Juros periodo parkas Jelgavoje: vienos dienos kelionė traukiniu iš Vilniaus.

 

„Niekada nesakyk niekada,”- yra tokia patarlė. Po pernai metų Jelgavos smėlio skulptūrų festivalio nusivylimo buvome jam padėję kryžių, bet šiemet internete pamačiau tikrai labai įspūdingas smėlio skulptūras ir nusprendžiau dienai nubildėti traukiniu jų pasižiūrėti. Anksčiau į ledo skulptūrų festivalį žiemą ir smėlio skulptūrų festivalį vasarą tekdavo važiuoti per Rygą. Žiemą šią kryptį siūlo ir kelionių agentūros, kurios jį kažkodėl visiškai ignoruoja vasarą, kai norinčių keliauti irgi tikrai būtų.

Jelgavos smėlio skulptūrų parko foto sienelė. Žurnalistinio darbo sąlygos- kaip matote.

Traukinio sąstate tik trys vagonai, maršrutas Vilnius-Ryga-Talinas su tarpiniais sustojimais praktiškai pilnas, tuščių vietų matosi vos viena kita. Aiškiai išsiskiria užsienio šalių turistai, vykstantys į Rygą; girdisi ir latvių kalba. Nors iki Jelgavos reikia važiuoti keturias valandas, kelionė neprailgsta- net neatsiverčiu savo pasiimtos knygos.

Pas braliukus važiuoju kaip pridera- reisą vykdo "Baltijos kelias". 

"Baltijos kelias" pasiruošęs startui. 

Jelgavos geležinkelio stotyje nedidelė istorinė ekspozicija. 

Jelgavoje lyja. Prie Jelgavos geležinkelio stoties yra visuomeninio transporto sustojimas. Turistams pritaikytos informacijos apie visuomeninį transportą nėra, bet čia visų provincijos miestelių bėda. Įlipimas per priekines duris, bilietus parduoda vairuotojas. Mokėti galima bekontakte banko kortele, pilna kaina 0,85 EUR. Važiuoju tris sustojimus. Geru oru galima ir pasivaikščioti, bet dangus grūmoja nejuokingai.

Turistiniai laivukai liūdi lietuje.

Šeštadienis, apie vidurdienį. 

Naiviai tikėjausi, kad lietingu oru mano mylima Rotundos „Silva“ kavinė prie Pašto salos bus tuščia ir nors kartą nereikės eilėje grumdytis. Lauko terasa neveikia dėl lietaus, bet pačioje kavinėje užimti beveik visi staliukai. Iš aprangos matau, kad dauguma svečių – sportiškai ir patogiai apsirengę turistai. Užsisakau arbatos ir desertą. Fone groja romantiška muzika. Už lango lyja. Sėdžiu sau šiltai, mėgaujuosi skanumynu ir džiaugiuosi, kad atvažiavau nepaisant blogo oro. Labai rekomenduoju šią kavinę.

Visada mėgstu sėdėti antrame aukšte. 

Ne, čia ne iš meniu, čia iš dekoracijų. 

Earl Grey arbata ir pyragaitis. 

Labai skanus desertas. 

Kiek nerimauju, ar pavyks į smėlio skulptūrų parodą įsigyti bilietą banko kortele. Nerimauju be reikalo, nors kokius dešimt eurų kišenėje grynais reiktų turėti. Šiemet smėlio skulptūrų festivalio tema buvo Juros periodo parkas. Labai įspūdingi darbai šiemet! Festivalio atidarymo dienomis bilietas kainavo 15 EUR, o dabar iki vasaros pabaigos (arba kiek leis oro sąlygos) kainuoja tik 3 EUR, papildomai taikomos nuolaidos studentams, senjorams, vaikams… Kadangi lyja, tai žmonių nedaug, o dešinys batas ima leisti vandenį stipriau nei kairys, atspindėdamas oro prognozę ir mano politines pažiūras. Kai jau batas ima žliugsėti kaip radikalioji dešinė, ieškausi kur galima pradžiūti. Labai skųstis nesinori, vasara jau keli metai iš eilės šalta ir šlapia, kitokių vasarų turbūt jau ir nebebus…

Visame mieste pilna juros periodo parko reklamos.

Vienas iš Jelgavos akcentų.

Liepos vidurys, kad jį kur...

Labai puiki mintis- foto sienelės su įvairiais dinozaurais. 

Mano mylimiausia dinozaurų rūšis. 

Raskite dešimt skirtumų. 

"Čia buvo Haris Poteris"? 

Juros periodo parkas Jelgavoje.

Viena dinozauro akis užmerkta, kita- atmerkta. 

Sėdėjo pirmykščiai žmonės, žiūrėjo į Netflix, t.y. laužą, ir babach- žvėris įsiveržė.

Dinozaurų raiteliams eismas draudžiamas.

Foto sienelė. 

Sveikiname, pas jus-trynukai! 

Labai kruopščiai atkurta vandenyno dugno augalija. 

Pagrindinis kelias- dinozaurams. Laukiame kamštyje, kol pramigruos. 

Ši skulptūra nuotraukoje gražesnė nei tikrovėje. 

Pirmos vietos laimėtojas. Oleksiy Poda, Ukraina.

Tik lizde ir tupėti tokiu oru. 

Labai mielas dinozauras.

Rūšių draugystė.

Kas ten jam akyje peri? 

Žiuri simpatijos prizas. 

Labai įspūdinga skulptūra. 

Vasaros vidurys, reikia šilčiau apsirengti. 

Kūtvėla dirba bet kokiu oru. 

Kūtvėla grožisi smėlio skulptūromis Jelgavoje.

Kelio nuorodos tikrai nepaklaidins. 

Kūtvėla pagaliau surado kur jos lietsargis. Tai dabar šlapią reikės visur tąsytis... Dinozauro protas, nu.

Užsuku į Jelgavos turizmo informacijos centrą. Čia įsigyju suvenyrų. Šiandien šeštadienis, todėl turizmo informacijos centro darbuotojams nėra kada prisėsti, nes turistai užeina pavieniui arba grupėmis. Čia yra ir nemokamas tualetas lankytojams. Man pataria aplankyti Senamiesčio namą. Informacinius bukletus gaunu lietuvių kalba- pasak turizmo informacijos centro darbuotojos, lietuviai yra turistai numeris vienas Jelgavoje. Mintyse pasižymiu, kad kitą kartą norėsiu aplankyti ir TIC bokšte įrengtą parodą. Kodėl bokšte? Antrojo pasaulinio karo metais čia stovėjusi bažnyčia buvo apgriauta sovietų oro atakos metu, paskui sovietmečiu bažnyčia buvo sunaikinta galutinai, išliko tik jos bokštas.

Mano dideliam nusivylimui, netoli Jelgavos autobusų stoties esantis bistro „Silva“, kur galima greitai ir nebrangiai pavalgyti, nedirba savaitgaliais. Laimei, netoliese yra prekybos centras ir jame yra latviškasis „Čili pica“ filialas. Laiku ateinu, nes šiandien Jelgavoje daug šventiškai pasipuošusių žmonių, vyksta mokslo metų baigimo šventė, visi eina pavalgyti šeimomis. Reikia papietauti sočiai, nes laukia dar ilga diena. Užsisakau burgerį su traškia vištiena. Burgeris skanus, gruzdintos bulvytės labai vidutiniškos, o tzadziki parodijos padažas -viena neviltis.

Taip atrodo dviženklis skaičius eurų. 

Vienas iš gražesnių pastatų rajone.

Rododendrai jau nebežydi. 

Kažkas pametė knygas. 

Gal kas galite išversti į lietuvių kalbą? 

Jelgavos senamiesčio medinis namas pasiekiamas pėsčiomis per kokias 15 min. Esu vienintelė turistė. Lankymo kaina 4 EUR, sumoku banko kortele.

Jelgavos Senamiesčio namas yra nacionalinės reikšmės architektūros paminklas, vienas seniausių ir vertingiausių medinių gyvenamųjų namų Jelgavoje, išlikęs iki šių dienų. Per Antrąjį pasaulinį karą kone visi miesto pastatai buvo sugriauti. Jelgavos Senamiesčio) gatvės kvartalas susiformavo XVIII–XIX a. Tai – seniausia Jelgavos miesto architektūrinė dalis, kurioje yra per karą nesunaikinti mediniai pastatai. Kvartale išliko istoriškai susidaręs unikalus gatvių tinklas ir tankiai sustatyti pastatai. Šis namas yra netoli istorinio Jokūbo kanalo ir miesto įtvirtinimo pylimo.

Namas mūsų laikus pasiekė avarinės būklės, jam išgelbėti vykdytas sudėtingas ir unikalus procesas Latvijos masteliu – namas buvo pakeltas maždaug 30 centimetrų, kad galėtų būti pastatomi nauji pamatai, tada pastatas buvo nuleidžiamas atgal ir restauruojamos originalios medinės konstrukcijos. Rasta įrodymų apie tai, kad bėgant laikui pastatas buvo perstatytas kelis kartus – iš pradžių jis buvo mažesnis, o vėliau buvo praplėstas ir paaukštintas. Kai kuriose patalpose iš dalies išsaugotos trigubos lubos, būdingos XVII ir XIX a. mediniams pastatams Latvijoje. Renovacijos metu naudotos istoriškai artimos technologijos – luboms, sienoms ir grindims naudota kiek įmanoma daugiau esančių ir atrestauruotų statybinių medžiagų, o grindų atnaujinimui – senųjų plytų; eksponuotas statybos metu atkastas namo rūsys ir unikali pastogė, o sienų plyšiai kimšti samanomis ir linų pakulomis, senovėje užtikrindavusios termoizoliaciją. Durys sukurtos pagal istorinių durų piešinius. Šis namas savo koncepcija primena Vilniaus Užupio rajone esantį Medinės architektūros muziejų. Man patiko, kad galima pamatyti daug gražiai sutvarkytos „anatomijos“ kaip toks namas buvo statomas, kaip dengiamas stogas, labai įdomi ir pačios vietovės istorija. Manau, kad čia verta samdytis vietinį gidą, tikrai būtų įdomi ekskursija. Labai patogu, kad yra įrengtas liftas, tai labai palengvina lėčiau judančių turistų dalią.

Jelgavos Senamiesčio namas. 

Senojo namo planas.

Tas barankas pamačiau ir viskas, naktimis nebemiegu kaip noriu...

Jokūbo kanalo istorija.

Labai įdomi informacija apie langus. 

Labai moksliškai parašyta. 

Šiose skryniose sukaupta Jelgavos istorija ir išmintis. 

Palėpėje parodo, kaip seniau būdavo dengiamas stogas. 

Čerpinė dalis palikta atvira, vietomis pralyja. 

Man visada buvo įdomu, kam reikalingas tas kabliukas kokliuose. Tai va kam!

Siūbuoja šiaudinis sodas. 

Jelgavos Senamiesčio namo anatomija.

Namo vidus buvo ištapytas net kelis kartus. 

Čia buvo išorinė namo siena, po namo perstatymo tapo vidine siena. 

Kai tu 1,76 cm ir reikia daboti, kad kakton negautum....

Rūsio lobynas.

Galvoju, kad šis Jelgavos rajonas man visai nepažįstamas. Čia yra ne tik Senamiesčio namas, bet ir kažkas panašaus į Tautinių amatų centrą, dėl kurio lankymo man dar reikės pasitikslinti informaciją. Netoli yra bažnyčia, į kurią šiandien nepatekau- buvo uždaryta. Pasižymiu mintyse, kad čia reikės sugrįžti.

Vietinis kaCinas.

"Glostykite mane, glostykite..."

Šioje gatvėje ir aplink netrūksta informacinių stendų apie krašto istoriją. 

Ne kožnam medinukui lemta tapti muziejumi. 

Medinė Jelgavos architektūra.

Turiu atgalinį traukinio bilietą į Vilnių ir laiko lieka ne tiek jau ir daug, apie pusantros valandos. Mano planą nusiimti grynųjų pinigų aplankyti Kuršo hercogų laidojimo kriptą „nulyja“ nedraugiškas lietus. Gelbėjuosi po stogu elegantiškai atrodančioje kavinėje. Jelgavoje mane kartais apima labai keistas jausmas paėjus toliau nuo Pašto salos: mūsų provincijos miesteliai labiau prižiūrėti, o čia paryžietiško stiliaus kavinė atsidariusi ant ištrupėjusio šaligatvio, apaugusio piktžolėmis, daug pastatų apleista. Netoli Senamiesčio namo yra keletas medinių namų, kurių būklė tiesiog apverktina. „Jelgava-kontrastų miestas?“

Nu ir kaip ištarti šitą pavadinimą? 

Tiltas per Lielupės upę Jelgavoje.

Jelgavos rūmai, kurioje yra Kuršo hercogų laidojimo kripta. 

Jelgavos rūmai.

Vartai, atverti svetingai. 

Čia daug istorijos nuplaukė Lielupės vandenimis.

Dangus kiek prasiblaivė. 

Tradiciškai apsilankymą Jelgavoje baigiu Kuršo hercogų rūmuose, kuriems šiandien laiko dėl lietaus ir ilgos kelionės pritrūksta. Vėlgi- mintyse pasižymiu kitam kartui. Matau, kad bręsta rimtesnė kelionė su nakvyne. Visuomeninio transporto autobusu atvažiuoju beveik iki pat stoties (prie stoties stoja ne visi maršrutai). Iki traukinio dar pusvalandis laiko, per kurį lyja, lyja, lyja… Traukinys atvyksta laiku, vėlgi praktiškai pilnas. Turiu laiko peržiūrėti kelionės nuotraukas, sugromuliuoti įspūdžius.

Prisipažinkite, kas žiūrėjote šitą multiką?

Miesto ženklai.

Gera prasieiti senu suvešėjusiu parku, tiesa?

Lačplėsis. 

Moderniškasis traukinys Ryga-Jelgava-Ryga.

Kelionės į Jelgavą išlaidos (suapvalinta į didėjimo pusę):

• Traukinys Vilnius- Jelgava- Vilnius: 44,00 EUR

• Visuomeninis transportas Jelgavoje: 2,00 EUR

• Lankytinos vietos: 4,00 EUR

• Maistas, gėrimai, užkandžiai: 22,00 EUR

• Suvenyrai, kitos išlaidos: 5,00 EUR

Viso: 77,00 EUR

Kaip „Aš daugiau nevažiuosiu į Jelgavą“ pavirto 77,00 EUR- aš nežinau. Turbūt juodoji magija, ne kitaip. O Jums irgi taip būna?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Pterodaktilytė