Slovakijos sostinė Bratislava: nuo romėnų Gerulatos iki Vengrijos karalių karūnavimo vietos. Trečioji diena.

Ši diena buvo rezervuota kaip laisva. Planuose buvo arba išvyka į Vieną, arba kokia nors ekskursija po vyno regioną. Mano draugai internetuose patarė aplankyti Devin pilį. Jos lankymas įskaičiuotas į Bratislava Card, bet ten realiai vieni griuvėsiai, todėl šios išvykos neplanavau. Tačiau esu stipriai nuvarginusi kojas ir oras atvėso, lynoja, todėl išvyka į Devin pilį atrodo šiandien pats optimaliausias variantas. 

Dunojus prie Devin pilies.

Laukiu autobuso.

Slovakijos sostinė Bratislava: nuo romėnų Gerulatos iki Vengrijos karalių karūnavimo vietos. Antroji diena.

Naktis prabėgo gerai. Mano kambario kaimynės ramios, nei viena neknarkia. Anksti išsiruošiu į miestą, nes laukia turininga programa. Pusryčiams senamiestyje dar niekas neatsidarė, čia reikia tik dairytis kad nepalįsti po šiukšliaveže ar prekių pristatymo sunkvežimiu. Galiausiai vakar mano nusižiūrėta kepyklėlė atsidaro, todėl degustuoju vietinę konditerinę garsenybę. Tas malonumas man atsieina tris eurus už slieko dydžio ragelį, tai jaučiuosi tokia biškį ekonomiškai išnaudota. Čia užeina vakar lėktuve matyta lietuvių turistų grupė, kuri irgi nugula prie vitrinos. Persimetame labu rytu. Jie šiandien planuoja važiuoti dienai į Vieną. Žinau, kad daug keliautojų taip daro. Paprašau, kad mane nufotografuotų. Išėjo tokios liūdnos nuotraukos, lygiai kaip mano banko sąskaita po šitų prabangių pusryčių.

Bratislava rožok pusryčiams.

Nuostolio dydis.

Kūtvėla pusryčiauja Bratislavoje.

Slovakijos sostinė Bratislava: nuo romėnų Gerulatos iki Vengrijos karalių karūnavimo vietos. Pirmoji diena.

Apsilankyti Bratislavoje niekada nebuvo mano svajonė, bet nėra geresnio motyvatoriaus už lietuvišką pavydą. Iš socialinių tinklų paskyrų iš Bratislavos į mane žvelgė tai vienas, tai kitas pažįstamas, o aš vis stebėjausi kokiu medum toje Bratislavoje ten visiems patepta. Patyriau nedidelę reputacinę krizę kai sužinojau, kad skrydžiai iš Lietuvos į Bratislavą vyksta jau du metai. Tiesa, iš Kauno, bet negali gi Vilnius susigrobti viską sau.

Bratislavos pilis. 

Ryanair skrydžiai nebrangūs, nes ši aviakompanija tiesiog lyderiauja durniausių skrydžių laikų srityje. Atrodo, kad išvykimas 8.45 val. nėra pasaulinis blogis, bet rekomenduojamam laikui iki skrydžio iš Vilniaus atvykti nėra normalių galimybių. Teko ieškotis nakvynės Kaune. Laimei, viešbučių pasiūla pakankama, kainos kiek didokos, bet juk Kaunas. Po ilgo krapštymosi visgi apsistoju ties Kaunas City viešbučiu Laivės alėjoje. Trys žvaigždutės, bet kiek pervertinta, nes vėlyvam atvykimui ir ankstyvam išvykimui viešbutis neprisitaikęs: kambaryje nėra virdulio, tai vėlai vakare net arbatos neišgersi, o pusryčiai, kurie įskaičiuoti į kainą, tiekiami nuo tam tikros valandos, todėl jų negavau, nebuvo ir pusryčių paketo išsinešimui. Kaip už 52, 00 EUR nakčiai, nerekomenduoju.

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Ketvirtoji diena: naktinė Krokuva ir ta nesibaigianti kelionė į Tave, Tėvyne.

Taigi, praeitą reportažą pabaigiau poringe apie Vrbovo terminių baseinų teikiamus malonumus. Dabar laukė sustojimas Krokuvoje ir kelionė namo. Kadangi naujasis autobusas buvo žymiai patogesnis nei tas, su kuriuo pradėjome kelionę, tai susisukau sau patogiai lizdelį miegui iš pleduko, pripučiamos pagalvės ir termoso su karšta arbata. Po sėdyne buvo kelionmaišis su tikromis vertybėmis, kurių negalima grūsti į bagažo skyrių, tame tarpe buvo ir druskos kristalų medelis iš Veličkos, kuris mane teigiamai veikė. Spėjau šiek tiek nusnausti iki Krokuvos.

Krokuvoje buvo pusantros valandos laisvo laiko ir veikė Kalėdų mugė, todėl veiklos buvo sočiai. Pas juos mugė didelė, prekiautojai iš įvairių šalių (lietuviai laikė dešrų namelį), o jau eglutės papuošalų gražumas tai neišpasakytas! Ir vyną karštą pilsto (pas mus prie Katedros, sako, kunigai neleido). Trumpai tariant, teko ieškotis bankomato.

Karališkasis Vavelis.

Kalėdinis papuošimas.

Kalėdų mugė.

Labai gražūs angelai.

Kalėdų mugė Krokuvoje.

Krokuvos eglė.

Lenkiški barščiai, 5 zlotai. 

Pasiėmiau aš tuos barščius vienkartiniame puodelyje (aštrūs, bjaurybės) ir slankiojau po mugę apsimesdama, kad karštas vynas. Nusipirkau eglutės žaisliukų, nes turiu tokią tradiciją įsivedusi-iš kiekvienos kelionės parsivežti žaisliuką eglutei, tada kasmet per Kalėdas prisimenu, kur keliavau. O Vilniaus pseudomugėje ne tik kad karšto vyno, nė eglutės žaisliukų nėra. Apie Krokuvą nepasakosiu, palieku erdvės būsimam reportažui apie Zakopanę ir Krokuvą.

Naktis autobuse nuotykiais nepasižymėjo. Pažiūrėjome animacinį filmuką apie Skrudžą, užpildėme atsiliepimų anketą, suskaičiavome kalnuose rinktus antspaudus į kalniečių pasus. Buvau viena iš dviejų daugiausia antspaudų surinkusi, tai gavau prizą-putojančio vyno butelį. Grįžome per Lazdijus (nepaisant Siaubo nedorų minčių apie Statoilą, aš juos dievinu, ir jų kava man skaniausia), Kauną ir apie 11.00 buvome Vilniuje. Labai puiku, kad pavyko taip anksti grįžti. Buvau galvojusi apie visuomeninį transportą iki Baltupių, bet mantos ir terbukių buvau užgyvenusi ant vieno taksi. Kainavo tik 12 LTL.

Mano kelionės į Slovakiją grobis. Dar matosi žiurkėno Cepelino išbarstytas smėliukas, mažasis kandis.

Kelionės metu uoliai rinkau ne tik antspaudus į kalniečio pasą, bet ir kelionės čekius. Tai čia šio ilgojo mano savaitgalio suvestinė:

Kelionė: 489 LTL
Pasiruošimas kelionei (maistas, vaistai, higienos priemonės): 75 LTL
Lenkija: 150 PLN (su lankytinais objektais, suvenyrais, maistu, WC)
Slovakija: 140 EUR (su lankytinais objektais, keltuvais, maistu, suvenyrais)

Viso: apie 1,200 LTL. Va tau ir nebrangi kelionė XD

Žinoma, daugiausia išlaidų sudarė lauktuvės. Ėjau į visus lankytinus objektus, juk ir keliauju tam, kad pamatyčiau. Kita vertus, dar šiek tiek eurų pridėjus gaunasi nebloga savaitės trukmės kelionė autobusu kur nors į Paryžių. Teks kažkaip riboti apetitą suvenyrams ir lauktuvėms. Be to, pasiruošimas kelionei visada sieka iki 100 LTL, nes reikia

Labai noriu padėkoti organizatoriams už kelionės įspūdžius. Labai patiko jų komandinis darbas ir operatyvumas sprendžiant iškilusius nesklandumus. Apgyvendinimas Slovakijoje buvo aukštos klasės (tik namelių savininkai žiemą kelius iki durų galėtų su lopeta pagramdyti, smėliuku pabarstyti), maistas puikus, žmonės labai faini (tik lėtoki :-) ). Dabar planuojama kelionė keltu į Vokietiją, tai kybau internetuose laukdama naujienų.

Tai tiek naujienų. Ar jau iškepėt kūčiukus?

Su meile,

Kūtvėla

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Trečioji diena: virš Kūtvėlos-tik dangus ir Dievas.

Šiandien gavome ilgiau pamiegoti. Atvažiavo mūsų paimti ir į Lietuvą parvežti naujas ir patogus dviaukštis autobusas, bet ekskursinei dienos programai dar buvo numatytas pakaitinis transportas. Kas pusryčiavo ilgiau, tai gavo stovėti.

Mūsų kolektyvo štabas.

Nors išvykimo laikas buvo iš vakaro mano garsiai autobuse paskelbtas (nes mūsų gidė Marija buvo vis dar praradusi balsą), vis tiek atsirado vėluojančių. Neapšnekant, viena pora tokia keista pasirodė, visada vėluodavo. Bet šiaip ne taip pagaliau visi susirinko ir pajudėjme Aukštųjų Tatrų link. Šiandien buvo numatytas laikas kalnuose, norintys galėjo už gana brangiai pasikelti iki aukščiausio taško Lomnicky Štit. Toks malonumas trimis keltuvais kainuoja 43 EUR suaugusiam žmogui (39 EUR jeigu pirkti internetu). Nors organizatoriai skaičiavo visus ne kartą ir ne du, vis tiek atsirado žmonių, gavusių ne savo bilietus. Tačiau svarbiausia, kad visos problemos buvo išspręstos ir visi pasikėlė, kur norėjo- tik tiek, kad mūsų žmonės ar tai žiopli, ar tai nesąžiningi: kaip tu gali imti ne savo bilietą, kuris yra brangenis, nei mokėjai? Ir kad žiopli, tai tikrai: pirma grupė iki viršūnės, 14 žmonių, reikia atsistoti atskirai nuo visų, 10 yra, 4 dingę, bet 120 vienetų stovi, vėpso. *Facepalm*

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Antroji diena: pasikėlimas į Predne Solisko, Stara Liubovnos pilis ir vakarienė plėšikų užeigoje.

Nu va, paskaitė žmonės mano pirmuosius kelionės į Slovakiją įspūdžius ir sako, kad su manimi į vieną lėktuvą nelips. Tai šituom pranešama, kad mano karma veikia išskirtinai tik autobusuose.

O tuo tarpu Slovakijoje-rytas.

Kūtvėla rytais atrodo maždaug taip. "O ką, jau į darbą?"

Pastovėjau ant šildomų vonios grindų plytelių, net širdis dainavo. Tada padariau strateginę klaidą, kad pusryčiauti išėjau be daiktų, nes paskui reikėjo grįžti jų pasiimti, o čia slovakai kelius nežinau kada ir kaip valo-baisiai slidu, net mano žygio batai čiuožė, vos neįlenkiau kažkieno automobilio. Bet užtat į pusryčių salę įpuoliau viena pirmųjų. Švediškas stalas buvo nukrautas keliais karštais patiekalais (labai skani kiaušinienė), mišrainėmis, virtais kiaušiniais, šviežiomis daržovėmis, saldumynais, buvo kavos ir arbatos. Desertui čia lietinius blynus duoda, kurie labai puikiai eina kaip pusrytis :-)

Laukiame išvažiavimo. Kalnai dar skendi tamsoje.

Neužilgo pasiekėme Štrebske Pleso miestelį.

Originaliojoje programoje dabar turėjo būti lankomi stalagmitų ir stalaktitų urvai, bet jie užsidarė tvarkymo darbams, todėl tik gailiu žvilgsniu pro autobuso langą tegalėjau palydėti. Bandysiu atsigriebti Čekijoje. Štrebske Pleso miestelis įsikūręs netoli slidinėjimo trasų. Mūsų autobusas dėl siauro kelio negalėjo privažiuoti iki pat kasų, todėl teko krebždėti patiems.

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Pirmoji diena: Lenkijos Čenstachovos Madona ir Veličkos druskos kasyklos.

Turbūt retas lietuvis nebus girdėjęs apie Makalių ir jo organizuojamas keliones. Dar 2012 m. įvykusi savaitgalio kelionė į Slovakiją sulaukė tokio populiarumo, kad šiemet buvo nuspręsta ją pakartoti. O aš, kai pamačiau programą tik už 489 LTL, tai puoliau ir užsisakiau ją kaip vanagas vištą- daug nesvarstydama. Tenka šiek tiek apgailestauti, kad vienas iš lankytinų objektų, kuris mane labiausiai ir domino, stalaktitų-stalagmitų urvai, buvo uždaryti tvarkymo darbams. Bet niekis, bandysiu atsigriebti Čekijoje. Išvažiavimas iš pradžių buvo numatytas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, bet dėl kelių būklės Lenkijoje organizatoriai išvykimo laiką perkėlė į vėlų ketvirtadienio vakarą (kas man sutaupė apie 25 LTL taksi, nes atvažiavau viešojo transporto autobusu).

Kadangi kelionė autobusu reiškia "juk ne ant pečių neši", tai Kūtvėla susipakavo pundus kaip reikalas: kelioninė kuprinė, kuprinė dienos išvykoms(taip patarė organizatoriai), rankinė asmeninam turtui ir maisto krepšelis. Būčiau apsiėjusi ir su mažiau mantos, bet mane aplankė geniali mintis pasiimti žygio batus, tik jiems reikėjo atskiro krepšio, nes norėjau juos turėti su savimi visą laiką. Su savimi visada reikia turėti vaistus, higienos priemones, šiek tiek maisto ir vandens. Į bagažą pridavus mantą, jos nebuvo įmanoma iškraustyti iki pat nakvynės viešbutyje, nes vairuotojams būtų tekę iškrauti ir vėl pakrauti visą bagažą, todėl Lenkijoje norintiems skolinau savo dantų pastą.

Taigi, vėlyvą ketvirtadienio vakarą autobusas su Kaune įlipusiais keleiviais atvažiavo į tradicinę turistų surinkimo vietą prie Forum Palace. Aš tai manau, kad aikštelės savininkai visiškai neišnaudoja jos potencialo, ten nėra net tualeto ar kokio laukimo paviljono su stogeliu nuo lietaus. Išsilaukę kelionės įspūdžių, gana operatyviai sušokome į autobusą, bet prieš tai dar patikrino mūsų pasų galiojimą- kaip vėliau pasirodė, ne veltui.

Kadangi ši kelionė buvo pirmoji, kurią Makalius rengė jau kaip kelionių organizatorius, tai prieš miegą mus pavaišino putojančiu vynu. Autobusas, tiesa, buvo dviaukštis ir jo eksploatacija tikrai kėlė klausimų, nes mikrofonas veikė labai prastai, vietos kojoms buvo nedaug, apatinis aukštas šąlo, viršutinis šilo, ir atvirkščiai- tipinės dviaukščių autobusų Achilo kulnys. Bet nuotaikos buvo geros, putojantis vynas padarė savo, todėl netrukus visi miegojome. Labai gerai, kad pasiėmiau pleduką, pripučiamą pagalvėlę, akių kaukę, net turėjau ir ausų kamščius gintis nuo kaimynų knarkimo (pastarųjų neprireikė).

"Dar nesikelsiu, dar ne dienelė..."

"Pabudome ir kelkimės",- pasakė gidė Marija kažkur apie aštuntą ryto Lenkijos laiku. Visi tokie pasišiaušę kaip ką tik išsiritę viščiukai dairėmės apsimiegojusiomis akimis pro autobuso langus-ogi jau Čenstachova. Kadangi mūsų vairuotojai pasirodė vyrai kaip reikalas ir spausti greičio pedalą mokėjo, tai atvažiavome anksčiau nei planavome, todėl pirmiausia papusryčiavome. Tiesa, gidė norėjo mus pirmiau vesti stebuklingojo Madonos paveikslo žiūrėti, bet kai pilvas gurgia, tai sunku dievobaimingas mintis sukaupti. Makaliaus komanda mus pavaišino rytine kava. Neturistinis sezonas jautėsi labai ryškiai-buvo mūsų du autobusai (120 turistų), vienas baltarusių autobusas, ir kelios lengvosios mašinos. Tualetai nemokami, bet auka buvo privaloma :-) Tačiau dauguma suvenyrų parduotuvių buvo uždarytos.

Jasna Gora, Čenstachova, Lenkija.