto sampratą. Žolkevskis buvo kilęs iš senos ukrainiečių giminės ir buvo etmonu bei ATR kancleriu, be to-talentingu karvedžiu, diplomatu ir rašytoju. Jis išgarsėjo savo karinių žygių į Maskvą (1610 m.) ir Cecorą (1620 m.) metu. Cecoros kampanijos metu jis ir žuvo, eidamas 73 metus. Žovkvoje gyveno etmonas Bogdanas Chmelnickis, metropolitas Peteris Mohyla, Žolkevskio palikuonis Jonas Sobieskis. Pirmojo pasaulinio karo metais išgarsėjęs rusų aviatorius Petras Nesterovas čia žuvo oro reido metu. Iš pirmo žvilgsnio Žovkva nesiskiria nuo kitų apleistų Ukrainos miestelių. Tik išlipus iš autobuso akis ima badyti apleisti pastatai, šiuo atveju- buvusi žydų sinagoga.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kalafioro galva keliauja į Zoločivą.

Šiandien buvo viena iš lietingųjų dienų, ir aš, žinoma, nesėdėjau hostelyje, vietoje to ryte susipakavau Ursulijų Lepečkojauską ir lietsargį, o tada užsiplikiau puodelį arbatos pusryčiams. Beveik iki pat man reikiamos autobusų stoties Nr. 6 (Lvove yra kelios autobusų stotys, aptarnaujančios skirtingas kryptis) labai patogiai kursavo tramvajus. Didelis Lvovo trūkumas yra infrastruktūros apleidimas. Autobusų stotyje nėra normalios laukimo platformos, kur būtų galima nusipirkti bilietą, sužinoti tvarkaraštį, nueiti į tualetą ar panašiai. Štai vaikščiojau ratais ir ieškojau, kuris autobusas išvyksta į Zoločivą. Laimei, pasitaikė tokia ukrainietė, kuriai irgi reikėjo ten pat, taigi ji kaipmat surado mums reikiamą autobusą. Išvykome trise (mes dvi ir vairuotojas), bet paskui iš tarpinių sustojimų prisirinko žmonių ir į Zoločivą už 1,5 val. atvykome pilnu autobusu.

Taip Lvove žmonės laukia autobuso.

Iš Lvovo yra dienos kelionė į taip vadinamą "Auksinę pilių pasagą", t.y. Olesko. Pidhiritsi ir Zoločivo pilis. Iš jų mane labiausiai intrigavo Zoločivas, todėl padariau klaidą ir vietoje tokios kelionės su agentūra pasirinkau patyrinėti vieną pilį savarankiškai. Zoločivas mane suintrigavo tuo, kad tai buvo mylimiausia Jono Sobieskio rezidencija. Ją dar XIV a. pastatė kaip bastiono tipo pilį, ir dauguma šios architektūros yra išlikę. Pilis perstatyta 1634 m. Pilį yra puolęs ir Bogdanas Chmelnickis, ir turkai, kurie 1672 m. sudegino miestą iki pelenų. Trimis metais vėliau tie patys turkai, tik jau belaisviai, atsatė pilį ir atstatė taip gerai, kad sekančio turkų puolimo metu pilis atsilaikė. Manoma, kad Rusijos caras Petras I lankėsi Zoločive, nes vėliau jo pastatyta Petropavlovsko tvirtovė turi daug panašumų. Sovietmečiu čia savo kankinimų ir tardymų kambarius buvo įsirengusi NKVD, ir daugiau nei tūkstantis jų aukų atgulė amžino poilsio vietinėse kapinėse.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kodėl Sofija ir Nadia slėpdavo savo klientus?

Lyčiakovo (Lychakiv) rajonas yra bene unikaliausias visame Lvove. Jau XV a. šiame tuometinio Lvovo priemiestyje kūrėsi gyventojai, kurie matė, kaip pirklių karavanai traukia į Konstantinopolį. Vietos buvo laukinės, yra žinomas atvejis, kai vilkas, papjovęs sargybinį, įbėgo į Jono Sobieskio palapinę, tik-deja- tolimesnė įvykių eiga man nežinoma. Lyčiakovo rajonas garsėjo savo vaismedžių sodais ir vynuogynais, iš kurių vaisių padarytus vynus gudrūs vertelgos didesne kaina parduodvo kaip Kretos ar Ispanijos vynus. Šiandien Lyčiakovas dar garsėja senosiomis istorinėmis kapinėmis., iki kurių pirmą kartą šios kelionės metu važiavau tramvajumi. Nors tramvajai Nr. 2 ir 10 turėtų sustoti prie kapinių, dabar ten dideli kelio darbai, todėl eismas nukreiptas, taip kad patariu iš anksto pasidomėti alternatyviais transporto variantais. Turistams čia lankymasis mokamas, fotografavimas- už papildomą mokestį.

Šias kapines įkūrė Austrijos-Vengrijos valdžia 1786 m., nors čia buvo laidojama dar XVI a. Antkapiai ukrainiečių, rusų, vokiečių, armėnų, lenkų ir lotynų kalbomis primena įvairiatautę Lvovo gyventojų sudėtį. XIX a. čia laidojimo vietos buvo išskiriamos elitui ir vidurinei klasei, menininkams, mokslininkams, dvasininkams ar politikams, Sovietmečiu toks elitizmas, žinoma, nebuvo praktikuojamas ir tarp elito antkapių atsirado paprastų komunistų atminimo ženklai. Čia randami ir masiniai kareivių kapai, vienas žymesnių- Lvovo Ereliukų. Tai masinis žuvusių lenkų vaikų kapas, kurie kovėsi už Lvovą lenkų-ukrainiečių kare 1918-1919 m. Kai Lvovas buvo perimtas Sovietų sąjungos 1939 m., tai šio kapo vietoje buvo padarytas sąvartynas. 2005 m. kapas buvo sutvarkytas, nors Ukrainos nacionalistai ir protestavo.

Mieganti moteris.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kodėl bernardinų vienuoliai susirašinėjo su Drakula?

Pirma rimta miesto tyrinėjimo diena! Bet tam reikia ir rimtai pasistiprinti. Mano hostelis buvo strategiškai puikioje vietoje, vos už kelių žingsnių nuo Chata Puzata tinklo restorano. Sriubos, salotos, karšti patiekalai, desertai...Geri pietūs su mėsišku karštu patiekalu nekainuoja 2,5 eur. Įpratau ir pusryčiauti tenais. Viešnagei einant į pabaigą pradėjau nerimauti, kad autobuse lieps išsipirkti papildomą vietą, nes sėdimoji kūno dalis bus padvigubėjusi nuo krutinimo žandais.

Chata Puzata makes you all puzata!

Sezono metu čia gera pasėdėti. Nesezono metu tai nelabai...

Marijos statula puošia fontaną.

Rožinis pastatas kairėje- George Hotel. 1901 m.

Keturių kontinentų alegorinėmis figūromis papuoštame Jurgio viešbutyje buvo visko. Balzakas, Sartras, Bramsas, Kazanova, Ravelis, Štrausas, Senkevičius, Listas, Pranciškus Juozapas I, Pilsudskis ir Gagarinas- tik keletas iš žymesnių asmenų, kurie čia buvo apsistoję (18 eurų naktis, tai kitą kartą ir Kūtvėla apsistos). Dar kadre užfiksuotas geltonas autobusas, kokiais važinėja Lvovo gyventojai, ir vintažinis automobilis, kokiais važinėja snobai, nenorintys persėsti į viešąjį transportą.

Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Ką veikia nėščia moteris ant teatro stogo?

Pirmasis rašytinis Lvovo paminėjimas buvo 1256 m. apie jame kilusį gaisrą ir tai yra laikoma oficialia miesto įkūrimo data, nors archeologiniai kasinėjimai tvirtina miestą buvus dar senesnį. Net ir XIX a. Lvovas dar tebebuvo medinis, todėl gaisrai ne kartą jį yra siaubę, bet miestas vis atsistatydavo (iš medžio, nes kartais miestą padegdavo Miesto tarybos nurodymu artėjant priešo kariuomenei). Lvovas (nors turbūt reiktų pratintis sakyti Lvivas) manęs dėl galėjo sau egzistuoti ir be manęs. Tačiau mūsų šeimoje yra vienas asmuo, pastoviai dūsaujantis, kad va Lvovas tai gražus miestas, o dar ir Ecolines bilietams akcija pasitaikė, tai daug ir negalvojau, juk keliauju tai iš godumo. Tik 18 eurų į abi puses! Įsitikinau, kad mūsų naujasis maršrutas Vilnius- Lvovas iš tikrųjų yra papildoma stotelė maršrute Ryga- Truskavets, nes mano vieta autobuse jau buvo užimta. Bet su bilietu ginčytis sunku, stiuardesė tik skėsteli rankomis, ir mano storas kaimynas nepatenkintas man užleidžia mano vietą. O aš persiaunu į megztas šiltas kurpes, apsikamšau pleduku, po šonu pasikišu pagalvėlę ir važiuoju sau. O važiuoti tai keturiolika valandų į vieną pusę. Lenkijos-Ukrainos pasienyje sugaištame apie dvi valandas, daugiausia dėl to, kad prieš mus buvo dar keletas turistinių autobusų. Štampas pase ir štai jau riedame tamsiais ir duobėtais Ukrainos šunkeliais. Tiesa, jau buvo ir kiek užsupę mane nuo ilgo važiavimo. Nustebino, kad autobusas buvo praktiškai pilnas. Šiek tiek vėluodami atvykstame į Lvovo autobusų stotį. Rytas tamsus, žmonių vienas kitas, bet jau važiuoja man reikalingas autobusas Nr. 3A. Įsibraškinu su visa manta per priekines duris, sumoku 4 grivinas, ir netgi gaunu atsisėsti. Važiuojame pakankamai ilgai, tai pasiklausiu tokios merginos ar man reikiama stotelė netoli, o ji išsodina mane šiek tiek ne ten, bet, laimei, Lvovo centras turi nemokamą wi-fi, todėl pasijungiu naviaciją ir netrukus spaudžiu durų skambutį prie savo hostelio Lviv Loft Hostel kiemo vartų. Apsimiegojusi mergina (ten darbuotojai miega bendrajame kambaryje kai budi savo parą) įleidžia mane, užregistruoja ir leidžia eiti į lovą. Po tokios ilgos kelionės tai geros naujienos! Šiaip įsiregistravimas čia pas juos vyksta vėlesniu dienos metu, bet per Booking.com buvau užklausiusi dėl galimybės gauti savo kampelį anksčiau ir va, pavyko. Pailsėjau trumpai, nes netrukus mūsų haremas pradėjo keltis.