Neplanuotos žiemos atostogos Izraelyje. Trečioji diena.

Šiandien buvo viena visiškai be reikalingai iššvaistyta diena. Šeštadienį buvau suplanavusi išvyką į Timna parką, dar žinomą kaip karaliaus Saliamono kasyklos. Bet mano hostelio registratūros ponia niekaip manęs negalėjo niekam parduoti- tokie turai vyksta esant bent dviems žmonėms, ir per dvi paras, kurias jau praleidau Eilate, tas antras žmogus taip ir neatsirado. Man susidarė toks vaizdas, kad į Timna parką veža dvi agentūros, jos turi vieną džipą ir niekaip jo nepasidalija. Paskutinis lašas buvo kiekvieną dieną pasakojama nauja informacija- supratau, kad jie arba laukia didelės grupės, arba nedirba iš viso. Mano paskutinė viltis buvo turizmo informacijos centras, kuris šabo dieną, žinoma, ilsėjosi. Juk čia kurortas! Po šios kelionės man susidarė įspūdis, kad Eilate prekeiviai neapgaudinėja, bet apgaudinėja, t.y. jie parduos tau tai, ko nori, bet tik didesnį, t.y. brangesnį. Taip ir su lankytinomis vietomis-kuo labiau reklamuoja, tuo labiau tikėtinas nusivylimas.

Pirmasis šios dienos nusivylimas buvo Koralinis rezervatas (Coral Reef Reserve). Reklama suokia saldžiai, kad Eilato koralinis rifas yra gerai žinomas visame pasaulyje. Jis yra išsidėstęs paraleliai Eilato įlankai apie 1200 metrų. Tai yra šiauriausias koralinis rifas pasaulyje ir vienintelis toks Izraelyje. Ši ekosistema yra sudėtinga ir subtili, visiškai priklausoma nuo ekologijos balanso. Įėjimo mokestis 35 NIS. Kai atvažiavau turistams tikrai patogiu autobusu Nr. 15 iki Koralinio rezervato, man praėjo visas noras ten apsilankyti. Vietovė, kaip jau įprasta čia, priminė šabakštyną, o į dialogą įsileidęs apšepęs apsaugininkas ir bilietų pardavėjas neatrodė labai svetingi. Pažiūrėjau pro tvoros plyšiuką- jūra kaip jūra, paplūdimys kaip paplūdimys, koralus tai kaip ir mačiau povandeninėje observatorijoje...Taip ir numojau ranka.

Eilato žemėlapyje buvau aptikusi iki tol nežinotą ornitologinį centrą. Sulaukiau autobuso, išlipau prie Ice Mall (prekybos centras su ledo aikštele, kaip mūsų Akropolis), pasistiprinau McDonalde (Dieve, kaip aš pasiilgau Madrido ir jo kepinių rytais), ir tada patraukiau to ornitologinio centro ieškoti. Oficialiai jis vadinasi International Birding and Research Center in Eilat, kuris buvo įkurtas pagelbėti per Eilatą dukart metuose migruojantiems paukščiams. Projektas, giriasi reklaminė proklamacija, laimėjo ne vieną apdovanojimą. Parke yra keli pažintiniai takai ir regyklos, čia galima pastebėti daug paukščių ir šiaip laukinių gyvūnų. Dirba visus metus, lankymas nemokamas.

Datulių plantacija.

Žemėlapyje tas ornitologinis centras yra nupieštas ten, kur pasibaigia datulių plantacijos. Tik, kaip paaiškėjo, dailininkas buvo nekoks...

Tarptautinė paukščių diena

Balandžio 1-ąją yra minima Tarptautinė paukščių diena ( ir ne, čia ne Balandžio 1-sios pokštas). Pasaulyje ji minima įvairiais renginiais, Lietuvoje šią dieną paminėjo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų Direkcija ir Lietuvos ornitologų draugija. Renginio programą sudarė trys dalys: ornitologo Gedimino Petkaus paskaita apie inkilus, filmo "Gandrai visada grįžta namo" peržiūra, ir inkilų kėlimas parko teritorijoje. Nors renginys sutapo su Verbų Sekmadieniu ir oras nelepino, žmonių susirinko nemažai. Daug buvo vaikų, kurie renginio pabaigoje galėjo įkelti savo inkilus.

Verkių ornitologinis takas

Į Verkių parką užsukau atsitiktinai, norėjau pasmalsauti dėl išleistų informacinių leidinių (artimiausiu metu ketinu pereiti Verkių Kalvarijomis). Ten tarp nemokamai platinamų leidinių direkcijoje (name su kupolu) pasitaikė ir lankstinukas apie Verkių ornitologinį taką. Susidomėjau! Eiti buvo nelengva, nes esu įpratusi žiūrėti po kojomis, o ne užvertus galvą, betgi inkilai nekabinami sulig keliais aukščio. Dar supratau, kad kitąkart reiks pasiskolinti žiūronus, o vadovą paukščiams pažinti teks ne tik kad iš lentynos išimti dulkes valant, bet ir atsiversti.

Pradžiai šiek tiek informacijos iš lankstinuko: "Dėl kraštovaizdžio įvairovės ir nenuniokotų aplinkinių miškų ši teritorija labai pamėgta įprastų miško paukščių, ypač tų, kurie gyvena brandžiuose medynuose, o peri ir jauniklius augina natūraliose medžių drevėse ar uoksuose.[...]Brandūs medynai geninius paukščius vilioja dar ir todėl, kad jie be didelio vargo randa įvairių vabzdžių-medžių kenkėjų, kuriais maitinasi ištisus metus. Tokiu būdu šie paukščiai reguliuoja kenkėjų populiacijas ir neleidžia jiems plisti gretimuose miškuose.[...]"

Štai šiame pastate su kupolu yra įsikūrusi direkcija.