Slovakijos sostinė Bratislava: nuo romėnų Gerulatos iki Vengrijos karalių karūnavimo vietos. Trečioji diena.

Ši diena buvo rezervuota kaip laisva. Planuose buvo arba išvyka į Vieną, arba kokia nors ekskursija po vyno regioną. Mano draugai internetuose patarė aplankyti Devin pilį. Jos lankymas įskaičiuotas į Bratislava Card, bet ten realiai vieni griuvėsiai, todėl šios išvykos neplanavau. Tačiau esu stipriai nuvarginusi kojas ir oras atvėso, lynoja, todėl išvyka į Devin pilį atrodo šiandien pats optimaliausias variantas. 

Dunojus prie Devin pilies.

Laukiu autobuso.

Rytas prie Devin pilies.

Iki Devin pilies veža miesto autobusas nr. 29. Jis stoja arba netoli pilies, arba pro ją pravažiuoja truputį- reikia žiūrėti konkretaus autobuso maršrutą. Kelionė iš Bratislavos centro trunka apie 20 min., bet pats autobusas kursuoja gana retai, kas pusvalandį. Čia jau yra už Bratislavos, bet kelionė įskaičiuota į Bratislava Card su transportu. Išlipu stotelėje „Štrbska“. Navigacija telefone rodo, kad reikia eiti truputį į priekį ir tada sukti kairėn. Iš tiesų, netrukus pasirodo ir kelio nuoroda į Hrad Devin. Dar pusvalandis iki atsidarymo, tai pasivaikštau po apylinkes ir galiausiai pasislepiu po vieno restorano pavėsine, nes oras aiškiai žada būti kaip ir žada orų programėlė- lis dvi valandas. Svarbi informacija mižniams: tualetai yra arba netoli parkingo prie pilies arba jau užsikabarojus iki pilies. Kadangi paslaugos komunalinės, turėkite savo priemonių ir nesitikėkite didelės švaros.

Lietingas rytas.

Lietus ir Kūtvėla.

Vasarą čia gera prisėsti.

Devin pilis, Bratislava.

Panorama į Dunojaus vingį.

Slovakijos gamta.

Žmonės gyveno Devin pilies teritorijoje jau VI a. pr.m.e. Geležies amžiuje čia gyveno įgudę molio meistrai ir amatininkai keltai. Nuo I a. čia jau minimi romėnai ir jų sukurtos gynybinės linijos, o IX a. čia buvo Didžiosios Moravijos centras. Šioje vietoje XIII a. iškilo mūrinė pilis, skirta ginti Vengrijos karalystės paribį. Pilimi rūpinosi ne viena karta vietos didikų, kol XVI a. valdos perėjo Vengrijos palatinui Steponui Batorui. Neramus buvo XVII a. dėl anti-Habsburgiškų sentimentų ir vietos gyventojų bei pilies valdytojų nesutarimų. Palffry šiema buvo paskutiniai Devin pilies valdytojai, kurie pardavė šiuos griuvėsius valstybei 1932 m. , o už griuvėsius yra atsakingi Napoleono kareiviai 1809 m. apgulę tuometinį Pressburg. Nuostolius pilies šeimininkams Napoleonas išsprendė leidęs jiems tiekti produktus Vienai. Iki 1989 m. čia buvo Geležinės Uždangos ribos, nors pilis buvo atvira lankytojams, jos prieigos buvo apipintos spygliuota viela ir fortifikuotos. Visa tai nebeteko reikšmės po Velvetinės revoliucijos. Man susidarė toks įspūdis, kad Devin pilis slovakams yra kažkas kaip mūsų Trakų pilis mums.

Dar Devin pilis garsėja Mergelių bokštu. Labai daug legendų pasakoja maždaug vieną ir tą patį siužetą. Junuolis įsimyli mergelę, bet jos tėvai neduoda sutikimo vestuvėms, todėl jaunoji pora bėga nuo tėvų ir slepiasi Devin pilyje esančiame bokšte. Supykusi giminė surenka armiją, apgula pilį, nužudo jaunuolį, o mergelė iš sielvarto puola iš bokšto į Dunojaus gelmes.

Pagaliau pilies vartai atsiveria ir pirmieji lankytojai išsirikuoja prie bilietų kasos. Yra du apžvalgos ratai, aš pasirenku trumpesnį, nes pradeda įsilyti. Aš be lietsargio nė šiukšlių iš namų nenešu, tai vat ėmė ir atsipirko jo kelionė rankiniame bagaže. Pilies kaip pačios jau nebėra, bet nuo griuvėsių atsiveria gražūs apylinkių vaizdai. Tokiai lygumu pelei kaip Kūtvėla, kuriai ir kurmrausis atrodo Everestas, tikrai viskas atrodo įspūdingai. Pasigrožėjusi panorama slenku link išėjimo, kur vėl prasilenkiu su ta pačia lietuvių keliautojų grupe. Ar man taip atrodo, ar jie mane iš tikrųjų persekioja?

Šiandien man bus griuvėsių diena. Slovakijoje kirtosi Šilko ir Gintaro keliai, čia visada buvo vietos prekybai. Nenuostabu, kad kadaise iki čia ir nusidriekė Romos imperijos paribys. Dunojaus gynybinė linija Slovakijoje 2021 m. buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kartu su linija besidriekiančia per Vokietiją ir Austriją. Šioje vietoje Bratislavoje buvo karinė romėnų stovykla. Fortas Gerulata buvo įkurtas valdant imperatoriui Diokletianui (69-96 m.), valdant imperatoriui Trojanui (98-117 m.) vietovė buvo dar geriau įtvirtinta. Sienos konrtolė buvo svarbus dalykas, nes reikėjo kontroliuoti kas ją kerta, organizuoti prekybos klausimus ir gaudyti šnipus. Įdomu tai, kad Romos imperija buvo didžiausia savo teritorija būtent valdant imperatoriui Trojanui. Slovakijos teritorija neįėjo į Romos imperiją, išskyrus kelias teritorijas dešiniajame Dunojaus krante. Yra nedidelis muziejus, realiai chruščiovkės virtuvės dydžio. Lankymas įtrauktas į Bratislava Card, tai neapmaudu, bet šiaip informaciniu požiūriu viskas labai skurdu. Keista, kad net internete informacijos apie Gerulatą labai mažai. Man didesnį įspūdį padarė pati kelionė miesto autobusu iki Gerulatos, nes važiavome gerą pusvalandį palei kažkokius apartus laukus. Transporto organizavimas Bratislavoje man labai patiko, ypač naktiniai autobusai. Vilniui reiktų ne sovietinio šūdo, tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, reklama sukti, o pasimokyti kaip organizuoti miesto transportą.

Miesto patilitės.

Gerulatos beiškant.

Darbo laikas, kad visi matytumėte.

Gerulatos praeities liudininkai.

Čia žengė romėno koja. Bukvaliai.

Viskas, kas liko iš Gerulatos.

Aš iš savo klaidų nesimokau, todėl vėl ieškau maisto Bratislavos senamiestyje. Pasiryžtu paragauti tokių zacirkų su kopūstais, ar kaip juos pavadinti, kažkas iš nacionalinių patiekalų. Labai neskanu ir brangu, bet alus pigus. Bratislavoje realiai galima gauti gero alaus pusę litro ir nesumokėti nė penkių eurų. Padavėja užjaučiamai klausia, negi neskanu? Pasiguodžia, kad jai pačiai skaniausias yra tailandietiškas maistas. Nu veido palmė!

Laukiame alaus.

Gavome alaus.

Nacionalinis slovakų patiekalas.

Miestas kalba.

Miestas kalba.

Netoliese yra Mirabach rūmai savo vardą gavo nuo savo paskutinio valdytojo- juos 1917 m. įsigijo baronas Emilis Mirabachas su žmona. Jis šį istoriškai vertingą pastatą testamentu paliko valstybei ir čia dabar veikia vienas iš Bratislavos muziejų. Nuoširdžiai, Bratislavos muziejai man nepadarė įspūdžio. Jeigu ne Bratislava Card, tai nebūčiau čia užėjusi.

Bratislavos muziejų įspūdis.

Parodos eksponatai.

Medinių panelių ir graviūrų salė.

Graviūra.

Graviūra.

Medinių panelių ir graviūrų salė.

Eksponatas.

Feminizmui skirtos parodos eksponatas.

Feminizmui skirtos parodos eksponatas.

Netyčia aptinku seniausią Bratislavos parduotuvę, kurioje veikia nedidelis nemokamas miesto istorijos muziejus. Savininkai stengiasi išlaikyti Bratislavos autentiką, nes aplink kuriasi itališki, tailandietiški, meksikietiški restoranai, airiški pub’ai.

1904 m. kasos aparatas.

Vintažinė iškaba.

Vintažinė iškaba.

Tipiškas suvenyras iš Bratislavos.

Labai noriu kavos su pyragėliu, todėl savanoriškai atsiduodu į turistinius spąstus ir visiškai dėl to nesigailiu. Konditorei Kormuth informuoja labai aiškiai prie įėjimo, kad minimalus čekis čia turi būti 13,00 EUR. Daug kas internetuose piktinasi dėl tokios lupikiškos politikos, bet aš manau, kad patirtis tikrai verta tų trylikos eurų. Kava čia tiekiama porceliano servizuose, o pyragėlių pasirinkimas patiks ir išrankiam saldumynų mėgėjui. Kažkodėl manau, kad netgi mano mamai čia patiktų.

Kavinė Bratislavoje.

Kavos petrtaukėlė.

Kavinė Bratislavoje.

Kavinė Bratislavoje.

Kavinė Bratislavoje.

Tortų pasirinkimas.

Melanž kava ir tortas su šilauogėmis.

Kūtvėla ilsisi prie kavos puodelio.

Miestas kalba.

Grįžtu į hostelį susidėti daiktus, nes ankstyvą ryta teks būdrauti naktinio autobuso stotelėje ir tikėtis, kad į oro uosta pavyks atvažiuoti laiku. Norėjau atsisveikinimui Bratislava pakelti taurę UFO bare, bet paskaičiavau likusius pinigus ir nusprendžiau ieškotis biudžetinės alternatyvos. Baras baru, bet 12,00 EUR už pasikėlimą į apžvalgos aikštelę? Todėl einu garbės ratą po naktėjančią Bratislavą ir dar bandau nusipirkti suvenyrų. Aš gi renku Kalėdų eglutės žaisliukus. Pavyksta rasti neblogą variantą, nes labai daug kinietiško šlamšto, o aš ieškau ko nors su slovakiška simbolika. Akį patraukia vyninė su slovakiškų vynų meniu. Someljė duoda paragauti du baltus vynus. Vienas iš jų gaminamas Devin pilies apylinkėse, bet jis man nepatiko. Užtat labai patiko antrasis, Milia 2022 chateau Ruban. Šis vyndarystės ūkis yra Slovakijos teritorijoje ir yra labai gerai įvertintas vyno mėgėjų. Labai smagiai pamedituoju prie taurės vyno. Paskui dar labai skaniai pasėdžiu McDonald’s.

Kaštavoju vietinį vyną.

Bratislavos simbolis.

Yup, me too.

Šiąnakt mūsų kambarys pilnas, todėl susipakuoju daiktus taip, kad atsikėlus antrą valandą nakties būtų galima patogiai išsinešti mantą į koridorių ir ten jau galutinai apsirengti ir baigti pakuotis. Man reikia kažkaip užkonspiruoti antrą bagažo vienetą, už kurį Ryanair grasina imti šešiasdešimt eurų. Priduodu patalynę ir rankšluosčius, išsiregistruoju ir einu laukti savo autobuso. Jis atvyksta pora minučių vėluodamas. O rajonas ūžia, čia jaunimas apgulęs naktinbarius ir visokius kebabus. Į autobusą pamažu prilipa ir lietuvių keleivių, bet mano sutiktos lietuvių grupės nėra. Bratislavos oro uoste saugumo patikra irgi greita, nebereikia nieko išėminėti, tai džiugina. Na, o čia lietuvių tikrai netrūksta. Oro uostas nedidelis, gal net už Kauno mažesnis, bet man svarbu kad skrendame iš viso.

Namo!

Skrydis trunka pusantros valandos, o lėktuvas nepilnas, daug kas sėdime po vieną savo eilėje, man irgi pasiseka. Aš net prigulu pasnausti ant trijų kėdžių. Kaunas pasitinka vėju ir lietumi, miesto autobusas už gero pusvalandžio. O paskui jau – geležinkelio stotis, miesto autobusas, namai, vonia ir lova. Para laiko be miego atsiliepia sunkiai, kojos skaudamos nuo visų kopimų į pilis ir bokštus. Dvi paras gaiveliojuosi iš šitos kelionės.

Kelionės į Bratislavą išlaidos:

• Ryanair skrydis Kaunas- Bratislava- Kaunas: 57,00 EUR

• hostelis Bratislavoje, 4-vietis moterų kambarys: 55,38 EUR

• transportas iki hostelio: 2,00 EUR (60 min bilietas)

• kelionės draudimas: 12,50 EUR

• viešbutis Kaune: 52,00 EUR

• vakarienė Kaune: 12,00 EUR

• transportas Kaune: 3,60 EUR

• Bratislava Card + transport, 72 val: 36,00 EUR

• Papildomos lankytinos vietos: 6,50 EUR

• Suvenyras: 5,00 EUR

• traukinys Vilnius-Kaunas- Vilnius: 16,00 EUR

• maistas ir gėrimas Bratislavoje, įskaičiuojant viską: 105 EUR

Viso: apytiksliai 363, 00 EUR

Ar esate buvę Bratislavoje? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Gerulataitė